Vilniaus Balsių mikrorajono bendruomenės nariai, keliaudami po Lietuvą, domėjosi, kokį socialinį verslą plėtoja mažesnių šalies miestų ir kaimo bendruomenės. Jie mėgino išsiaiškinti, kokią naudą kaimo bendruomenės gauna, nuomodamos patalpas. Balsiečiai aplankė daugiau nei 20 bendruomeninių organizacijų.
Kėdainių senamiestis - vienas iš traukos centrų, galintis pritraukti lankytojus bendruomenių veikloms.
Bendruomenių namai: erdvė veiklai ir verslui
„Iš tiesų galime pasidžiaugti, kad visos aplankytos vietos bendruomenės jau turi savo namus“, - pasakoja Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka. Šie namai - tai buvę apleisti visuomeninės paskirties pastatai: kultūros namai, mokyklos, darželiai ir pan. Pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama jie renovuoti ir pritaikyti naujai veiklai. Šiomis patalpomis bendruomenės naudojasi pagal panaudos sutartis su rajonų savivaldybių administracijomis.
Bendruomenių būstinės įrengtos ne tik taip, kad šių organizacijų nariai turėtų kur susirinkti, bet ir pritaikytos pasirinktam socialiniam verslui kurti. Teikdamos projektą pastato renovacijai finansuoti, kai kurios bendruomenės taip pat prašė ir lėšų įvairiai įrangai įsigyti.
Patalpų nuoma: vienas iš pajamų šaltinių
Patalpų nuoma įvairiems renginiams - vienas iš bendruomenių pajamų šaltinių. Tiesa, salių nuomos paros įkainiai retai kur viršija 100 Lt.
„Atskirame pastate įrengtą šarvojimo salę mums aprodė Virbalio bendruomenė „Virbalio vartai“. Tokios paskirties patalpas turi ir Budraičių bendruomenė. Lankėmės ir šarvojimo salėje Vajasiškyje, kurią savo lėšomis buvusios parduotuvės patalpose įsirengė vietos bendruomenė. O šermenys Kražiuose rengiami vienoje iš salių pačiuose bendruomenės namuose. Šarvojimo pakylą galima paslėpti užtraukus užuolaidas, todėl toje pačioje patalpoje rengiami jaunimo šokiai, pobūviai, bendruomenės šventės.
Kražiai - miestelis, kuriame šermenys rengiami bendruomenės namuose.
Finansavimo galimybės ir iššūkiai
R. Mickos žodžiais, nepalyginamos ir miesto bei kaimo bendruomenių galimybės gauti paramą. Lietuvai įstojus į ES, mūsų šalyje pradėta įgyvendinti Žemės ūkio ministerijos kuruojama ES struktūrinės paramos programa „Leader“, kurios pagrindinė paskirtis - skatinti kaimo bendruomenių visuomeniškumą ir iniciatyvas. 2007-2013 m. pagal „Leader“ Lietuvos kaimo plėtros projektams finansuoti skirta 462,5 mln. Be to, programa „Leader“ įgyvendinama pasitelkiant juridinius asmenis - vietos veiklos grupes (VVG), į kurias partnerystės principu susibūrę visuomenininkai, verslo ir vietos valdžios atstovai.
„Didžiųjų miestų bendruomenės niekuomet negalėjo pretenduoti nei į „Leader“ masto lėšas, nei į jas įsisavinti padedančią VVG struktūrą. Miestų bendruomenes globoja Vidaus reikalų ministerija, tačiau ši institucija nėra nei pasiūliusi, nei įgyvendinusi jokios bendruomeniškumą skatinančios programos. Miesto bendruomenių veiklai suaktyvinti po 8 mln. litų jau trečius metus skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Vienintelė Antalieptės bendruomenė neberenka nario mokesčio, nes, kaip teigia organizacijos pirmininkė Olga Raugienė, gali išgyventi iš pajamų, gaunamų pagal teminę „Lieptų kaimo“ programą. Tačiau ir vėl paradoksas: uždirbtais pinigais su programoje dalyvaujančiais antalieptiškiais atsiskaityti bendruomenė negali. „Atskaičiavus mokesčius, žmogui už pusdienį darbo galėtume sumokėti tik 18 litų“, - teigia O. Raugienė. Todėl, pasak jos, bendruomenė programos dalyviams atlygina pirktais maisto produktais.
