Įsirengdami namo aplinką, žmonės dažniausiai skrupulingai planuoja gėlynus, sodą, daržą, poilsio zoną. O štai apie takelius, vedančius iš vienos sklypo vietos į kitą, prisimenama retai. Vieniems maloniau vaikščioti žole, kiti mano, kad takeliai yra brangūs ir daug priežiūros reikalaujantys aplinkos elementai, treti galvoja, kad jie išvis nereikalingi. Tačiau kraštovaizdžio specialistai teigia, kad takelių būtinumas priklauso ne tik nuo gyventojų norų, bet ir nuo namo aplinkos.
Sodo takelių svarba ir funkcijos
Sodo takeliai - landšaftinės sklypo sistemos dalis. Be šios paskirties, sodo takeliai atlieka ir estetinę funkciją. Be to, grįsti plotai apsaugo sklypą nuo purvo. Žinoma, galima vaikščioti ar važinėti ir per žolę, bet nuo to nukentės jos estetinis vaizdas ir būklė. Be to, takeliais turi būti galima judėti bet kokiu oru: ir per liūtis, ir per plikledį. Pageidautina, kad takeliai ir aikštelės nereikalautų daug ir sudėtingos priežiūros ir visada estetiškai atrodytų.
Pasak Aurelijos Šveiterienės, „Aplinkos harmonijos“ kraštovaizdžio dizainerės, takai turi ne tik funkcinę, bet ir estetinę reikšmę, todėl turi būti ergonomiškai suplanuoti, jungti reikiamas zonas, derėti prie reljefo ir aplinkos. Svarbu prisiminti, kad mažuose kiemuose nerekomenduojama daug takų, turi būti pusiasvyra tarp želdinių, takų ir vejos, laikantis 3 : 5 : 8 proporcijos taisyklės, pagal kurią takai gali užimti penktadalį ploto.
Sklypo ypatybės ir takelių išdėstymas
Dažniausiai sklypo forma - ištemptas stačiakampis. Tam yra paaiškinimas: istoriškai namai buvo statomi palei gatvę arba kelią nedideliais atstumais vienas nuo kito, o žemės sklypai buvo išdėstomi statmenai gatvei. Taip daroma išlaidų komunikacijoms (vandentiekis, elektra, dujos, keliai, ir t.t.) taupymo sumetimais. Kita ypatybė, į kurią verta atsižvelgti, - gruntinių vandenų būklė ir lygis. Sudėtingiausia, kai sklypas žemoje, užpelkėjusioje, užliejamoje vietoje, kai gruntiniai vandenys arti žemės paviršiaus.
Sklypo forma lemia, kad viename stačiakampio gale statomas namas, įrengiamas įėjimas ir įvažiavimas į valdą (fasadinė valdos pusė). Priešingame gale statomi ūkiniai arba poilsio pastatai (pirtis). Teritorijos centre - poilsio zona ir pagrindiniai dekoratyviniai elementai: veja, gėlynai, alpinariumas, pavėsinė ir t.t. Pagal sklypo perimetrą sodinami medžiai ir krūmai (dekoratyviniai ir vaismedžiai).
Prieš pradedant darbus, reikia gerai apgalvoti takelių išdėstymą. Takelių plotis pasirenkamas pagal tai, kiek jais bus judama ir kaip: transportas, mechanizmai jais turi judėti laisvai, nepažeisdami dangos. Sodo takelių ir kitų grįstų ar klotų elementų stilių diktuoja bendras architektūrinis sklypo sprendimas. Jei teritorijai suteiktas griežtas stilius, tai ir takeliai bei aikštelės turi turėti aiškias geometrines formas.
Kad akmeniniais takeliais nebūtų perkrautas bendras sklypo vaizdas, išvengta brutalumo, rekomenduojama laikytis proporcijų: grįsti ar kloti plytelėmis plotai neturi viršyti 10 proc. bendro valdos ploto. Projektuojant takus, būtina atsižvelgti į sklypo proporcijas - grįsti akmenimis ar kloti trinkelėmis plotai neturi viršyti 15 proc. bendro sklypo ploto.
