Priešingai daugelio nuomonei, turtas yra apgaulingas dalykas. Šiandien jau yra nemažai mokslinių tyrimų pagrindžiančių, kad savo gyvenimu siekdami daugiau turtų, visai netampame laimingesni. O argi ne to, kaip sako senoji pasaulio dvasinė išmintis - mes visi čia ir susirinkome?
Prasmingi santykiai, pasitenkinimas darbu ir tikslingas gyvenimas paprastai daugiau prisideda prie laimės, nei turtas. Dar brangesnės yra Dievo suteiktos dovanos: tikėjimas, viltis, išmintis, kantrybė, meilė, pasitenkinimas ir daugelis kitų palaiminimų, kurie ateina per Jo Dvasios buvimą mūsų gyvenime.
Turto įtaka žmogaus gerovei
Štai keletas pavyzdžių, kaip turtas gali paveikti žmogaus gyvenimą:
- Sutuoktiniai Lara ir Rogeris Griffith‘ai iš Anglijos pasakoja gyvenę taikai ir nesipykę iki tol, kol laimėjo didįjį loterijos prizą - beveik du milijonus svarų.
- Kita loterijos laimėtoja - Sharon Tirabassi - vieniša motina nusipirkusi laimingą bilietą ir taip savo banko sąskaitą papildžiusį dešimtimis milijonų Kanados dolerių.
Yra tyrimų teigiančių, kad apie septyniasdešimt procentų žmonių, netikėtai laimėjusių dideles pinigų sumas, per keletą metų jų greičiausiai neteks. Knygos „Gyvenimo pamokos iš loterijų. Kaip apsaugoti savo pinigus baugiame pasaulyje“ („Life lessons from the lottery. Protecting your money in a scary world“) autorius Donas McNay‘ius sako, kad dauguma žmonių nėra pasirengę tokiam perversmui - jie nusižudo, skiriasi, juos apima depresija, jie iššvaisto visą turtą - pinigai lengvai ateina ir lengvai išeina.
Didesni pinigai laimės nebesuteikia
Ar pinigai atneša laimę?
Socialinės psichologijos profesorius Edwardas Dieneris, kai kurių dar vadinamas „daktaru Laime“ (Dr. Happiness) teigia, kad tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių, kurie priversti kasdien galvoti apie išgyvenimą, didesni pinigai prisideda prie laimės jausmo. Vis dėlto, kai jau patenkinami svarbiausieji žmogaus poreikiai, santykis tarp turto ir laimės vis silpnėja. Turtuoliai nėra kur kas laimingesni už vidutines pajamas gaunančius žmones.
Pastebima ir tai, kad, nepaisant to, jog per paskutinį pusšimtį metų daugelyje išsivysčiusių šalių gyvenimo lygis pakilo keletą kartų, bet laimės pojūtis ir pasitenkinimas gyvenimu nė kiek nesikeitė, o sergančių depresija netgi padaugėjo. Žmonėms derėtų labiau susitelkti į santykius su kitais ir laisvalaikį ar kitas veiklas, kuriose sulauktų kitokio grįžtamojo ryšio ne tik uždirbti pinigai.
Materialių siekių įtaka
Ne vienas mokslininkas, tyrinėjantis nuo ko priklauso žmogaus laimė, atkreipia dėmesį ne tik į tai, jog pinigų ir laimės ryšys yra silpnas, bet būtina pasakyti ir tai, jog materialistiniai siekiai yra svarbi nelaimingumo priežastis. Psichologijos profesorė Sonja Lyubomirsky pastebi, jog materialistai labiau nei nematerialistai kenčia nuo įvairių psichinių sutrikimų.
„Materialūs žmonės turi nerealiai didelių lūkesčių, ką materialūs daiktai gali jiems suteikti, - sako Sonja Lyubomirsky. - Štai vienas tėvas man aiškino, kad, nupirkdamas 42 colių įstrižainės televizorių, jis taip pagerins santykius su sūnumi. Deja, tai nepadėjo“.
Kuo labiau žmonėms rūpi jų materialistiniai tikslai, tuo mažiau jie linkę bendrauti tam, kad padėtų kitiems. Daugiau materialistinių siekių turintys žmonės yra mažiau empatiški ir mažiau nori bendradarbiauti, taip pat jie labiau linkę į manipuliacijas bei konkurenciją. Be to, kuo žmonių tikslai materialesni, tuo jiems mažiau rūpi ekologija ir jų gyvenimo būdas kenksmingesnis Žemei.
Taigi, iš esmės labiau materialius išorinius dalykus vertinantys žmonės, pasak T. Kasserio, yra labiau linkę ir į narcisizmą.