Mokesčių sistemos įtaka
„Bendruomenių veiklai taikoma tokia pati mokestinė sistema kaip ir verslo subjektams. Įsteigus etatus darbuotojams, mokesčiams už juos tektų atiduoti didžiąją dalį uždirbtų pinigų, tad lėšų socialiniam verslui plėtoti nebeliktų. Taip teigia ir kitų balsiečių lankytų bendruomenių atstovai. „Po pokalbių su jais tapo aišku, kad pagal Lietuvoje galiojančią mokesčių sistemą lanksčiai atsiskaityti su bendruomenių socialinio verslo projektuose dirbančiais žmonėmis neįmanoma. Todėl vienose bendruomenėse žmonės dirba pagal verslo liudijimus arba įteisinę individualią veiklą - šiems asmenims tenka ir visa mokesčių našta. Kitos bendruomenės džiaugiasi laikinai galinčios įsteigti darbo biržos subsidijuojamą darbo vietą arba priimti asmenis, kurie privalo atlikti viešuosius darbus. Norint, kad Lietuvoje įsitvirtintų socialinis verslas, būtina tobulinti mokesčių sistemą. Gal tokį verslą kuriančios bendruomenės bent keleriems metams galėtų būti atleistos nuo mokesčių „Sodrai“?
Dar vienas įstatymų suvaržyto socialinio verslo pavyzdys susijęs su prekės ženklu „Senosios Prūsijos lobiai“, kurį Lietuvoje jau atpažįsta daugelis vaistažolių arbatų mėgėjų. Gaminti arbatas susitelkė net septynios Pagėgių savivaldybės bendruomenės. Jų gaminamų vaistažolių mišinių galima įsigyti didžiosiose šalies mugėse, arbatomis prekiauja ir kelios Vilniaus, Kauno, Tauragės bei poros mažesnių miestelių parduotuvės.
„Tačiau ten arbatoms taikomas prekybinis antkainis, už jas reikia mokėti ir pridėtinės vertės mokestį, dėl to žolelių mišinių kaina išauga ir šie gaminiai tampa prabangos preke, kurių daug neparduosi“, - aiškina bendruomeninio vaistažolių verslo koordinatorius Bartas Giedraitis. Pasak jo, pajamos už parduotas arbatas išleidžiamos pakuočių medžiagoms pirkti, šiais pinigais atsiskaitoma su žolelių rinkėjais, pusė kurių - Pagėgių savivaldybės jaunimas.
Socialinis verslas: nauda bendruomenei
Socialinio verslo steigėja ir savininkė yra vietos bendruomenė. Plėtojant šį verslą uždirbtas pelnas skiriamas bendruomenės narių socialiniams poreikiams tenkinti. Tokio verslo pajamas naudojamos dirbančiųjų atlyginimams, priemonėms ir medžiagoms įsigyti, mokesčiams sumokėti, o likusi dalis vėl investuojama šiam verslui plėtoti, naujoms darbo vietoms ir bendruomenės socialinei gerovei kurti. Nors socialinis verslas organizuojamas pagal tradicinio verslo principus ir modelius, pagrindinis jo tikslas - ne pelnas, bet nauda visuomenei. Pavyzdžiui, bendruomenėje veika amatų dirbtuvės, jų gaminiai parduodami, o gautas pajamas bendruomenė naudoja aplinkai gerinti, skurdui mažinti ar kitiems svarbiems savo narių poreikiams tenkinti.
Bendruomenės veikla - svarbi socialinio verslo dalis.
Balsiečių manymu, bendruomenės Lietuvoje gyvastingos tik dėl savanoriškais pagrindais dirbančių entuziastų.
„Daugelis miesto bendruomenių apie tokią veiklą gali tik pasvajoti, nes iki šiol yra kampininkės arba benamės. Vienuose mikrorajonuose visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose galėtų burtis vietos bendruomenės ar kitos nevyriausybinės organizacijos, išnuomoti arba privatizuoti, o kylančiuose naujuose mikrorajonuose tokių pastatų apskritai nenumatyta. Mūsų bendruomenė kol kas glaudžiasi dviejuose Balsių pagrindinės mokyklos kabinetuose.
Atokiau nuo sostinės centro esantys Balsiai - individualių namų ir sodininkų bendrijų mikrorajonas, čia veikia tik nedidelės įmonės ir yra vos pora visuomeninės paskirties objektų. Apie 13 km2 teritorijoje gyvena daugiau kaip 10 000 žmonių, tačiau čia kol kas sukurta mažiau nei 300 darbo vietų, tarp jų - ir įsteigtos pagrindinėje mokykloje, nors daugelis jos pedagogų yra ne Balsių gyventojai.
„Plėtodami socialinį verslą ne tik galėtume pasiūlyti daugiau paslaugų vietos gyventojams, sukurtume daugiau darbo vietų bei spręstume kitas socialines balsiečių problemas, bet ir suvienytume Balsių gyventojus kūrybingai ir visuomenei naudingai veiklai.
tags: #taurages #bendruomeniu #namai #nuomojamos #patalpos