Daugiabučių ir Privačių Namų Renovacija ir Izoliacija Lietuvoje: Taisyklės ir Gairės

Laikui bėgant keičiasi statybos reglamentų normatyvai, šildymo kainos ir žmonių samprata apie gyvenimo kokybę. Nebenorime, o ir nebegalime per šildymo sezoną sunaudoti tūkstančių kubinių metrų dujų ar kelių sunkvežimių malkų. Šiandien vis daugiau daugiabučių ir net privačių namų gyventojų pasiryžta renovacijai. Pavasaris yra tas metas, kai daryti namų atnaujinimo darbus yra patogiausia. Tuomet vasarą jau galima mėgautis gražiu namo fasadu ir dar geresne izoliacija nuo gamtos veiksnių.

Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę.

Renovacijos nauda yra akivaizdi: keliolika metų gyventojo išlaidos „už energiją“ liks tokios pačios, tačiau iškart bus gyvenama gražesniame ir šiltesniame name, o butą bus galima brangiau parduoti ir išnuomoti. Patys renovacijos sektoriaus dalyviai vienbalsiu tvirtina, kad iš principo renovacija visada pasiteisina, tačiau neneigia nei ją lydėti galinčių iššūkių, nei galimybių prilygti naujai statybai.

NT pardavimų ir rinkodaros paslaugų agentūros „boomINIS“ duomenimis, 2 kambarių remontuotino buto kainos Vilniaus Žirmūnų rajone prasideda nuo 2000 Eur/kv. m, kai analogiškas renovaciją išmokėjęs butas atnaujintame name kainuoja jau 2200-2300 Eur/kv. m. Be to, agentūros skaičiavimais, panašios būklės butų nuomos kainos nerenovuotame ir renovuotame name skiriasi 5-10 proc. pastarojo naudai.

Vis dėlto pačios renovacijos krypties V.Isakas nekritikuoja, tačiau jai linki pokyčių. Jis pirmiausia pabrėžia mažesnes sąskaitas už šildymą, estetinį renovuotų namų patrauklumą ir butų vertės prieaugį, kuris regionuose paprastai dar ryškesnis nei didmiesčiuose. Be to, investuojant į vamzdynų atnaujinimą, gyventojai gali ilgam pamiršti avarijas ir kitus nesklandumus.

Statybos Leidimas ir ESO Įrenginių Atitraukimas

Kai norite atnaujinti / renovuoti daugiabutį namą, būtina gauti statybos leidimą. Dažnai projektuotojai, kurie ruošia projektą ir pateikia jį statybos leidimui gauti, pamiršta įtraukti techninius sprendinius dėl ESO elektros įrenginių atitraukimo ar apsaugojimo. Dėl šios priežasties statybos leidimo gavimas užtrunka, nes reikia papildomų pakeitimų projektui.

Jei klientui reikia atitraukti ESO įrenginius nuo sienos, elektros dalies projektą reikės parengti po statybos leidimo gavimo ir keliant namo renovacijos projektą į IS Infostatyba įrašyti pastabą: „Elektros spintos atitraukimas bus sprendžiamas atskiru projektu, vadovaujantis AB ESO nustatytomis bendrinėmis sąlygomis.

Procesas:

1. Pateikite projektą derinimui. Jūsų pasirinktam projektuotojui parengus projektą, pateikite projektą Bendrovei derinimui. Pateikiant būtina nurodyti priskirtą investicinį numerį.
2. Sudarykite sutartį darbų atlikimui. Bendrovė suderinusi Jūsų projektuotojo pateiktą projektą per 5 d. d., pateiks sutartį darbų atlikimui. Jei darbus vykdys ESO, jie bus pradedami po apmokėjimo už paslaugą.

Paslauga skirta klientams renovuojantiems daugiabučius namus, kuomet darbų atlikimui trukdo ESO elektros spintos, įmontuotos prie pastato sienų.

