Šiame straipsnyje aptariami nekilnojamojo turto senaties terminai Lietuvoje, įskaitant ieškinio senatį ir mokesčių apskaičiavimo senatį. Ieškinio senaties terminas yra įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatis reikalinga todėl, kad jam pasibaigus dažniausiai jau būna prarasta galybė įrodymų, pvz. miršta liudytojai, kurie būtų padėję išaiškinti realią situaciją.
Be kita ko, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas: „Ieškininės senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t.y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.
Apskaičiuokite ieškinio senaties terminus pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, tačiau įstatymai nustato ir specialiuosius terminus, kurie gali būti trumpesni arba ilgesni.
Nors pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, tai, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, tikrai nereiškia, kad teisė kreiptis į teismą prarasta.
Taip, teismas gali atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
1.1. Svarbiomis priežastimis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti paprastai laikomos tokios kaip ieškovo neraštingumas, sunki liga, kreipimasis į ikiteismines ginčo nagrinėjimo institucijas siekiant ginčą išspręsti ir pan.
1.2. Pagal CK 1.130 straipsnį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka bei skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.
1.3.1. Jeigu pareikšti ieškinį trukdė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga), pvz.
Tačiau įsimintina, kad ieškinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, jei nurodytos aplinkybės atsirado arba buvo paskutiniuosius šešis ieškinio senaties termino mėnesius, o kai tas terminas trumpesnis nei šeši mėnesiai - visą ieškinio senaties laiką, pvz. jei senaties terminas yra dešimt metų, tai faktas, kad jo pradžioje pirmaisiais metais šalyje siautėjo visuotinai pripažinta epidemija, nereiškia, kad ieškinio senaties terminas bus sustabdytas - tačiau jei baigiantis dešimtiems metams ir likus šešiems ar mažiau mėnesių iki ieškinio senaties termino pasibaigimo epidemija prasidėjo, terminas sustabdomas iki bus pripažinta, jog ji liovėsi. Jai baigusis terminas eina toliau - tokiu atveju likusi termino dalis pailginama iki šešių mėnesių (CK 1.129 str.
Ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, jei yra ginčo šalies reikalavimas. Šiuo atveju pastebėtina, kad ieškinio senatis gali būti taikoma ne tik skolininko (atsakovo), o ir kreditoriaus (ieškovo) pageidavimu.
Nors iš pirmo žvilgsnio tokia nuostata gali atrodyti keistai, tačiau jos aktualumas išryškėja tada, kai susiduriama su priešieškiniu. Dėl didelio klausimų šia tema skaičiaus nebėra galimybės atsakinėti į naujus klausimus komentaruose.
Ūkio subjektams yra svarbu prisiminti, už kiek laikotarpių galima apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčius. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 68 straipsnį, mokesčių mokėtojas mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus.
Tačiau yra numatytos ir išimtys, kai mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties terminas yra einamieji ir 5 arba 10 praėjusių kalendorinių metų. Šiame straipsnyje konkrečiau apžvelgsime MAĮ 68 straipsnio reikalavimus.
Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis
Mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Pavyzdžiui, mokesčių mokėtojas 2021 m. gali mokesčius apskaičiuoti arba perskaičiuoti už einamuosius metus 2021 m. ir 3 praėjusius kalendorinius metus, t. y. 2020 m., 2019 m., 2018 m.
Pagal įstatymą mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį patikrinimą, aukščiau minėtos nuostatos netaikomos, nors tokio patikrinimo metu negalima apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.
Tarkim, pirminis patikrinimas buvo atliktas 2019 metais, kai buvo tikrinama visų privalomų mokėti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas už 2016-2018 metus. Mokesčių administratorius, 2020 metais atlikdamas pakartotinį patikrinimą, turi teisę tikrinti pirminį laikotarpį, t. y. 2016-2018 metus arba tik dalį pirminio tikrinto laikotarpio (pvz., 2016-2017 metus), priklausomai nuo to, dėl ko atliekamas pakartotinis tikrinimas.
Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia deklaraciją arba patikslintą deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos.
Pavyzdžiui, ūkininkas, perskaičiavęs gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų už 2017 metus, 2020-12-30 pateikė patikslintą Metinę pajamų deklaraciją. Deklaracija buvo pateikta likus mažiau kaip 90 dienų iki mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, kuri šiuo atveju buvo 2020-12-31. Mokestinį patikrinimą galima pradėti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo patikslintos deklaracijos pateikimo dienos, t. y. iki 2021-03-30.
