Tarpukario laikotarpis Lietuvoje buvo kupinas pokyčių ir naujų idėjų, kurios atsispindėjo architektūroje ir urbanistikoje. Šiandien, atsigręžiant į praeitį, ypatingas dėmesys skiriamas tarpukario sodybų projektams, kurie ne tik atspindi to meto gyvenimo būdą, bet ir turi didelę kultūrinę bei istorinę vertę. Šiame straipsnyje aptarsime keletą išskirtinių tarpukario sodybų projektų, jų restauraciją ir reikšmę šiuolaikinei visuomenei.
Tarpukario architektūra Kaune
Panevėžys - Architektūros Dėmesio Centre
Panevėžys pastaruoju metu tapo architektų dėmesio centru, o trys mieste įgyvendinti projektai net pateko tarp Nacionalinių architektūros apdovanojimų nominantų. Tarp šių projektų yra Skaistakalnio parkas ir „Pragiedrulių“ sodyba.
Skaistakalnio Parkas: Istorijos ir Modernumo Harmonija
Skaistakalnio parkas - seniausias miesto parkas, išsidėstęs vaizdingoje Nevėžio kilpoje, šiandien yra visiems atvira, gyvybinga erdvė. Atnaujinimo metu išsaugotas natūralus kraštovaizdis ir istorinė aplinka, o suformuotos įvairios zonos - nuo renginių terasų iki vaikų žaidimų aikštelių - kviečia kurti, ilsėtis, susitikti. Atnaujinta raudonų plytų sodyba tapo meno centru, o tiltai per upelį - architektūrinėmis jungtimis tarp parko dalių.
„Pragiedruliai“: Tarpukario Sodybos Atgimimas
„Pragiedruliai“ - tai tarpukario sodybos atgimimas, kuriame subtiliai susilieja istorinis paveldas ir šiuolaikinės meno rezidencijos. Autentiškai atkurtos interjero detalės, rūsiai transformuoti į ekspozicines ir kūrybines erdves, naujai pastatytas priestatas įsilieja į parką, o istorinis sodas ir amfiteatras papildo šią kultūrinę visumą. Šiemet 100-metį švenčianti „Pragiedrulių“ sodyba buvo rekonstruota ir atsidarė 2022 m.
Atnaujinta "Pragiedrulių" sodyba Panevėžyje
Pašnekovė pasakoja, jog J.Čerkesas-Besparnis sodyboje burdavo visuomenininkus, menininkus, teatralus. Jis skatino šviesuomenę, inteligentiją kurti, skleidė lietuvišką žodį ir aktyviai gynė Lietuvą. Tačiau prasidėjus II pasauliniam karui sodyba buvo nacionalizuota.
Pasak G.Laurinavičiūtės, vaizdas buvo itin liūdnas: užkaltos langinės, pro stogą lendančios medžio šakos, apaugęs parkas, žolės, krūmai ir nelegalios pasibuvimo vietos... Tačiau ši liūdna istorija buvo nutraukta nusprendus sodybą rekonstruoti.
O sodyba, anot jos, išlaiko J.Čerkeso-Besparnio dvasią ir toliau vykdo švietėjišką, kultūrišką veiklą. „Pragiedruliai“ talpina penkias studijas: tekstilės-dizaino, analoginės fotografijos laboratoriją, dailės, taikomojo teatro ir audio-video studijas.
Anot vadovės, sodyboje yra ir ekspozicijų erdvė, kurioje kiekvieną mėnesį vyksta parodos: „Esame kūrybiškumo centras, tad norime suteikti laisvę pasireikšti tiems menininkams, kurie turi pomėgį kažką daryti - tapyti, kurti. Norime juos atrasti, sužadinti jų kūrybiškumą ir pažadinti norą kurti.“
G.Laurinavičiūtė džiaugiasi, jog daugelis atvykusių iš kitų miestų nustemba šios sodybos ir parko grožiu: „Žmonės su baltu pavydu grožisi sodyba ir visada pamini, jog nieko panašaus neturi. Man, kaip vadovei, šis centras reiškia asmeninį augimą, o prisidėjimas prie kitokių, įvairiapusiškų veiklų skatina nesustoti ir nepamiršti dabartinių, Panevėžio gyventojų pamiltų, vertybių ir užsiėmimų.“
Tarpukario Kurortų Istorinė ir Socialinė Perspektyvos
Monografijoje Lietuvos tarpukario kurortai tyrinėjami ne tik iš architektūrinės, bet ir iš istorinės bei socialinės perspektyvų. Po Pirmojo pasaulinio karo, be būtinosios infrastruktūros atkūrimo, buvo ieškota ir kitų su socialine gerove susijusių klausimų sprendimų. Dar pirmąjį tarpukario dešimtmetį nacionaliniu lygiu nutarta ligonių srautus nukreipti į du mineraliniais vandenimis garsėjančius kurortus - Birštoną ir, kiek vėliau, Likėnus.