Privačių Namų Renovacija

Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti - vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo. Problema ne tik ta, kad sovietmečiu pastatų sienos apskritai nebuvo šiltinamos - sienas ir stogą būtų galima apšiltinti, o langus ir duris pakeisti sandaresniais. Tačiau pertvarkyti vidaus planą ir tūrius pagal šiuolaikinius standartus dažnai neįmanoma arba labai brangu.

Neretai senesnės statybos namai pastatyti savamokslių arba iš nekokybiškų medžiagų, kiti 200-300 kv. m ploto namai šiandien tiesiog per dideli. Išlaikyti ir prižiūrėti tokį rūmą neracionalu - gal geriau turėti savo sklype optimalaus dydžio namą ir didesnį plotą žaliosios vejos.

Tačiau yra individualių namų, kurie, nors ir statyti prieš dešimtmečius, gali būti sėkmingai renovuojami. Kalbant apie privačių namų renovaciją pirmiausia reikia pabrėžti tai, kad kiekvienas atvejis labai individualus, todėl universalios metodikos, kaip atnaujinti seną pastatą,nėra.

Statybų bendrovės UAB „Statrenova“ vadovas Stasys Būdvytis teigia, kad pasitaiko įvairaus amžiaus renovuojamų namų, dažniausiai tai tarybiniais metais pastatyti namai. Jo praktikoje seniausias renovuotas namas buvo pastatytas 1954 m., o jauniausias - 2007 m. Specialistas pataria renovaciją pradėti nuo stogo šiltinimo, langų, durų pakeitimo šiltesniais, fasado šiltinimo ir ventiliacijos įrengimo bei ekonomiškesnio šildymo.

P. Būdvytis pabrėžia, kad renovacijos darbus galima vykdyti ir etapais. Pirmais metais galima apšiltinti stogą, antrais - pakeisti langus ir duris šiltesniais, trečiais - apšiltinti fasadą. Atlikus renovaciją, šildymui galima sutaupyti 30 proc.

Renovuojant pastatą labai svarbu išvengti drėgmės susidarymo sienose dėl vadinamojo „rasos taško“ efekto. Dažniausiai privatūs namai yra šiltinami polistireniniu putplasčiu arba mineraline vata.

Energinio Naudingumo Sertifikavimas

Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į devynias energinio efektyvumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Tiesa, A ir aukštesnes klases atitinkančių būstų Lietuvoje kol kas tėra vienetai - tai vadinamieji pasyvūs namai (A++ klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą). Privatūs namai atitinka labai įvairias energinio naudingumo klases.

Jei namas nė kiek neapšiltintas, jis bus G arba F klasės, jei sienos šiltintos apie 15 cm šiltinimo sluoksniu, gali būti nustatyta C arba D klasė, įrengus name rekuperacinę sistemą ir naudojant atsinaujinančiuosius gamtos išteklius, namo energinis naudingumas gali pasiekti B ar aukštesnę klasę.

Pagal LR statybos įstatymą (43(1) straipsnis, 2013 m. sausio 9 d.) nuo šių metų parduodant butą ar namą privalu notarui pateikti energinio naudingumo sertifikatą, kuris turi parodyti, kiek šilumos reikia būstui šildyti.

Energinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje 2025 metais yra svarbus kiekvienam nekilnojamojo turto savininkui. Energinio naudingumo sertifikatas - tai oficialus dokumentas, kuriame nurodyta pastato energinė klasė (nuo A++ iki G). Energinio naudingumo sertifikatas parodo, kiek energijos suvartoja pastatas, ir tampa būtina sąlyga parduodant, nuomojant ar siekiant renovacijos paramos.

Energinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje 2025 metais yra privalomas dokumentas, be kurio negalima sudaryti NT sandorių ar pasinaudoti renovacijos parama. Sertifikatas paprastai paruošiamas per 1-5 darbo dienas. Sertifikato kaina svyruoja nuo 100 iki 400 €, o sudėtingiems pastatams gali siekti ir tūkstančius eurų.