Tiesūs takeliai yra patys trumpiausi, tačiau dideliame kieme jie netinka, čia labiau tinka vingiuoti takeliai su besikeičiančių augalų vingiais. Vingiuotas takelis sodui suteikia lengvumo ir žaismingumo. Takai formuojami ne tik tam, kad pasiekti tikslą, bet kad pabrėžiamą objektą matyti iš geriausios pusės.
Blogai suprojektuotoje aplinkoje reikia vaikščioti per vejas. Kad takeliu būtų patogu eiti, jis turi būti mažiausiai 70 cm pločio. Paviršius turėtų turėti bent 1 proc. nuolydį. Takelius galima suprojektuoti iš skaldos, natūralaus akmens, medinių, betoninių trinkelių ir kitų atsparių medžiagų.
Takelius nuo vejos, gėlynų, želdinių zonų rekomenduojama atskirti vejos juostomis arba borteliais. Tai sumažina pavojų, kad jie ilgainiui pakeis formą, o jų kraštus apžels žolė, todėl tokio tako priežiūra tampa paprastesnė. Įrengiant takus pašnekovė primena atkreipti dėmesį ir į jų aukštį, palyginti su šalia esančia veja. Takai turi būti taip suprojektuoti ir įrengti, kad būtų patogu ne tik jais vaikščioti, tačiau ir pjauti veją šalia jų. Jeigu vejai pjauti ketinama naudoti robotą, takeliai neturėtų trukdyti jam tinkamai nupjauti veją ir, jei reikia, pervažiuoti į kitą takelio pusę.
Pagrindiniai sodo takelių tipai
- Pagrindinis takas: paprastai bendrame sodo fone akivaizdžiai išsiskiria pagrindinis takas, kuris veda nuo vartų ar kelio iki pagrindinio pastato. Paprastai pagrindinį sodo taką klojame iš naujų grindinio trinkelių arba dekoratyvinio akmens. Būtina pagrindinio tako užbaigtumo sąlyga yra matomas ir kokybiškai padarytas bordiūras. Svarbu atkreipti ypatingą dėmesį į tako stilių ir spalvas. Pagrindinis sodo sklypo takas atrodo itin patraukliai, jeigu jį apipavidalina lygiai nupjauta dekoratyvinė pievelė ir prie tako pastatyti stambūs vazonai su juose žydinčiais augalais.
- Papildomi takeliai: visi kiti sodo sklypo takeliai yra tik papildomi ir antraeiliai. Jie sujungia tarpusavyje pagrindinį sodo namą ir ūkinius pastatus, taip pat naudojami, kad būtų patogiau ir greičiau vaikščioti po sodo sklypą.
Medžiagos sodo takeliams
Takų dangų pasirinkimas rinkoje yra išties didelis: betoninės trinkelės, plokštės ar plytelės, klinkerio trinkelės, akmens masės trinkelės, plokštės ar plytelės, skalda, žvyras, akmuo, akmens kilimas, medžio trinkelės, plastikinis vyniojamas vejos korys ir kita. Renkantis tako dangą specialistė pataria ją derinti prie bendro aplinkos stiliaus - pastatų medžiagiškumo, formų, spalvų.
Egzistuoja begalė įvairių medžiagų, kurias panaudojus, galima grįsti sodo takelius, aikšteles. Spalvotos trinkelės ypač tinka prie modernių namų - iš stačiakampių, kvadratinių spalvotų trinkelių galima sukloti įspūdingą grindinio raštą. Poilsio vietose dangą, pagal galimybes, reikėtų daryti iš lygios medžiagos, vengiant didelių tarpų. Jei aikštelė nedidelė, nepatartina naudoti daug įvairių rūšių, nes atrodys nedarniai. Šiuo atveju vietoje įvairių spalvų ir formų geriau kloti kokį nors įdomų raštą.
Štai keletas populiariausių medžiagų:
- Natūralūs akmenys: granitas, bazaltas, lauko akmuo. Vulkaninės kilmės akmenys itin tvirti ir ilgaamžiai.
- Betonas: figūriniai elementai gaminami įvairių formų ir dydžių, jais klojami platūs, siauri, tiesūs ir vingiuoti takeliai. Betoninės šaligatvio plytelės yra vienas iš populiariausių pasirinkimų dėl didelės formų ir spalvų įvairovės. Gamintojai pastaruoju metu stengiasi ištaisyti pagrindinį betono trūkumą - jis, palyginus su natūraliu akmeniu, neilgaamžis. Todėl į betoną primaišoma įvairių cementų, specialių užpildų. Plytelės skiriasi pagal gamybos būdą: vibropresavimą ir vibroliejimą. Skiriasi ne tik gamybos technologijos, bet ir įgautos savybės.
