Įmonės turtas ir nuosavybė: esmė ir apskaita

Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę.

Šis straipsnis skirtas geriau suprasti įmonės turto ir nuosavybės sąvokas, jų klasifikavimą ir svarbą įmonės finansinėje apskaitoje. Buhalterinės apskaitos mokėjimas nulemia veiklos sėkmę. Apskaita yra reikalinga tam, kad būtų surinkta informacija apie ūkinę veiklą ir šie duomenys būtų perduoti suinteresuotiems asmenims. Apskaita padeda priimti valdymo sprendimus, kontroliuoti jų vykdymą.

Viena iš svarbiausių buhalterinės apskaitos ypatybių yra ta, kad ji nuosekliai ir sistemingai registruoja visas įvykusias ūkines operacijas ir fiksuoja atitinkamame dokumente.

Apskaitos lygtis: Turtas = Įsipareigojimai + Nuosavas kapitalas

Steigiant įmonę, visą turtą įdeda savininkas. Jiems priklausys ir įmonės ūkininkavimo rezultatas, gaunamas naudojant visą įmonės turtą. Šį rezultatą galima apibūdinti kaip pelną, pasireiškiantį konkretaus įmonės turto padidėjimu, arba nuostolį, pasireiškiantį šio turto sumažėjimu. Taigi, savininkų nuosavybė biznyje atspindi tai, ką jie investavo į savo įmonę ir ką gavo iš jos veiklos, disponuodami visu turtu. Tokios investicijos yra galimos ir į veikiančią įmonę.

Be savininkų įdėto turto, įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kitų įmonių turtu, kurį vėliau reikės grąžinti savininkams. Šiuo atveju atsiranda skolintojų nuosavybė (angl. liabilities), kurią reikėtų suprasti kaip įmonės įsipareigojimą suteikti tam tikrą naudą kitai įmonei skolintojai. Dažniausiai skolintojų nuosavybę suvokiame kaip pasiskolintą materialų turtą, pavyzdžiui, skolą bankui ar tiekėjams. Dažniausiai įmonės tokio pobūdžio skolas privalo grąžinti pinigais.

Tačiau gali būti ir kitokių įmonės skolų grąžinimo atvejų, pavyzdžiui, įsipareigojimas išnuomoti pastatą ar suteikti kitas paslaugas. Šiuo atveju įmonė privalo grąžinti skolą nepiniginiu turtu. Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitine lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais į tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja.

Turtas parodo mums, kas konkrečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo ji disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ir kam priklauso įmonės turto. Lygiai taip pat negali atskirai apskaitoje egzistuoti turtas be nuosavybės ar nuosavybė be turto. Viskas, kas priklauso įmonei, yra įnešta pačių savininkų, pasiskolinta iš kitų įmonių kreditorių arba uždirbta naudojant turtą, kuriuo disponuoja įmonė.

Kadangi kreditoriai juridiškai turi pirmumo teisę į įmonės turtą, tai savininkų nuosavybė (angl. equity) dar vadinama liekamąja nuosavybe. Nuosavybės aspektu tikslinga išskirti personalines įmones, ūkines bendrijas bei akcines bendroves (korporacijas).

Nuosavybės esmė skirtingose įmonių formose

Panagrinėkime, kaip nuosavybė atsispindi skirtingose įmonių formose:

Personalinė įmonė

Vadovaujantis įmonės principu, savininko (namas, įvairūs apyvokos daiktai ir kita) ir įmonės turtas yra atskirti. Tarkime, kad personalinės įmonės turtą sudaro patalpos, instrumentai, įvairios atsarginės detalės bei 15000 litų. Patalpos, instrumentai, atsarginės dalys bei dalis pinigų įdėta į šią įmonę paties savininko. Be to, savininkas pasiskolino iš banko, nes ketina pirkti įrengimų.

Turto pusėje parodyta, kuo konkrečiai disponuoja ši įmonė, tai - pinigai, atsarginės dalys, instrumentai ir patalpos. O nuosavybės pusėje parodyta, kam priklauso tas turtas: savininko kapitalas ir banko paskola. Personalinės įmonės savininko nuosavybė išreiškiama terminu kapitalas. Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui. Be to, įmonė laikinai disponuoja pinigais, kuriuos ji pasiskolino iš banko.