Apskritai žvelgiant į neilgą tarpukario kurortų istoriją, mano supratimu, pati idėja atspindi naujo gyvenimo modelio, galinčio padėti užtikrinti socialinį stabilumą, paieškas.
Siekiant sužavėti ir pritraukti poilsiautojus, buvo naudojami tuometės žiniasklaidos šaltiniai, ypač specializuota, kurortiniam turiniui apžvelgti skirta spauda. Antra, tam tikromis veiklos formomis ir jų įvairove, kuri praturtino poilsiautojų vasarojimo kasdienybę, pramoginis turinys pradėtas derinti su reabilitacinio gydymo paslaugomis.
Kaunas: Moderni Sostinė ir Rekreacinės Gyvenvietės
Kaunas, to meto moderni sostinė, daug dėmesio skyrė laisvalaikio kultūrai. Miesto dalis buvo paskelbta kurortu, turėjusiu 12 pliažų, o aplink Kauną susiformavo rekreacinės gyvenvietės (Kačerginė, Kulautuva ir kt.). Vadinamosios pakaunės poilsiavietės ne tik administracine, bet ir idėjine prasme tarpukariu buvo to meto sostinės urbanistinėje įtakos zonoje, todėl jose tirščiausiai reiškėsi miestiškos gyvensenos formos. Sakyčiau, kad tai ir yra didžiausias šių vietovių savitumas.
Kauno modernizmo architektūra
Architektūrinės Idėjos ir Modernizmo Įtaka
Ankstyvosios nepriklausomybės architektūrinių idėjų repertuarą reikšmingai papildė „tautinio stiliaus“ koncepcija. Nors dėl galutinio „tautinio stiliaus“ apibrėžimo ginčytasi per visą tarpukarį, tačiau pirmuoju pasirinkimu tapo dekoratyviniai elementai, nusižiūrėti iš etnografinių artefaktų: tekstilės, kryžių drožybos ir medinės kaimo architektūros pavyzdžių. Bene žinomiausias tokių pavyzdžių - Kauno pašto rūmai.
Ketvirtame dešimtmetyje į liaudies meno motyvus vis dažniau žvelgiama su atsargumu. Gausūs straipsniai spaudoje, diskusijos apie lietuviškosios architektūros tikslus ir kokybės kriterijus perteikia palaipsniui gyvėjančią intelektualinę atmosferą, platėjančius profesinės bendruomenės ir visos visuomenės lūkesčius architektūrinei aplinkai.
Tarptautiniame kontekste modernizmo stilistikos susiformavimui itin stiprią įtaką padarė statybos medžiagų raida. Lietuviškame kontekste gelžbetonis, metalas ir stiklas taip pat buvo svarbus modernumo ženklas. Proporcija tarp naujai pastatytų mūrinių ir medinių pastatų tapo vienu svarbiausių kriterijų, fiksuojančių pažangą statybos srityje.
Lietuviškojo modernizmo raiškai būdinga savita modernizmo ženklų ir tradicinės grožio sampratos sintezė. Unikalų pastato architektūrinį charakterį ketvirtame dešimtmetyje kūrė vis dažniau pasitaikantys juostiniai, kampiniai ar apvalūs langai, plokščias stogas, nedekoruotos fasadų plokštumos ir, galų gale, smulkūs pastato elementai, tokie kaip individualiai projektuoti laiptinių turėklai ar paradinės durys ar netgi iš Europos siunčiamos šiuolaikiškos interjero apdailos medžiagos, modernūs elektros bei santechnikos mechanizmai ir kt.