- Molio ir klinkerio plytos.
- Medžio trinkelės takeliams: medinis dekoras landšaftui suteikia ekologiškumo įspūdį. Tokiai dangai tinka ir kieta, ir minkštesnė mediena. Tinkamai paruoštos ąžuolo, pušies ar juodalksnio trinkelės tarnaus bent 10 metų. Norint suteikti joms senumo efektą, apdirbama vario sulfatu. Laikui bėgant, mediena įgaus pilką spalvą. Tokie takeliai rekomenduojami peizažinio stiliaus soduose, tačiau tik ne šešeliuotose vietose.
- Skalda: Čia pirmauja smulkūs natūralūs akmenys. Šios dangos nuo kietųjų skiriasi tuo, kad jos ne liejamos, klojamos, o supilamos.
Jos teigimu, pastaruoju metu žmonės labiau vengia plastiko ir kitų sintetinių medžiagų, ir tai ji vadina teigiamu pokyčiu, nes tokios medžiagos iš tiesų tinkamesnės ūkinės paskirties objektams - šiltnamių, lysvių takeliams, vaikų žaidimų aikštelėms. Medinių dangų vengiama nepelnytai, nes medinės trinkelės takams tinka puikiai. „Dauguma klientų bijo medžio ir vis dar yra įsitikinę, kad bet koks sprendimas iš šios medžiagos yra trumpalaikis, tačiau vakuuminiu būdu impregnuota ar deginta mediena, kitaip vadinama termomediena, gerokai ilgaamžiškesnė nei paprasta, todėl puikiai tinka takams įrengti“, - tikina pašnekovė.
Sodo takelių medžiagų palyginimas
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Betonas | Įvairios formos ir spalvos, prieinama kaina | Neilgaamžis, gali blukti spalva |
| Natūralus akmuo | Tvirtas, ilgaamžis, natūrali išvaizda | Brangesnis, sudėtingesnis montavimas |
| Mediena | Ekologiška išvaizda, šiltas paviršius | Reikalauja priežiūros, gali būti slidi, trumpesnis tarnavimo laikas |
| Skalda | Pigus, lengvai įrengiamas | Neatsparus mechaniniams poveikiams, trumpaamžis |
Takelių įrengimo etapai
Takelio pagrindas turi būti teisingai paruoštas - tai būtina dangos ilgaamžiškumo sąlyga. Nuimamas gruntas: nuimamo dirvožemio priklauso nuo daugelio faktorių: grunto tipo, pamato ir dangos rūšies ir storio, būsimo takelio paskirties. Takelio automobiliui nuimamo grunto storis turi būti ne mažesnis nei 0,5 m, o pėsčiųjų takeliui užteks ir 0,15-0,2 m. Taip pat svarbu, ar danga bus žemiau, aukščiau ar lygi su žemės paviršiumi.
Pagrindinis apatinis sluoksnis - betonas arba skalda. Kietas cemento pagrindas tarnaus amžius, ant suklotais sodo takeliais vaikščiosite ne tik jpatys šeimininkai, bet ir jų vaikai ir anūkai. Kita vertus, toks pagrindas brangesnis už skaldą ir sunkiai pasiduoda pakeitimams. Vėliau seka smėlio-cemento mišinio sluoksnis. Kartais tarp jų klojamas geotekstilės sluoksnis (tai speciali kelių statybos medžiaga, sulaikanti smėlio išplovimą ir užtikrina būtiną drenažą). Smėlio-cemento mišinys išlyginamas. Ant išlyginto pagrindo klojamos plytelės.
Paskutinis etapas - klojama takelių danga, „žaidimas" faktūromis, raštais ir spalvomis. Tarnavimo laikas pratęsiamas padengus paviršių vandenį atstumiančiomis medžiagomis.
Takeliai klojami taip: trinkelės dedamos ant 5 cm storio grubaus smėlio arba smulkios skaldos sluoksnio. Danga plonais sluoksniais pilama ant paruošto pagrindo, kiekvienas iš jų trombuojamas.