Materializmą gydo dėkingumo praktikos
Robertas A. Emmonsas, pozityviosios psichologijos mokslininkas, sako, kad materializmas visų pirma atsiranda tada, kai žmogus nepakankamai įvertina tai, ką jau turi. Anot jo, siekius turėti vis daugiau turtų galėtų padėti sumažinti dėkingumo ugdymas.
Kaip išmokyti save būti dėkingą? Galima rašyti dėkingumo žurnalą apie kasdienes gyvenimo dovanas, laišką tam, kuriam jautiesi dėkingas, aplankyti tuos žmones, kurie tau ką nors gera padarė ir pasakyti „ačiū“ - tai keletas patarimų, kuriuos kaip moksliškai pagrįstus ir veiksmingus aprašo psichologas Robertas A. Emmonsas.
Kaip priešnuodį norui vaikytis didesnių turtų, pozityviosios psichologijos atstovai taip pat siūlo puoselėti draugystę su aplinkiniais.
Turto ir skurdo paradoksas Biblijoje
Biblijoje aprašomos įvairios situacijos, kuriose turtas ir skurdas atskleidžia skirtingus žmogaus dvasinės būklės aspektus. Pvz.:
- Turtingas žmogus ir Lozorius (Luko 16, 19-31): Šis palyginimas parodo, kad turtas savaime nėra blogis, tačiau svarbu, kaip jis naudojamas. Turtingas žmogus, ignoruojantis prie savo vartų gulintį vargšą Lozorių, po mirties patiria kančias, o Lozorius atsiduria Abraomo prieglobstyje.
- Jėzaus įspėjimas apie turtus (Mato 19, 23-24): Jėzus sako, kad turtingam žmogui sunkiau patekti į dangaus karalystę nei kupranugariui praeiti pro adatos skylę. Tai pabrėžia, kad prisirišimas prie turto gali užkirsti kelią dvasiniam tobulėjimui.
- Pauliaus patarimai Timotiejui (1 Timotiejui 6, 17-19): Paulius ragina turtinguosius nesididžiuoti ir nesudėti vilčių į nestabilius turtus, bet viltis Dievu, kuris apsčiai teikia visko mūsų džiaugsmui. Jis taip pat skatina juos daryti gera, lobti gerais darbais ir dalintis su kitais.
Šios istorijos ir patarimai atspindi Biblijos požiūrį į turtą: jis gali būti ir palaima, ir prakeiksmas, priklausomai nuo žmogaus požiūrio ir elgesio. Svarbiausia yra ne pats turtas, o tai, kaip jis naudojamas ir kokią įtaką jis daro žmogaus dvasinei būklei.
| Pajamos | Laimės pojūtis | Pastabos |
|---|---|---|
| Žemos | Mažas | Pinigai svarbūs išgyvenimui |
| Vidutinės | Vidutinis | Pagrindiniai poreikiai patenkinti |
| Aukštos | Įvairus | Priklauso nuo vertybių ir prioritetų |
Ironiška, kad, nors daugybė krikščionių pritaria šiems dalykams, jų kasdienis gyvenimas rodo, kad savanaudiškumas dažnai ima viršų. Pasaulyje labai daug neteisybės, ypač ekonominės neteisybės. Kartais labai sunku suprasti, kodėl kai kurie žmonės praturtėja išnaudodami vargšus, ir dar blogiau, kodėl turtuoliai, atrodo, nesulaukia teisingumo!
Bibliniais laikais Izraelyje, kai buvo mokama alga, daug, jeigu ne dauguma darbuotojų naudojo šias pajamas pirkti maisto savo šeimoms. Algos sulaikymas dažnai reiškė, kad šeimai teks alkti. Nestebina, kad Jokūbas griežtai pasisakė prieš tuos, kurie sulaikydavo darbo užmokestį darbininkams.
Nevalia nieko apgaudinėti, bet kai turtingas asmuo kraunasi turtą vogdamas iš vargšų, tai yra nuodėmė ne tik prieš vargšą, bet prieš patį dangų.
Išmintingos mintys apie turtą
Štai keletas išmintingų minčių apie turtą iš įvairių šaltinių:
- "Nesi turtingas tol, kol neturi to, ko už pinigus nenusipirksi." - Garth Brooks
- "Neturtingas ne tas, kuris mažai turi, o tas, kuris daug nori."
- "Turtas yra pavojingas tik kaip pagunda pasiduoti tingiai ramybei ir nuodėmingai mėgautis gyvenimu, o turto siekimas pavojingas tik tada, kai jo tikslas yra galimybė vėliau nerūpestingai ir linksmai gyventi."
- "Turtingiausias yra tas, kurio malonumai pigiausi."
- "Yra du būdai būti turtingu. Pirmasis - daug prikaupti ir antrasis - mažai norėti."