Už teisę naudotis skolintuoju turtu įmonė moka šio turto savininkui tam tikrą atlyginimą - palūkanas. Taigi savininko nuosavybė yra lygi turtui, kuris lieka grąžinus visas įmonės skolas ir įsipareigojimus. Todėl:

Įmonės turtas - Skolintojų nuosavybė = Savininko nuosavybė.

Pavyzdžiui: jei įmonės turtas 50000 Lt, o skolintojų nuosavybė 10000 Lt, tai savininko nuosavybė yra 40000 Lt.

Ūkinė bendrija

Šios įmonės savininkai yra jau du asmenys. Įmonė taiso mašinas, keičia tepalus, atlieka kitus smulkius automobilių remonto darbus. Visas įmonės turtas įvertintas 250000 litų, jį sudaro: garažas, įvairūs įrengimai, atsarginės dalys, instrumentai.

Kaip matote, ūkinės bendrijos atveju savininkų nuosavybė išskaidoma atskiriems asmenims pagal turto įdėjimų į įmonę dydį. Suprantama, kad konkretus turtas (pvz.: instrumentai, įrengimai) neskirstomas pagal tai, kuris savininkas jį įnešė ar už kieno pinigus viskas buvo nupirkta. Tai padaryti, esant netgi dviem savininkams ir palyginti nedideliam įmonės turtui, yra neįmanoma, nes dalis turto gali būti įsigyta už abiejų savininkų įneštus pinigus.

Taigi, savininkų nuosavybė parodo ne konkretų turtą, kuris priklauso vienam ar kitam savininkui, o tik jų pretenzijas į tam tikrą turto dalį. Įmonės ūkininkavimo rezultatas - pelnas arba nuostolis - didina (arba mažina) savininkų nuosavybę. Ūkinėje bendrijoje, esant keliems savininkams, atsiranda būtinybė paskirstyti ūkininkavimo rezultatą savininkams. Štai todėl nuosavybės dalyje fiksuojama, kokia turto dalis priklauso kiekvienam savininkui. Pagal tai, kiek kiekvienas iš jų įnešęs turto, galima paskirstyti pelną. Tai yra logiška, nes didesnis turtas uždirba didesnę pelno dalį.

Jums jau žinomos priežastys, dėl kurių personalinės įmonės bei ūkinės bendrijos yra labai mažai paplitusios.

Akcinė bendrovė

Akcinių bendrovių kapitalas formuojamas daug sudėtingiau. Tai susiję su didesniais šioms įmonėms keliamais reikalavimais ir griežtesne valdžios priežiūra. Nepaisant šito, pačių akcinių bendrovių atsakomybė kontrahentams ir net savininkams tebėra ribota.

Angliškai kalbančių šalių valdžia net reikalauja, kad šis faktas atspindėtų tokių bendrovių pavadinime, dažniausiai pridedama žodžio limited (angl. ribotas). Akcinių bendrovių savininkai (akcininkai) už įmonės įsiskolinimus atsako tik pačių įneštomis į įmonę sumomis, o jų neužtekti įmonės įsipareigojimams padengti. Todėl tam tikro įmonės kreditorių garanto - kapitalo - formavimą griežtai reglamentuoja įstatymai. Tai visiškai pagrįsta, nes galų gale tik savininkams priklausančiu turtu ir gali būti atsiskaityta su įmonės kontrahentais (tik laikinai tokie atsiskaitymai gali būti atlikti tretiesiems asmeninis priklausančiu turtu).

Akcinių bendrovių savininkų (akcininkų) nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas, kurio priklausomybę akcininkams patvirtina specialūs vertybiniai popieriai - akcijos. Tarkime, akcinės bendrovės turtą sudaro: pastatai, įrengimai, žemė, žaliavos, kurių bendra suma - 1500000 litų. Tam, kad įsigytų šį turtą, įmonė išleido ir pardavė paprastųjų akcijų už 1000000 litų. Taigi apskaitoje akcijų savininkų investuotus pinigus vadinsime akciniu kapitalu (angl. share capital, capital stock).

