Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet organizuoja „Metų renovacijos projekto“ rinkimus, siekdama išryškinti sėkmingiausius daugiabučių atnaujinimo pavyzdžius.
Nuo gegužės 19 d. Lietuvos gyventojai kviečiami susipažinti su 12 per 2023-2024 m. atnaujintų daugiabučių namų projektų iš Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Ukmergės, Jonavos, Panevėžio, Klaipėdos, Mažeikių, Marijampolės ir išrinkti padariusį didžiausią įspūdį.
Šiemet konkurse dalyvauja 12 atrinktų projektų iš Vilniaus miesto ir rajono, Kauno, Ukmergės, Jonavos, Panevėžio, Klaipėdos, Mažeikių, Marijampolės. Šis konkursas skirtas ne tik priminti visuomenei apie renovacijos teikiamą naudą, paskatinti modernizuoti savo būstą, bet ir supažindinti visuomenę su unikaliais pavyzdžiais.
Šiuos rinkimus jau ne pirmą kartą organizuojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) siekia, kad ryškiausi daugiabučių atnaujinimo pavyzdžiai taptų motyvacija pokyčių keliu žengti ir kitoms bendruomenėms - svarstantiems bei abejojantiems, ar renovacija yra „man“.
Konkurso tikslas - skatinti kokybišką renovaciją ir įkvėpti kitus gyventojus, savivaldybes imtis pokyčių.
Pasak APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorės Gintarės Burbienės, šis projektas - ne tik galimybė išskirti sėkmingiausius, bet ir daugiau sužinoti apie visą renovacijos procesą. Kaip sako ji, norima atkreipti dėmesį į projektus, kuriuos įvykdžius pagerėjo ne tik pastato energinis efektyvumas, bet ir gyventojų kasdienybė - padidėjo komfortas, aplinka tapo estetiškesnė ir tvaresnė.
„Be to, tai proga tiesiogiai, iš pirmų lūpų išgirsti apie namo atnaujinimo procesą, gerąją patirtį ir sužinoti, kaip pasikeitė žmonių kasdienybė. Tikime, kad gerieji pavyzdžiai turi galią paskatinti ir kitus Lietuvos gyventojus priimti sprendimą renovuoti savo namus“, - sako G. Burbienė.
APVA nuotr. /Daugiabučių renovacija Lietuvoje.
Kriterijai ir vertinimas
Šiemet vertinimui pateikti projektai iš įvairių šalies miestų ir rajonų - nuo Vilniaus bei Kauno iki Mažeikių ar Marijampolės. Projekte svarbus ne tik pastato dydis ar vieta, bet ir bendruomenės pastangos, vizija bei priimti sprendimai.
Kaip pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento vadovė, renovuotų pastatų atranka šiemet vyko remiantis labai įvairiais kriterijais: nuo energijos taupymo ir technologinių sprendimų, iki architektūrinių pokyčių bei bendruomenės įsitraukimo.
„Svarbu buvo ne tik tai, kiek sumažėjo energijos sąnaudos, bet ir kokie buvo priimti architektūriniai sprendiniai, kaip kokybiškai atlikti darbai, kokios medžiagos naudotos, kaip sutvarkyta aplinka - pavyzdžiui, ar buvo atnaujintos viešosios erdvės“, - sako G. Burbienė pažymėdama, kad taip pat daug dėmesio skirta tvarumui - t. y., ar projekte įdiegti atsinaujinančios energijos šaltiniai.
Svarbu buvo ne tik tai, kiek sumažėjo energijos sąnaudos, bet ir kokie buvo priimti architektūriniai sprendiniai. Dėmesys skirtas ir socialiniam aspektui - kaip bendruomenės priėmė sprendimus, įveikė iššūkius ir ugdė atsakomybės jausmą už bendrą turtą. Ne vienam šių metų rinkimuose dalyvaujančiam projektui renovacija tapo lūžio tašku - pavyzdžiui, po jos gyventojai dažniau imasi iniciatyvos tvarkyti kiemą ar želdinius ir būtent tokie atvejai rodo, kad renovacija yra ne tik techninis procesas, bet ir socialinis virsmas.
- Energinis efektyvumas
- Architektūriniai sprendimai
- Darbų kokybė
- Naudotos medžiagos
- Aplinkos sutvarkymas
- Tvarumas (atsinaujinantys energijos šaltiniai)
- Bendruomeniškumas
Balsavimas ir atranka
Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai - balsavimas už kandidatus prasidės birželio 9 d. viename didžiausių šalies naujienų portalų, o laimėtojai bus paskelbti birželio 16 d.
Gyventojai kviečiami balsuoti atsakingai - prieš atiduodant savo balsą, rekomenduojama susipažinti su kiekvieno projekto istorija, įsigilinti į renovacijos naudą, kurią jaučia gyventojai.
Kaip pastebi G. Burbienė, kiekvienas projektas turi savo išskirtinumą - vieni ženkliai sumažino šilumos suvartojimą, kituose įdiegti pažangūs šilumos siurbliai, dar kitur pasirūpinta natūraliomis čiurlių lizdavietėmis ar originaliu fasado dizainu. Taigi verta atkreipti dėmesį ir į kiekvieno projekto unikalumą.