Svarbu žinoti:

• Ar energinio naudingumo sertifikatas privalomas kiekvienam būstui? Taip, parduodant ar nuomojant būstą jis yra būtinas.
• Kiek užtrunka energinio naudingumo sertifikavimas? Paprastai 2-5 darbo dienas.

Valstybės Parama Renovacijai

Šiemet buvo priimta 201 paraiška, jų pateikėjams bus išdalyta 3 mln.380 tūkst.litų. Valstybė dengia iki 30 proc. visų tinkamų kompensuoti atnaujinimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 50 tūkst. Pasak V. Bernadišiaus,būtina sąlyga, kad atnaujinami namai po renovacijos pasiektų pastato energinio naudingumo C klasę, o energijos suvartojimo sąnaudos turi būti sumažintos ne mažiau nei 20 %.

„Kad nebūtų piktnaudžiavimo, reikalaujama pateikti pastato energinio efektyvumo sertifikatus prieš ir po renovacijos. Beje, išlaidos už šiuos sertifikatus taip pat gali būti kompensuojamos. Kai kurie gyventojai bando teikti paraiškas dar nebaigtų gyvenamųjų namų, neva, renovacijai, tačiau mes tikriname informaciją registrų centre - dar neįregistruotų arba tik iš dalies užbaigtų namų paraiškos iš karto atmetamos“, - sakė LAAIF atstovas.

APVA Parama Renovacijai 2025 m. kvietimams buvo skirta 26 mln. €. Finansavimo poreikis siekė tik 7,5 mln. €, todėl liko apie 18 mln. €. Didelė tikimybė, kad šios lėšos bus perkeltos į 2026 m. 2025 m. liko nepanaudota apie 18 mln. €, todėl šansai gauti paramą 2026 m. yra dideli.

Valstybė kompensuoja dalį investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms. Taip pat suteikiama papildoma valstybės parama, kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius.

Taip pat suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinių palūkanų dalis, viršijanti 3 procentus, penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo dienos yra apmokama.

Vyriausybė, skatindama šilumos punktų modernizavimą daugiabučiuose, kartu teikia finansinę paramą. 2022-2023 metų kvietimui daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui finansuoti buvo skirta 4 mln. Eur. Buvo gautos 109 paraiškos daugiau kaip už 4 mln. Šios lėšos bus naudojamos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. (NEKSVP) numatytoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį mažinančioms priemonėms finansuoti. Pastatų atnaujinimui (modernizavimui) skiriama 64 mln. eurų - iš jų 44 mln. eurų individualių namų renovacijai, 20 mln.

Medžiagos ir Technologijos

Dažniausiai privatūs namai šiltinami polistireniniu putplasčiu arba mineraline vata, tačiau kartais pasirenkamos ir netradicinės medžiagos. Sienų apšiltinimo ir apdailos defektus pastebėti paprasčiau, gyventojai mėgsta akylai stebėti apšiltinimo ir apdailos darbus ir tikėtina, kad, nepaisaint statybininkų nepasitenkinimo dėl tokios priežiūros, šiuose darbuose klaidų padaroma mažiau.

Populiariausios šiltinimo medžiagos Lietuvoje vis dar yra polistireninis putplastis ir mineralinė vata. Polistireninis putplastis naudojamas visoms išorinėms sienoms šiltinti. Jis naudojamas tinkuojamosiose, vėdinamosiose ir kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose.

Akmens vata - viena universaliausių termoizoliacinių medžiagų, naudojama beveik visoms pastato konstrukcijoms šiltinti. Dėl efektyvių šilumos izoliacinių savybių ir plataus gaminių asortimento akmens vatos gaminiai plačiai naudojami namams renovuoti.

