Savo išvaizda, kalbomis ir poreikiais 14-mečiai jau gali būti panašūs į suaugusiuosius, bet jų elgesys tam tikrose situacijose vis dar yra vaikiškas. Kad paaugliai sėkmingai pereitų į suaugystę, jiems reikia suaugusiųjų pagalbos ir palydėjimo.
Paauglių priežiūra ir taisyklės
Su paaugliais teks daug tartis. Dažnai jie nedaro kažko vien todėl, kad jiems niekas neišaiškino, neargumentavo, kam ir kodėl to reikia. Klausimų „kam?“ ir „kodėl“ kyla dėl atsirandančio abstraktaus, racionalaus ir loginio mąstymo, poreikio susiformuoti savo vertybines ir moralines nuostatas, geriau suvokti pasaulio dėsnius.
Kad nereikėtų kiekvieną kartą tartis ir derėtis vis tų pačių dalykų, o namuose būtų daugiau tvarkos ir aiškumo negu chaoso, pravartu turėti namų taisykles. Pažeidimai neišvengiami. Kad taisyklės būtų veiksmingos ir naudingos visai šeimai, svarbu nuosekliai jų laikytis, o už taisyklių nesilaikymą ir pažeidinėjimą turi būti iš anksto numatytos nuobaudos, galbūt skaičiuojami baudos taškai.
Net tada, kai šeimoje yra sutartos taisyklės, vaikai vis tiek jas tikrins ir testuos, ar tėvai moka pasakyti „stop“ tam tikram elgesiui. „Ne“ pasakymas turi būti aiškus, argumentuotas, bet ne grubus, atstumiantis. Netinkamas elgesys įsakmiai sakyti, kad kažko būtina laikytis vien todėl, kad mes taip norime.
Autokratiškas auklėjimo stilius skamba kaip istorija, nes šiandieniniai paaugliai tikrai priešinsis paliepimams, net nesupras, ko iš jų norima.
Kaip kalbėtis su paaugliu neišprotėjant (1 dalis) – dr. Ken Wilgus
Teisiniai aspektai ir įstatymai
Policijos duomenimis, kasmet Lietuvoje dingsta apie 1300 nepilnamečių. Dalies jų pasigendama, šiems iškeliavus į mokyklą, išėjus pasilinksminti su draugais ar į užklasinės veiklos būrelius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), siekdama stiprinti vaiko teisių apsaugą, užtikrinti jų saugumą, yra pasiūliusi įteisinti nuostatą, jog tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikai iki 7 metų neliktų be suaugusių ar vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o nuo 22 val. iki 6 val. 7-14 metų vaikai negalėtų būti palikti be pilnamečių priežiūros.
Seimo narė, konservatorė Vida Marija Čigriejienė, komentuodama SADM iniciatyvą, sutiko, kad draudimas problemų išspręsti pavyksta, tačiau vaikų priežiūros ir saugumo klausimu galima padaryti išimtį.
V. M. Čigriejienės teigimu, tėvai savo vaikų vienų neturėtų išleisti ir į mokyklą, nepaisant to, kokiu atstumu mokykla nutolusi nuo namų.
Tėvų nuomonės ir atsakomybė
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas neslėpė SADM siūlymus drausti vaikus iki tam tikro amžiaus palikti be suaugusiųjų priežiūros vertinantis neigiamai.
Tėvų atstovo teigimu, vaikų saugumo užtikrinimą ir priežiūros klausimus reikėtų palikti tėvams, nes, pasak pašnekovo, atsižvelgdami į vaikų brandą, patys geriausiai žinos, kokių priemonių imtis.
A. Murauskas pažymi, kad tokiais atvejais reikalinga bendruomenės pagalba. „Svarbu, kad pati bendruomenė ateitų į pagalbą. Jeigu, tarkime, pastebi tėvus, besielgiančius neadekvačiai su savo vaikais, tai bendruomenės nariai gali ateiti pagalbą, kaimynystėje vienas kitą palydėti, pasitikti. Jeigu būsime neabejingi vieni kitiems, tai ir padėsime vieni kitiems, o ne prašysimės kokių nors suvaržymų ar įpareigojimų, kaip suaugusieji turėtų elgtis su tam tikro amžiaus vaikais“, - akcentavo pašnekovas.
A. Murauskas pažymėjo, kad, svarstant, kaip užtikrinti vaikų saugumą, nereikėtų peržengti tam tikros pavojingos ribos.
Tėvams svarbiausia stebėti, ką vaikas nori daryti, ir tikėti juo. Taip pat suteikti jam sąlygas kurti ir eiti keliu, kuriuo norima eiti.
Policijos rekomendacijos
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pateikė pareigūnų patarimus, kaip užtikrinti, kad į mokyklą pradėjusių vaikščioti vaikų saugumą.
- Prieš pradedant lankyti mokyklą, tėvams kartu su vaikais vertėtų pabandyti įveikti tą maršrutą kartu, atkreipti dėmesį į pavojingiausias vietas - sankryžas, neapšviestas vietas, tas vietas, kur yra mažiau žmonių.
- Reikėtų parodyti vaikui tą tinkamiausią maršrutą ir, kur yra kažkokios pavojingos vietos, paaiškinti, kaip tas vietas įveikti.
