Klaipėdos Krašto Turtas: Kas Tai?

Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija neteko didelės dalies savo žemių, o vokiečių tautybės asmenys buvo priversti išsikelti iš istoriškai jų gyvenamų vietų, įskaitant ir Klaipėdos kraštą. Šios teritorijos buvo apgyvendintos naujais gyventojais iš Rytų. Ši transformacija apėmė ne tik gyventojų perkėlimus, vykusius 1944-1960 metais, bet ir didelio masto turto priklausomybės pokyčius - senųjų šeimininkų turtą perėmė naujieji šeimininkai.

Klaipėdos krašto žemėlapis

Šiame straipsnyje aptariami procesai, vykę Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo, remiantis dr. Rubeno Bukavicko disertacija "Sovietizacija Klaipėdos krašte: sociokultūrinės ir socioekonominės transformacijos 1945-1960 metais".

Klaipėdos Krašto Apgyvendinimo Problema

1945 m. sausio 28 d. Raudonoji armija užėmė Klaipėdą. Lietuvos TSR vadovybė ir visuomenė tai sutiko su euforija, tačiau buvusio Klaipėdos krašto įtraukimas į Lietuvos TSR administracinę-teritorinę sudėtį kėlė ir didelį susirūpinimą Lietuvos TSR vadovybei. Dėl to jai reikėjo išspręsti kelias tarpusavyje glaudžiai susijusias problemas: pirmiausia išspręsti Klaipėdos krašto apgyvendinimo klausimą, nes Raudonajai armijai užėmus kraštą 1944 m.

Ši problema aktualizavo kitą problemą - Klaipėdos krašto gyventojų palikto turto likimą. Susirūpinęs šia situacija 1944 m. gruodžio 19 d. Lietuvos TSR Liaudies komisarų tarybos (toliau - LKT) pirmininkas M. Gedvilas raštu kreipėsi asmeniškai į J. Staliną, prašydamas, kad Klaipėdos krašte likęs turtas nebūtų išvežamas iš jo. Jis motyvavo šį prašymą tuo, kad turtas būsiąs reikalingas naujai apgyvendinant kraštą.

Turto Apsauga ir Paskirstymas

Kol buvo sprendžiamas Klaipėdos krašte likusio turto priklausomybės klausimas, Lietuvos TSR vadovybei taip pat teko spręstis Klaipėdos krašte likusio turto apsaugos ir paskirstymo klausimus. Šis procesas prasidėjo 1944 m. lapkričio pabaigoje, tačiau ne visose krašto vietose tai buvo galima atlikti. Be to, turto apskaitai vykdyti trūko kompetentingų darbuotojų. Dėl to, iki 1945 m. rudens jų surinkta informacija buvo nepilna ir netiksli.

Vykdant šį procesą, didelį rūpestį kėlė turto kiekis ir jo statusas. Turtas buvo vertinamas ne kaip Lietuvos TSR priklausanti nuosavybė, o kaip trofėjinis - t. y. Lietuvos TSR valstybiniai ir visuomeniniai ūkio subjektai, gavę tokį turtą, turėjo už jį susimokėti.

Pagal TSRS LKT 1945 m. sausio 10 d. priimtą nutarimą, apmokėjimas už „trofėjinį liaudies ūkio turtą“ turėjo būti vykdomas iš valstybės biudžeto asignavimų ir Valstybinio banko kreditų, skirtų kapitalinėms investicijoms į įmonių, įstaigų ir organizacijų vystymą.

Pavyzdžiui, 1945 m. pabaigoje Lietuvos TSR geležinkeliai kėlė klausimą dėl atsiskaitymo formos keitimo už Klaipėdos krašte nuo 1944 m. pabaigos iki 1945 m. lapkričio mėn. įgytą trofėjinį turtą, kurį daugiausia sudarė nekilnojamasis turtas (geležinkelio keliai, tiltai, pastatai). Lietuvos TSR geležinkeliams perduoto turto vertė buvo didelė, palyginus su Lietuvos TSR 1941 m. prarasto turto verte.

Dėl vokiečių okupacijos Lietuvos TSR neteko prekių, kurių bendra vertė siekė 204 mln. 883 tūkst. rublių, o Klaipėdos krašte įgyto turto vertė buvo 200 mln. rublių. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad Klaipėdos krašto integracija į „Tarybų Lietuvos“ sudėtį buvo nepakeliama našta Lietuvos TSR biudžetui.