Akcinis kapitalas parodo, kokia abstraktaus įmonės turto dalis priklauso savininkams (akcininkams). Pažymėtina, kad ant pačios akcijos lakšto niekas nerašo, kaip panaudoti savininkų pinigai (kokio konkretaus turto dalis priklauso kiekvienam akcininkui). Antraip, esant daugybei savininkų, tektų rašyti, kad konkrečiam savininkui priklauso trys sandėlio plytos ir sunkvežimio priekinis ratas. Be abejo, įmonei, kuri disponuoja netgi nedideliu turtu, jį paskirstyti akcininkams yra neįmanoma, todėl ir vartojamas terminas akcinis kapitalas.

Tačiau, kaip minėjome, savininkų nuosavybei priklauso ir įmonės ūkininkavimo rezultatas - pelnas arba nuostolis. Tarkime, kad įmonė yra pelningai dirbanti įmonė. Kiekvienais metais gaudama pelną, ji gali pasirinkti, ar visą šį turto prieaugį išmokėti įmonės savininkams (akcininkams) kaip atlyginimą už investuotą turtą (toks išmokėjimas akcininkams vadinamas dividendais), ar tik dalį jo skirti dividendams, kitą paliekant įmonėje ir taip plečiant jos veiklą.

Taigi neišdalytas akcininkams pelnas vadinamas nepaskirstytuoju pelnu (angl. retained earnings). Toks akcininkų nuosavybės išskaidymas reikalingas jau vien todėl, kad skirtingi šių dalių susidarymo šaltiniai: akcinis kapitalas atspindi įmonės savininkų investuotą turtą, tuo tarpu nepaskirstytasis pelnas išreiškia turto prieaugį iš įmonės veiklos, gautas už anksčiau išleistas akcijas.

Pažymėtina, kad įmonė gali turėti ir skolų. Tai - skola tiekėjams ir kitos ilgalaikės skolos. Kiekviena įmonė skoloms turi skirti ypatingą dėmesį. Turtu, įmonė gali pasiekti labai gerų rezultatų. Tarkime, neapmokėjusi iš karto už gautas žaliavas, ji kurį laiką naudojasi ir žaliavomis, ir pinigais, kuriuos skolinga žaliavų pardavėjui. Be to, už tokio pobūdžio skolas nereikia mokėti palūkanų.

Tačiau šios, kaip ir visos kitos, skolos turi būti padengtos sutartyje numatytais terminais. Antraip įmonei pirkėjai gali tekti mokėti delspinigius, be to, pardavėjas gali pareikalauti kitą kartą apmokėti už jo prekes iš anksto. Visai kas kita įmonės skolos bankui. Jas ne tik būtina laiku gražinti, bet dar reikia sumokėti palūkanas už teisę laikinai naudotis pasiskolintais pinigais.

Kaip matome, kiekvienai įmonei labai svarbu žinoti, kuri abstraktaus turto dalis priklauso tos įmonės savininkams (korporacijoje - akcininkams), o kuri - pasiskolinta ir įmonė pastarąja tik laikinai disponuoja.

Įmonės finansų struktūra

Pabandykime nuspręsti, kuri iš šių įmonių turi palankesnę finansinę struktūrą. Iš pradžių patrauklesnė atrodo įmonė, nes ji turi daug mažiau skolų. Mažesnis skolų kiekis yra palankus tiems, kurie ruošiasi įsigyti jos akcijų, nes tokios įmonės veikla jiems atrodys mažiau rizikinga. Šią įmonę palankiau vertintų ir kreditoriai, nes ji turi pakankamai savo nuosavybės (nuosavo turto) skoloms padengti. Ir akcininkai, ir kreditoriai, investuodami ar skolindami turtą šiai įmonei, rizikuoja žymiai mažiau.

Panagrinėkime įmonės finansų struktūrą. Pirmiausia atkreipia dėmesį palyginti didelė skolintojų nuosavybės dalis. Kaip tai vertinti? Toks skolų dydis nekelia didelio pasitikėjimo įmone, nes šias skolas reikės grąžinti, be to, už jas reikės sumokėti palūkanas. Aišku, kad kiekvienas akcininkas, įsigydamas šios įmonės akcijų, rizikuoja daugiau negu įmonės akcininkai.