Kai mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties terminas yra einamieji ir 5 praėję kalendoriniai metai, apskaičiuoti nustatyta tvarka galima šiais atvejais:
- kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (išskyrus fizinio asmens mokamas pajamų mokestis nuo pajamų iš individualios veiklos dalis). Ilgesnis senaties terminas nustatytas dėl to, kad dėl įvairių aplinkybių gali būti netinkamai vykdomos mokestinės prievolės;
- kai mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčių mokėtojo, kuris neatitinka patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Jam taikomas senaties terminas, nes jau praeityje netinkamai vykdė savo mokestines prievoles, todėl yra suteikiamos didesnės galimybės tikrinti tokių prievolių vykdymą;
- pagal įstatymą, mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčius pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją;
- kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos PM įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, reikia išnagrinėti ne tik mokestinio laikotarpio, bet ir ankstesnių metų duomenis, kurie atskleistų vykdomos veiklos ypatumus;
- kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti jas, išimtis taikoma mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui perskaičiuojant mokesčius, siekiant įsitikinti perskaičiavimo pagrįstumu;
- kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu;
- kai pagal PVM įstatymo nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita.
Pavyzdžiui, įmonė „A“ PVM mokėtoja 2016 m. gegužės mėnesį įsigijo krovininį automobilį ir PVM sąskaitoje faktūroje pirkimo PVM įtraukė į atskaitą. 2020 m. kovo mėnesį paaiškėjo, kad įmonė „A“ neturėjo teisės įtraukti visos pirkimo PVM sumos. Kadangi įmonė automobilį naudojo mišriai veiklai, tai pagal PVM įstatyme taikomas 5 metų PVM tikslinimo laikotarpis. Įmonė „A“ turi patikslinti 2016 m. į atskaitą įtrauktą PVM sumą.
Pagal einamųjų ir 10 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas bus taikomas apskaičiuojant ar perskaičiuojant mokestį šiais atvejais:
- kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK nustatyti kaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai;
- kai pagal PVM įstatymo nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita.
Pavyzdžiui, įmonė „B“ PVM mokėtoja 2015 m. vasario mėnesį įsigijo naują administracinį pastatą ir PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą pirkimo PVM įtraukė į atskaitą. 2020 m. kovo mėnesį paaiškėjo, kad įmonė „B“ neturėjo teisės įtraukti pastato pirkimo PVM atskaitą, paaiškėjus, jog pastatas nebuvo naudojamas ekonominei veiklai vykdyti. Atsižvelgus į tai, kad nekilnojamajam turtui PVM įstatyme taikomas 10 metų PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis, tai įmonė „B“ turi pateikti 2015 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją ir patikslinti į PVM atskaitą įtrauktą sumą;
- kai vykdomos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį galima tik tiek, kiek tai numatyta sudarytose ir taikomose tarptautinėse sutartyse, taip pat kai mokesčių administratorius apskaičiuoja arba perskaičiuoja mokestį, atsižvelgdamas į minėtų procedūrų rezultatus.
Mokesčio apskaičiavimas
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnis nustato, kad priklausantį mokėti mokestį privalo apskaičiuoti pats mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo, toliau - mokesčių mokėtojas), vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį turi perskaičiuoti. Apie apskaičiuotą (perskaičiuotą) deklaruojamo mokesčio sumą mokesčių mokėtojas Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau - VMI) informuoja pateikdamas (patikslindamas) mokesčio deklaraciją.
Jeigu mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais, o kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų - didinant iki euro. Mokesčių mokėtojas į biudžetą privalo sumokėti suapvalintą mokesčio sumą.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y.: tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą, visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, t. y. mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčių mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
Susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnis nustato, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti.
Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius - apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.
Mokesčių mokėtojas, neturintis pakankamai įrodymų savo mokesčių apskaičiavimams pagrįsti ir pageidaujantis susitarimą pasirašyti:
- mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu (iki sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo), raštu turi kreiptis į mokesčių administratorių, atliekantį tą mokestinį tyrimą ar mokestinį patikrinimą.
- mokestinio ginčo, kurį nagrinėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar teismas, metu, dėl susitarimo pasirašymo raštu turi kreiptis į VMI prie FM, arba tokį pasiūlymą VMI prie FM pateikti per apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, atlikusią mokestinį patikrinimą.
Pasiūlymas pasirašyti susitarimą nenagrinėjamas, jeigu dėl to paties ginčo klausimo yra vykdomos DAGS procedūros.
El acuerdo acerca las decisiones a los estudiantes y agiliza los procesos universitarios
tags: #nekilnojamo #turto #senaties #terminas