Štai dar porą pavyzdžių: 1945 m. balandžio 24-27 d. vykusioje TSRS Aukščiausiosios Tarybos XI sesijoje M. Gedvilas kreipėsi į Tarybų Sąjungos vadovybę, prašydamas skirti 45 mln. rublių finansinės paramos Klaipėdos krašto reikmėms. Lietuvos TSR taip pat neturėjo pakankamai lėšų šiam kraštui apgyvendinti, todėl buvo prašoma skirti papildomą finansinę paramą. 1945 m. iš TSRS rezervinio fondo šiam tikslui buvo skirta 31 mln.

Turto Priklausomybės Vertinimas

Susidūrusi su Klaipėdos krašto integracijos į Lietuvos TSR sudėtį sunkumais respublikos vadovybė kėlė klausimą dėl krašte likusio turto priklausomybės vertinimo. Klaipėdos krašte likusio turto vertinimo problemą Lietuvos TSR vadovybė pradėjo kelti tik po 1945 m. birželio 6 d., kai buvo oficialiai panaikintas Vokietijos valstybingumas.

Jau kitą dieną Lietuvos TSR Finansų liaudies komisariato atstovas kreipėsi į Tarybų Sąjungos vadovybę, prašydamas išaiškinti, kaip „vertinti gyventojų Klaipėdos krašte paliktą turtą, kaip trofėjinį ar kaip be šeimininko“. Anot jo, „Klaipėdos sritis, Vokietijos 1939 m.

1945 m. liepos 11 d. gautame atsakyme buvo pabrėžta, kad „visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, vokiečių paliktas Klaipėdos (Memelio) srityje, yra trofėjinis ir turi būti realizuotas už užmokestį“. Be visa to, Lietuvos TSR vadovybė buvo informuota, kad pagal TSRS LKT 1945 m. birželio 12 d. nutarimą Nr.

Kodėl susidarė tokia paradoksali situacija? Juk pagal oficialų to meto diskursą Klaipėdos kraštas buvo suvokiamas, kaip „smetoninei” Lietuvai priklausanti ir Vokietijos okupuota teritorija, kurią 1945 m. sausio 28 d.

Galimą atsakymą į šį klausimą pateikia Sąjungininkų 1945-1947 m. Iki Potsdamo konferencijos pabaigos - 1945 m. rugpjūčio 2 d. - sąjungininkai dar nebuvo patvirtinę Vokietijos teritorijos dalies perdavimo TSRS bei už Vokietijos ribų likusio turto priklausomybės. Todėl iki šios datos iš Vokietijos teritorijos išvežtas turtas buvo laikomas trofėjiniu, o ne reparacijų dalimi. Tai sudarė sąlygas nekontroliuojamam Vokietijos turto plėšimui, įskaitant turtą, buvusį Klaipėdos krašte.

Potsdamo konferencijoje Sąjungininkai patvirtino susitarimus dėl Vokietijos teritorinių pakeitimų ir reparacijų natūra. Jie nutarė perduoti „Karaliaučiaus miestą ir greta esantį rajoną“ TSRS. Remiantis Potsdamo susitarimu, 1945 m. spalio 30 d. Kontrolinė taryba, šalių nugalėtojų sudaryta Vokietijai valdyti, priėmė įstatymą „Dėl užsienyje esančio vokiško turto valdymo perėmimo“.

Taigi, iki Potsdamo konferencijos ir minėto įstatymo priėmimo Klaipėdos kraštas nebuvo laikomas nei Lietuvos TSR, nei TSRS dalimi, o krašte likęs turtas buvo priskiriamas Vokietijos valstybei ir „vokiečių tautybės asmenims“.

Po Potsdamo konferencijos, kai Sąjungininkai patvirtino susitarimus dėl Vokietijos reparacijų natūra, teritorinių pakeitimų bei už Vokietijos sienų likusio Vokietijos valstybės ir „vokiečių tautybės asmenų“ turto, TSRS pakeitė savo politiką turto atžvilgiu: „trofėjinis“ turtas buvo perklasifikuotas į „bešeimininkį“.

Turto Klasifikacijos Pakeitimas

Turto klasifikacijos pakeitimas lėmė ir šio turto įgijimo sąlygų pasikeitimą. Dėl to 1945 m. spalio mėn. Lietuvos TSR Liaudies komisarų tarybos pirmininkas M. Gedvilas kreipėsi į TSRS LKT pirmininko pavaduotoją N. Voznesenskį, prašydamas pakeisti TSRS LKT 1945 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 1403 taikymą Klaipėdos miestui, Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritims.

Tarybų Sąjungos vadovybė pritarė tik nemokamam nekilnojamojo turto perdavimui. Todėl 1945 m. spalio pabaigoje Lietuvos TSR LKT priėmė oficialų nutarimą, kuriuo kreipėsi į TSRS LKT dėl leidimo nemokami perduoti visą Klaipėdos krašte likusį nekilnojamąjį turtą Lietuvos TSR valstybiniams ir visuomeniniams ūkio subjektams.