Medžio plaušo plokštės - viena iš įprastų šiltinimo alternatyvų renovuojant privačius namus. Kaip žinoma, mediena yra vertinga žaliava, turinti gerų izoliacinių savybių. Vienas svarbiausių medžio plaušo plokščių privalumų - šios šiltinimo medžiagos ekologiškumas. Ji pasižymi natūraliu poringumu, tad yra išgaunamos geros tiek šilumos, tiek garso izoliacijos savybės.

Sienos šiltinamos PAROC tinkuojamų fasadų akmens vatos plokštėmis PAROC Linio 10. Šios plokštės skirtos renovuojamų ir naujų pastatų sienų šiltinimui, pritaikytos tinkavimui plonasluoksniu tinku, nedegios, gerai laiko apkrovas, atsparios šarmams.

Akmens vata apšiltintos sienos yra laidžios vandens garams, todėl šilumos izoliacijos sluoksnyje neužsilaiko drėgmė, sienos išlieka sausos ir šiltos. Labai svarbu, kad ilgainiui, veikiant temperatūrai ir drėgmei, akmens vatos plokščių matmenys išlieka stabilūs. Klijuojamos prie šiltinamo paviršiaus visa plokštuma jos sudaro lygų pagrindą tinkavimui. Šiltinimas akmens vata pagerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kas mieste yra itin svarbu, didina sienų atsparumą ugniai. Kadangi akmens vata apšiltinti ir langų angokraščiai, jei gaisras kiltų viename iš butų, ugnis negalėtų greitai išplisti.

Daugiabučių Namų Renovacija Klaipėdoje

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro paskelbtus kvietimus, Klaipėdos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programoje dalyvauja 104 daugiabučiai namai. Šie namai atrenkami atsižvelgiant į patvirtintus atrankos kriterijus: šiluminės energijos suvartojimą, butų ir kitų patalpų savininkų aktyvumą, butų ir kitų patalpų skaičių daugiabučiame name, namo statybos metus, daugiabučio namo vietą, kitų renovuotų namų ir vietos patrauklumo atžvilgiu, namo techninę būklę bei kt.

Daugiabučiai namai, dalyvaujantys programoje:

• Sportininkų g.
• Pušyno g.
• Švyturio g.
• Taikos pr.
• Rumpiškės g.
• P. Komunos g.
• Sausio 15-osios g.
• Sulupės g.
• Vyturio g.
• M. Mažvydo al.
• Nidos g.
• Tiltų g.
• I. Simonaitytės g.
• Malūnininkų g.
• Kretingos g.
• Kauno g.
• Zauerveino g.
• Naujakiemio g.
• Vingio g.
• Panevėžio g.
• Kooperacijos g.
• Baltijos pr.
• Danės g.
• S. Šimkaus g.
• J. Janonio g.
• Jūros g.
• Gulbių g.
• P. Tako g.
• Turgaus a.
• Šaulių g.
• Minijos g.
• V. Berbomo g.
• Tilžės g.
• Kadagių g.
• Liepojos g.
• L. Giros g.
• Grįžgatvio g.
• Laukininkų g.
• Žvejų g.
• Herkaus Manto g.
• Smilties Pylimo g.
• Viršutinė g.
• Didžiojo vandens g.
• Debreceno g.
• Šiaulių g.
• J. Zauerveino g.
• Žalgirio g.
• Šilutės pl.

Patarimai ir Rekomendacijos

• Pradėkite nuo investicinio plano parengimo ir pastato būklės audito.
• Įsitikinkite, kad renovacijos planas atitinka realius poreikius ir galimybes.
• Aktyviai dalyvaukite renovacijos procese ir užduokite klausimus.
• Kontroliuokite atliekamų darbų kokybę ir medžiagų atitikimą reikalavimams.
• Planuojate daugiabučio namo renovaciją? Svarbu žinoti, kokie dokumentai reikalingi, kad procesas vyktų sklandžiai.

Šiame straipsnyje rasite išsamų sąrašą dokumentų, reikalingų renovacijai, informaciją apie energinio naudingumo sertifikavimą ir APVA paramą.

tags: #taisykles #renovuoti #namus #ir #izoliacija