Tačiau didelė rizika rinkoje dažniausiai susijusi su palyginti dideliu pelnu. Kita vertus, reikėtų pagalvoti, kaipgi įmonė sugebėjo pritraukti tokią santykinai didelę skolintojų nuosavybės dalį. Akivaizdu, kad ji turėjo įtikinti skolintojus, jog skolos bus laiku grąžintos ir palūkanos laiku sumokėtos. Taigi gal įmonės reikalai nėra jau tokie blogi, jeigu kreditoriai jai drąsiai suteikė paskolas.

Kita vertus, skola skolai nelygi. Kaip jau žinote, įmonė gali turėti ir tokių skolų (pvz., skola tiekėjams), už kurias nereikia mokėti palūkanų. Taigi reikėtų atidžiau išnagrinėti skolintojų nuosavybės struktūrą. pritraukdama skolintąjį turtą, sutaupo pinigų.

Apibendrinant pateiktą pavyzdį, galime teigti, kad optimalios finansų struktūros „recepto“ pateikti neįmanoma. Įmonės finansinę struktūrą galime vertinti kaip labai subjektyvų dalyką. Rizikos nebijantys investitoriai dažnai renkasi įmonę su didesne skolintojų nuosavybės dalimi. Šį pasirinkimą jie motyvuoja galimybe uždirbti daug didesnį pelną negu kitose įmonėse.

Kapitalo apskaita

Savininkų nuosavybei apskaityti skirtos to paties pavadinimo, kaip ir balanso skyriai A.I.-A.V., sąskaitų grupės Nr.30 - Nr. 34: Nr. 30 Kapitalas, Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis), Nr. 32 Perkainojimo rezervas, Nr. 33 Rezervai.

Šiuo metu akcinėse bendrovėse visą kapitalą sudaro akcinis kapitalas. Valstybei tenkanti kurios nors bendrovės dalis taip pat išreiškiama konkrečių akcijų, kurių savininkė yra valstybė, skaičiumi. Kokios nors ypatingos privilegijos šiai nuosavybės daliai neteikiamos. Tačiau visada pravartu žinoti, kokia įmonės nuosavybės dalimi per atitinkamas vyriausybės institucijas disponuoja valstybė. Vien jau dėl to, kad kartais nuo šio veiksnio priklauso mokesčių dydis. Todėl valstybei priklausančią akcinio kapitalo dalį tikslinga registruoti sąskaitoje Nr. 300 Valstybinis kapitalas, atskirai nuo kitų akcininkų nuosavybės.

Sąskaitoje Nr. 301 registruojama visų kitų akcininkų, išskyrus valstybę, nuosavybė. Dažniausiai už akcijas apmokama pinigais. Sakykime, kad asmuo įsigijo 85 paprastąsias įmonės akcijas už bendrą sumą. Po šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininku.

Tačiau neretai akcijas pasirašiusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui apmokėjimo už įsigytas akcijas terminas nukeliamas. Gali būti sutarta, kad pasirašant akcijas reikia įnešti 30% ar 70% visos pasirašytos sumos, o likusią dalį leidžiama įmokėti vėliau. Iki akcijų įsigijimo sutartyje numatyto apmokėti už šias akcijas termino, visa pasirašyta akcijų kaina laikoma dar nepareikalauta Įmokėti ir apskaitoma sąskaitoje Nr. 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas (-) bei atspindima tokio pat pavadinimo balanso eilutėje. Tai kontrarinė kapitalo sąskaita, kurioje jos apskaitos objekto padidėjimai įrašomi į debetą, o sumažėjimai į kreditą.

Tarkime, kad, įmonėje atlikus papildomą akcijų emisiją, akcininkai pasirašė įsipareigodami pirkti akcijas po 100 Lt už kiekvieną. Šiuo atveju, kol įmonė nepaskelbė apie privalomą atsiskaitymą už įsigytas akcijas tol akcijų savininkai nebuvo laikomi įmonės skolininkais.

Po korespondencijos padaugėjo turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir ta pačia suma padidėja savininkų nuosavybė.

Turto klasifikavimas ir ilgalaikis turtas

Svarbu turtą suskirstyti į piniginį ir nepiniginį. Turtas gali būti skirstomas į materialų ir nematerialų. Šalia materialaus turto, kurį galima palytėti, įmonė disponuoja ir neapčiuopiamu turtu, tai yra firmos prestižas, patentai, licencijos, tai teikia įmonei realią naudą.