Taigi, nepaisant sparčios kaitos, modernizmas kaip stilistinė architektūros raiška kelią skynėsi pamažu. Nors Lietuvos visuomenė pernelyg neatsilikdama nuo Europos susipažino su novatoriškiausiomis architektūros teorijomis, nors architektai viešai deklaravo mintis, artimas XX a. pirmosios pusės modernistų principams, senąją architektūrą laikydami „knaisiojimu visokių Liudvikų kapinėse“, tačiau išliko abejonė, ar modernistinė geometrija tikrai puošia mūsų aplinką, ar šis stilius yra tinkamas įkūnyti besikuriančios valstybės lūkesčius, ar siekdami racionalios statybos pernelyg nepasiduodame standartizacijai.
Tarpukario Pastatų Restauracija ir Atgimimas
Šiandienos kontekste, tarpukario pastatų restauracija ir atgimimas yra svarbus kultūros paveldo išsaugojimo aspektas. Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto architekto vilniečio Waclaw Syrtowt vadinamuoju „tarpukario retrospektyvizmo“ stiliumi suprojektuota tuometinio Lenkijos visuotinio vartotojų kooperatyvo „Spolem“ būstinė miestiečiams atpažįstama ne tik dėl išskirtinio fasado, bet ir dėl greta stovinčio sandėlio.
Pasak UAB „Ekstra statybos“ direktoriaus Marijaus Drumstos, kiekvienas kultūros paveldo tvarkymo projektas yra unikalus tuo, kad jame neįmanoma iš anksto nuspėti visų laukiančių atradimų - daug naujų įdomių istorinių detalių gali būti atrastos jau pačių tvarkybos darbų metu.
Pastato antrame aukšte yra gerai matomi unikalūs venecijietiški langai - akivaizdžios arkinės langų angos, taip pat autentiški langų rėmų fragmentai. Tvarkomame pastate tikrai išliks restauruojamos originalios laiptinės aikštelių, holo ir kai kurių patalpų ir rūsio keraminės grindų plytelės. O ten, kur jų nebeliko, naujos plytelės atkartos originalų raštą ir spalvas bei pabrėš išlikusias senąsias. Bus restauruojamos ir laiptų pakopos.
„Iš esmės pastatas atgaus pradinę paskirtį ir išvaizdą, tik su šių laikų dvasia, moderniomis inžinerinėmis sistemomis, pritaikomumu žmonėms su negalia, tvarkingais želdynais ir prieigomis. Planuojame atsisakyti nevertingų sovietinių pertvarų ir užmūrijimų atkuriant pirminę planinę struktūrą, tačiau tam tikras okupacinės epochos detales vis vien paliksime laikotarpio ženklą. Apskritai istoriniuose pastatuose vengiame nebūtinų intervencijų: kiekvieno laikotarpio sluoksnis yra savaip vertingas, o istoriją geriausiai pasakoja ne vieno sluoksnio sudievinimas, o atskleista raida ir pokyčiai“, - komentuoja A.
Obelynės Sodybos Restauracija: Istorijos Išsaugojimas
Neseniai baigti ir komisijos priimti gamtininko, biologo prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos namo tvarkybos darbai. Namas restauruotas, konservuotas, remontuotas. Prie namo atkurta buvusi oranžerija. Tvarkybos darbų projekto rengėjas - nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Aurimas Vengris.
Tvarkant Obelynės sodybos namą, pirmojo ir antrojo aukšto patalpose, demontavus apkalimą, atsidengė sienų frizo dekoro fragmentai. Aptiktas polichromijos dekoras labai gerai išlikęs.
Inžinieriaus Noacho Bero Jofės 1924 m. suprojektuotas namas turėjo šiam dvarui būdingų elementų. Pavadinimas kilo nuo skardžiuose gausiai žydinčių ir derančių laukinių obelų ir gudobelių.
Po profesoriaus mirties (1973 m.) Obelynėje įdukros Eleonoros Baltuškevičienės iniciatyva įrengta T. Ivanausko memorialinė sodyba-muziejus. Šiuo metu Obelynė yra Kauno rajono muziejaus padalinys.
Išvados
Tarpukario sodybų projektai Lietuvoje yra svarbi kultūros paveldo dalis, kurią būtina saugoti ir puoselėti. Jų restauracija ir pritaikymas šiuolaikinėms reikmėms ne tik atgaivina istoriją, bet ir suteikia naujų galimybių kultūrai ir visuomenei. Šie projektai primena mums apie praeities vertybes ir skatina kūrybiškumą bei bendruomeniškumą.
tags: #tarpukario #sodyba #projektas