Taigi, 1945 m. pabaigoje buvo peržiūrėtas Klaipėdos krašte likusio turto statusas, ir įvyko pokyčiai: iki 1945 m. lapkričio mėn. „trofėjiniu“ krašte laikytas nekilnojamasis turtas, nuo 1945 m. lapkričio mėn. buvo pripažintas „bešeimininkiu“ turtu.

Todėl 1945 m. pabaigoje Klaipėdos krašto kaimiškose vietovėse pradėta nauja likusių ūkių inventorizacija. Be to, 1946 m. sausio mėn. prasidėjo kilnojamojo turto inventorizacija ir jo perkainavimas, skiriant turtą į dvi kategorijas: „trofėjinį“ - inventorizuotą iki 1945 m. lapkričio mėn. ir „bešeimininkį“, naujai atrastą po 1945 m. spalio mėn.

Galiausiai, 1945 m. pabaigoje buvo pradėta visų Klaipėdos krašte buvusių valstybinių ir visuomeninių ūkio subjektų teisinė registracija. Taip pat sudaryti Klaipėdos krašto apskričių - Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės - biudžetai, kurių pajamų dalį sudarė pajamos, gautos realizavus „trofėjinį“ ar „bešeimininkį“ turtą.

Nekilnojamojo Turto Mokestis

Nekilnojamojo turto mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų). Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį.

Jei turite daugiau nei vieną NT objektą, sudėkite visų turimų NT objektų mokestines vertes ir taip gausite NT bendrą mokestinę vertę, kurią ir turite nurodyti NT mokesčio deklaracijoje KIT715.

NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį:

• bendras neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 150 000 eurų.
• neapmokestinamasis nekilnojamojo turto dydis yra 200 000 eurų asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis.

Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:

• nuo 150 000 iki 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 300 000 iki 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Jei per metus keitėsi NT bendra mokestinė vertė (buvo parduotas ar įgytas NT) ir (arba) taikytinas neapmokestinamasis dydis, tuomet yra pildoma deklaracijos KIT715 B dalis ir pildomi 6 bei 7 laukeliai.

KIT715 deklaracijos pavyzdys

Nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai nuo 2026 metų

Nuo 2026 metų planuojami nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai, kurie palies pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimą. Jei savivaldybės taryba nenustatys didesnio neapmokestinamojo dydžio nei 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalis neviršijanti 450 000 eurų neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o viršijanti dalis apmokestinama taikant savivaldybės tarybos nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 procento.

Jei fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas, kuriame nėra deklaruota jo gyvenamoji vieta, tokiam turtui bus taikomi skirtingi mokesčio tarifai priklausomai nuo mokestinės vertės:

• neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
• viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Taip pat, pagal NTMĮ 2 straipsnio 8 dalį, kai fiziniam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų paskirties pastatas, kuriame fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Svarbu pažymėti, kad papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas nėra taikomas pagrindiniam gyvenamajam būstui.

Pavyzdžiui, jei fiziniams asmenims nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bendra mokestinė vertė yra 500 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestis būtų apskaičiuojamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 6 dalyje nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Šiuo atveju nekilnojamojo turto mokesčio suma būtų 1 700 eurų.

Kredito Sąlygos

Kredito suma priklauso nuo paskolos tikslo, skolininko finansinių galimybių, užtikrinimo priemonių ir kredito istorijos. Gali būti finansuojama ne daugiau kaip 85 proc. Nuo 3,9 proc. Palūkanų norma yra nustatoma kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į kredito gavėjo mokumą, finansinį stabilumą, lojalumą unijoje ir kitus kriterijus.

Už kreditą yra įkeičiamas skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas (namas, butas, žemė, ūkiniai ar komercinės paskirties statiniai ir pan.). Papildomai gali būti įkeičiamos kitos užtikrinimo priemonės (kilnojamasis turtas, trečiosios šalies laidavimas).

Kredito gavėjas turi galimybę atidėti kredito įmokų mokėjimą (išskyrus palūkanas) iki 3 mėn. Grąžinat kitu metu bus taikomas teisės aktuose nustatytas mokestis (Kompensacijos apskaičiavimo taisyklės), bet ne didesnis nei 3 proc.

Dirbant pagal darbo sutartį - vertinamos ne mažiau kaip 6 mėn. darbo užmokesčio pajamos. Dirbant pagal verslo liudijimą, individualią veiklą, nuomos pajamos - vertinamos ne mažiau kaip pilnų dviejų veiklos metų pajamos. Gali būti vertinamos ir kito laikotarpio, tačiau netrumpesnio nei 6 mėn. laikotarpio pajamos.

tags: #tai #krasto #turtas #kuri #privaloma