Apkalta - tai konstitucinis institutas, ypatinga valstybės pareigūno atleidimo procedūra. Lietuvoje apkaltos taikymo tvarką ir pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šiame straipsnyje aptarsime, kam ir kada gali būti taikoma apkalta pagal Lietuvos konstituciją, kokie yra jos pagrindai ir procesas.
Seimo posėdžių salė
Apkaltos Subjektai
Lietuvoje apkaltą gali taikyti Lietuvos Respublikos Seimas šiems asmenims:
- Lietuvos Respublikos Prezidentui,
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkams ir teisėjams,
- Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkams ir teisėjams,
- Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo pirmininkams ir teisėjams,
- Seimo nariams.
Apkaltos Pagrindai
Konstitucija įtvirtina tris apkaltos pagrindus:
- Šiurkštus Konstitucijos pažeidimas,
- Pareigūno priesaikos sulaužymas,
- Nusikaltimo padarymas.
Svarbu prisiminti, kad Respublikos Prezidentas turi teisinį imunitetą, kuris reiškia, kad jis negali būti suimtas ir patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Lietuvos Konstitucinis Teismas
Apkaltos Procesas
Apkaltos procesas Lietuvoje yra sudėtingas ir apima kelis etapus:
- Apkaltos iniciatyva gali būti pradedama ne mažiau kaip 1/4 visų Seimo narių, Prezidento, o Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų pirmininkams ir teisėjams - dar ir teisėjų garbės teismo siūlymu.
- Pateiktiems kaltinimams ištirti ir išvadoms parengti Seimas sudaro specialią tyrimo komisiją.
- Asmuo pripažįstamas kaltu įvykdęs inkriminuojamą nusižengimą, jei bent už vieną kaltinimo formuluotę balsuoja 3/5 Seimo narių.
- Asmuo, kuriam taikoma apkalta, ne vėliau kaip iki balsavimo pradžios turi teisę pateikti pareiškimą atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato. Pareiškimas Seimo nutarimu turi būti nedelsiant patenkintas, o apkaltos procesas nutrauktas.
Seimo statutas nustato, kad „Gauta Konstitucinio Teismo išvada nesvarstoma ir dėl jos pagrįstumo ar teisėtumo nediskutuojama”.
Svarbu: Jei asmuo pripažįstamas kaltu, jis šalinamas iš pareigų, po to jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Apkaltos Modelis Lietuvoje
Lietuvoje taikomas tarpinis apkaltos modelis, t.y. amerikietiškas modelis, kai galutis sprendimas yra priimamas Parlamento ir vokiškasis, kai kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl išvados.
Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 dienos nutarime konstatavo, kad apkalta yra viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių.
Nuomonės dėl Apkaltos Modelio Tobulinimo
Suvokiant, kad Seimo nariai ir Prezidentas yra Tautos išrinktieji ir įsipareigoja veikti šalies ir Tautos naudai, gal būtų verta permąstyti, ar tikrai teisingu apkaltos modeliu vadovaujamasi ir ar nereikėtų politinės atsakomybės, o labiau - teisinės - taikyti. Tiksliau apibrėžiant, pereiti prie Vokietijos Federacinės Respublikos modelio ir galutinį sprendimą palikti teisminėms institucijoms, gal net reikėtų įsteigti specialų apkaltos teismą, nes tai, kaip minėta, yra specialus ir ypatingas procesas.
Taip pat reikėtų galbūt pasinaudoti Lenkijos ar Slovėnijos pavyzdžiu ir apkaltos proceso metu sustabdyti Prezidento įgaliojimus, nes šiuo metu LR Konstitucija to nenumato.
Apkaltos proceso etapai
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Iniciatyva | Ne mažiau kaip 1/4 Seimo narių arba Prezidentas (arba Teisėjų garbės teismas) |
| Tyrimas | Seimas sudaro specialią tyrimo komisiją |
| Balsavimas | 3/5 Seimo narių turi balsuoti už kaltę |
| Pasekmės | Pašalinimas iš pareigų ir galimas baudžiamasis persekiojimas |
Konstitucija įsigaliojo 1992 m. spalio 25 d.