Atviro balsavimo naujienų portale metu bus atrinkti trys daugiausia skaitytojų balsų surinkę projektai. Jiems bus įteikti APVA įsteigti apdovanojimai.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje – kas naujo po saule?
Renovacijos nauda
„Modernizacija turi ne vieną privalumą - tai ne tik estetiškas fasadas ar mažiausios sąskaitos už šildymą.
Skatiname įvertinti visus kriterijus, tokius kaip energinis efektyvumas, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių diegimas, draugiškumas aplinkai, bendruomeniškumas ir bendras gatvės, rajono ar net miesto vaizdas. Svarbu įvertinti visų paminėtų aspektų visumą, tuo pačiu ir projekto indėlį į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, bet ir rajone ar net viso miesto mastu, miesto ekosistemos stiprinimą. Šie kriterijai prisideda prie ilgalaikės gyventojų ir šalies gerovės, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo“, - sako G.Burbienė.
Daugiabučio modernizacija prisideda ne tik prie mažesnių sąskaitų, bet ir pakelia būsto vertę, išsprendžia kitas problemas.
Tai patvirtina, kad renovacija gali tapti galimybe keisti namo estetinį vaizdą, paskatinti ekologinį sąmoningumą bei tapti pradžia platesniems aplinkos tvarkymo darbams - nuo želdynų iki dviračių takų planavimo.
Svarbu ir tai, kad projektuose vis dažniau taikomos sprendimų dermės - derinami energiniai, estetiniai ir socialiniai aspektai. Tai liudija augančią brandą ne tik tarp specialistų, bet ir tarp pačių gyventojų.
Rinkimų metu vertinamas ne tik tiesioginis pastato atnaujinimo rezultatas, bet ir platesnė nauda aplinkai - ar projektas paskatino kvartalo ar net viso miesto atsinaujinimą, kaip prisidėjo prie klimato kaitos mažinimo tikslų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tokie projektai tampa įkvėpimu ne tik aplinkiniams gyventojams, bet ir savivaldybėms. Pastarosios vis dažniau skiria dėmesį kompleksiniam kvartalų atnaujinimui - taip kuriami visaverčiai, šiuolaikiški ir tvarūs gyvenamieji rajonai.
Lietuvos miestų transformacija per renovaciją tampa matoma ne tik statistikose, bet ir vizualiai - atnaujinti pastatai keičia visos vietovės atmosferą, didina pasitikėjimą tarp kaimynų, o ilgainiui kelia ir turto vertę.
Daugiabučių modernizacija šalies savivaldybėse prasidėjo 2013 m. Nuo to laiko atnaujinti 3528 daugiabučiai, dar 1407 šiuo metu renovuojami, taip pat valstybė yra paskelbusi dar du kvietimus pasinaudoti valstybės parama lengvatinėmis sąlygomis.
„Girdėdami šias istorijas matome, kad labai pagerėjo gyventojų gyvenamoji aplinka, sumažintas šiluminės energijos suvartojimas. Tai pastaraisiais metais tapo itin svarbu, nes kilusi energetikos krizė labai gerai parodė gyventojams, kaip svarbu taupyti. Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad mažiau suvartojantys namų ūkiai sukuria mažiau taršos, prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Matome, kad konkretūs gyventojų pavyzdžiai įkvepia kitus, todėl Metų renovacijos projekto konkursas yra puiki galimybė supažindinti visuomenę su geriausiais pavyzdžiais, kartu pamatyti, kam visuomenė teikia prioritetą, kad ateityje priimdami sprendimus galėtume geriausiai atliepti žmonių poreikius“, - sako Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento vadovė.
Praėjusiais metais kilusi energetikos krizė labai ryškiai parodė, kaip svarbu taupyti energijos išteklius.
„Nors energijos kainos šią žiemą buvo gerokai didesnės, konkurse dalyvaujančių daugiabučių gyventojų istorijos rodo, kad jos suvartojimas ir sąskaitos už šildymą vis tiek lieka mažesnės nei iki renovacijos, kai šildymo kainos buvo kur kas mažesnės. Taip pat turime nemažai pavyzdžių, kai daugiabučiai jau buvo pasiekę ribą ir reikėjo kapitalinio remonto, kai kur avarinės tarnybos dėl trūkusių vamzdžių važiuodavo vos ne kas mėnesį. Todėl renovacija išsprendė daugybę problemų“, - pabrėžia G.Burbienė.
„Kiekvienas konkurse dalyvaujantis projektas yra kažkuo išskirtinis. Vienas sutaupo įspūdingus kiekius šilumos energijos - net iki 80 proc., kitame sumontuoti šilumos siurbliai, kurie ištraukiamą per ventiliacinius kanalus oro šilumą panaudoja karšto vandens cirkuliacinės sistemos šildymui, dar kituose įrengtos čiurlių lizdavietės ar netradiciniai fasado elementai“, - dalijasi G. Burbienė.
tags: #metu #renovacijos #projektas