Dar viena takelių ilgaamžiškumo sąlyga: deformacijos siūlės. Gruntas juda ir kai takeliai dengiami kieta danga, ypač betonu, ilgame takelyje būtinai atsiranda plyšių. Kad to nenutiktų, kas 2-3 metrus takelis perskiriamas medinėmis lentomis, paslėptomis po viršutiniu dangos sluoksniu.
Pageidautina takelius apriboti borteliais šiek tiek aukščiau paviršiaus arba tame pačiame lygyje. Tai leidžia papildomai sutvirtinti ir papuošti takelį. Žinotina, kad betoninių bortelių įrengimas grunte pažeidžia gruntinių vandenų cirkuliaciją. Ypač nuo to kenčia aplinkinėje teritorijoje esantys dideli medžiai. Minkštos dangos - akmenėlių, smėlio ar drožlių - takelius taip pat tikslinga aprėminti borteliais. Šiuo atveju danga neapauga žole ir nenuslenka. Borteliais gali būti, pvz., iš medžio, akmens, molio gaminių, taip pat kaltinio metalo tvorelės. Kitas pasirinkimas - specialūs profiliuoti elementai. Bortelių plotis turėtų būti proporcingas kelio ar takelio pločiui. Bortelių spalva turėtų derėti su aplinka.
Patarimai planuojant sodo takelius
Svarbu saugumas ir patogumas. Takeliai būtini ten, kur didelės apkrovos, kur dažnai vaikščiojama viena ir ta pačia trajektorija. Dėl to jais vaikščioti turi būti saugu - jie turi būti lygūs, neslidūs, patogūs, ne per siauri. Pagrindiniai takai turi būti tinkami eiti dviem žmonėms greta - 1,2-1,5 m pločio, šalutiniai takai gali būti siauresni - 0,6-1 m pločio. Planuodami takus į ūkinę zoną, turime pagalvoti, ar bus patogu ridenti karutį.
Kartais takas reikalingas tik krypčiai parodyti. Tokiu atveju į veją, paruošus pagrindą, įleidžiami akmenys ar plytelės. Reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas takas turi kur nors vesti ir kviesti, turėti pradžią ir pabaigą. Idealu, kai taką pridengia želdiniai, kai eidami nematome, kur jis nuves, taip žadinamas smalsumas ir susidomėjimas.
Ne taip jau daug kartų kuriame savo namų aplinką, todėl dažnai labai sunku būna apsispręsti, kaip ją geriau suplanuoti. Nebūtina net minėti, kad takų, grįstų aikštelių išplanavimas sklype labai svarbus. Ne, ne vien todėl, kad grindimo darbai, palyginus juos su veja, pakankamai daug kainuoja, bet ypač todėl, kad takai, kuriais nevaikštoma, užželia, kaip ir užželia senieji keliai, šalia jų atsiradus naujiems… Kaip apsispręsti, kur turi vesti takelis? Kaip parinkti jo dangą? Kaip išreikalauti kokybiško paklojimo?
Kaip minėta, takai, kuriais nevaikštoma, užželia. Kita vertus, vietos, kuriomis nuolat vaikščiojama, virsta takais. Šiuo kriterijumi, žinoma, atsižvelgiant ir į bendruosius planavimo - estetikos, siurpriziškumo principus, ir vertėtų labiausiai remtis, planuojant savo sklypą. Pvz., jei svarstote, ar daryti grįstą takelį į aikštelę, kurioje žadate vakaroti, pirma nuspręskite, ar ten vakarosite tikrai dažnai. Jei toje aikštelėje nebus stacionarių lauko baldų, o susirinksite tik kartą per metus, galbūt, nekils jokių nepatogumų ir nueiti veja - juk ji pakenčia nenuolatinį mindymą. Tačiau, jei ta pačia vieta nuolat trauksite link gėlyno, baseino ar suolelio, vejoje gali išsiminti takelis.
Pasirenkant dangą, labai svarbu apsispręsti, kas jums svarbiausia - išvaizda (derinti prie visumos - bendro stiliaus!), jos praktiškumas ar ilgaamžiškumas. Žinoma, kiekvienu atveju galima rasti "aukso vidurį".