Anot jo, mobilusis telefonas net ir mažam vaikui šiuo metu vis dėlto yra reikalingas. R. Matonio teigimu, vaikui skirto telefonas vienas svarbiausių reikalavimų yra ne daugiafunkciškumas, o patikimumas.
Pasak R. Matonio, taip pat labai svarbu, kad tėvai bendrautų su vaikais ir žinotų savo atžalų planus bei jo aplinką. R. Matonis priminė, kad, jei pasigendama vaiko, reikia nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie jo dingimą.
„Manau, kad kiekvieni tėvai turėtų savo vaikais patys pasirūpinti ir vien tik įstatymais, draudimais mes problemų neišspręsime“, - reziumavo pareigūnas.
Paauglystės ypatumai
Tai, kas yra paauglystė, vis dar kelia klausimų ir nėra taip lengvai suvokiama, teigia V.Lakis-Mičienė. Anot jos, paauglystę tėvai dažnai traktuoja kaip probleminį elgesį.
Psichologė neigia, kad tėvai paaugliams tampa nesvarbūs: „Ne, suaugusio pripažinimas taip pat labai svarbus. Paaugliai tiesiog ima matyti save kaip atskirus žmones, nebesulipusius su tėvais. Čia kyla ir savivertės klausimas, nes reikia ieškoti kažkokių atspirties taškų pačiame savyje, ne tik remtis į šeimą.“
Pasak pašnekovės, vienas svarbiausių dalykų paaugliams yra dėmesys: „Prisirišama prie žmonių, kurie to dėmesio suteikia. Paaugliai šiems žmonėms tampa nekritiški. Todėl jei dėmesį duoda grupuotė, einanti rūkyti ar vogti, kyla pavojus. Dėmesys yra tarsi paauglių maistas savivertei. Jie dėl to lengvai palenkiami.“
Oficialios nuostatos
Oficialiai Lietuvoje vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės negali likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų nepilnamečiais, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti mažesniu už save.
Psichologai ragina neskubėti. Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė Vitalija Mikutaitienė sako, kad bendra psichologų rekomendacija yra 9-10 metų.
Ji išskiria keletą vaiko raidos požymių, kurie byloja, kad vaikas jau pasiruošęs likti vienas namuose:
- Pasitikėjimas savo sugebėjimais ir savarankiškumas.
- Formuojasi atsakingumas.
- Emociškai jaustųsi saugus ir pasitikintis savimi.
Anot psichologės, šių įgūdžių reikėtų išmokyti vaiką, prieš paliekant jį vieną namuose:
- Buities įgūdžiai (susitvarkyti, pasirinkti pakankamai tinkamus rūbus pagal orą, maisto pasišildymas).
- Socialiniai įgūdžiai (bendravimo su artimaisiais ir nepažįstamais žmonėmis skirtumai gebėjimas nusiraminti, pakankamas problemų sprendimas, konfliktų valdymas - nesimušti su broliu, sese).
- Savireguliacijos ir veiklos planavimo įgūdžius, kur labai svarbus gebėjimas atidėti malonumą.
Psichologė teigė, kad taisyklių ir susitarimų laikymasis labai svarbus liekant namuose vienam. Jei vaikas vis dar vadovaujasi smalsumu ir spontaniškumu - gero nelauk.
Visada vaikams reikia aiškiai pasakyti, kad išeinate ir kada grįšite. Labai svarbu laikytis susitarimų, kada grįšite ir vaiko paprašant, ką jis turi veikti.
Anot psichologės, vaiką galima pamokinti užsirakinti, atsirakinti duris. Pamokyti, kaip apžiūrėti, kas atėjo, prieš tai paklausiant, kas ten.
Ji pataria, kad jei tik yra galimybės, neskubėti vaiko palikti vieno ar su broliu ar sese. „O jei jau nutinka, kad tenka, susitaikykite su tuo, kad vaikai vieni kitų neprižiūrės taip kaip jūs. Kad bus visko ir gali tekti viską mesti ir lėkti į namus“, - sakė psichologė.
Ką daryti, jei tėvams nerūpi?
Ką daryti, jei tėvams nerūpi, kad jų vaikai tamsiu paros metu būna ne namuose arba iš mokyklos ilgai negrįžta namo? A. Murauskas pažymi, kad tokiais atvejais reikalinga bendruomenės pagalba.
„Svarbu, kad pati bendruomenė ateitų į pagalbą. Jeigu, tarkime, pastebi tėvus, besielgiančius neadekvačiai su savo vaikais, tai bendruomenės nariai gali ateiti pagalbą, kaimynystėje vienas kitą palydėti, pasitikti. Jeigu būsime neabejingi vieni kitiems, tai ir padėsime vieni kitiems, o ne prašysimės kokių nors suvaržymų ar įpareigojimų, kaip suaugusieji turėtų elgtis su tam tikro amžiaus vaikais“, - akcentavo pašnekovas.
Įstatymai
16 metų amžiaus neturintys vaikai nuo 22 val. vakaro privalo būti namie. Įstatymu jau įtvirtinta, kad tai - jų pareiga.