Įmonei svarbu turėti informaciją apie turto naudojimą. Finansinėms ataskaitoms reikšmingiausias turto klasifikavimas pagal jo naudojimo laiką įmonės ūkinėje veikloje.

Ilgalaikis turtas laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas yra ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Šis laikotarpis-tai toks, per kurį įmonė tikisi disponuoti minėtuoju turtu ir jį naudodama gauti pajamų.

Ataskaitinis laikotarpis - tai valdžios organų nustatytas laiko tarpas (dau¬gelyje valstybių jis sudaro vienerius metus), kuriam pasibaigus, apskaičiuo¬jamas įmonės ūkininkavimo rezultatas-pelnas arba nuostolis. Tuo tarpu ilgalaikis turtas naudojamas ne vieną, bet kelis ataskaitinius laikotarpius.

Ilgalaikio turto rūšys:

• Žemė, pastatai ir įrengimai
• Nebaigta kapitalinė statyba
• Nematerialus turtas

Pagrindinės priemonės ir jų vertės nustatymas: įsigijimo vertė arba pradinė įsigijimo kaina tai yra pagrindinių priemo¬nių įvertinimas tomis kainomis, kuriomis jie buvo pirkti. Pagrindinių priemonių vertės sumažėjimas dėl nusidėvėjimo ir laiko veiksnių įtakos įvertinamas per nusidėvėjimą.

Suma, kuria pagrindinės priemonės nusidėvi iš esmės yra įmonės ūkinės veiklos išlaidos.

Nebaigtą kapitalinę statybą sudaro neužbaigti statyti pagrindiniai turto objektai (pavyzdžiui neužbaigti pastatai, nesuremontuoti įrengimai).

Nematerialus turtas - viena iš ilgalaikio turo rūšių. Jis neturi materia¬laus pavidalo ir dažniausiai išreiškia įmonės teises naudotis tam tikra informacija ar turtu. Šios vertybės yra užpajamuojamos joms įsigyti padarytų išlaidų dydžiu arba sąlygine verte.

Įmonės neapyvartinio turto dalį sudaro ilgalaikės finansinės investici¬jos. Tai ilgesniam laikui, daugiau nei vieneriems metams, į kitas įmones įdėtos lėšos. Investicijų laikotarpiu šios lėšos nedalyvauja įmonės apyvarto¬je.

Ilgalaikės finansinės investicijos susidaro įsigyjant kitų įmonių akcijų, obligacijų, suteikiant kitoms įmonėms ilgalaikes paskolas arba įdedant lėšas kitokia forma.

Trumpalaikis turtas

Trumpalaikis turtas - apima grupę straipsnių, atspindinčių trumpiau nei vienerius metus įmonėje naudojamą turtą.

Pinigais laikomi pinigai įmonės kasoje, pinigai įmonės sąskaitoje banke bei kai kurie vertybiniai popieriai. Trumpalaikėmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, įsigyti už laikinai nenaudojamas pinigines lėšas.

Būsimos arba iš anksto apmokėtos išlaidos - išlaidos, kurios įmonėje buvo padarytos prieš gaunant atitinkamą paslaugą ar gaunant teisę naudotis tam tikru turtu, susijusiu, pavyzdžiui, su nuoma.

Finansinė atskaitomybė

Finansinei atskaitomybei priskiriamos penkios finansinės ataskaitos. Mokestinę atskaitomybę įmonės rengia ir pateikia įvairioms mokesčius kontroliuojančioms institucijoms: Valstybinei mokesčių inspekcijai, socia¬linio draudimo įstaigoms ir kitoms.

Metinę finansinę atskaitomybę rengia visos įmonės. Tačiau įmonė ren¬gia tarpines ataskaitas-ketvirtinės finansinės atskaitomybės formas. Ataskaitose atsispindi esminiai įmonių veiklos, jų turto bei nuosavybės elementai.

Finansinės atskaitomybės parengimo principus reglamentuoja tarptau¬tiniai apskaitos standartai.

Pagrindiniai finansinės atskaitomybės principai:

• Suprantamumo
• Tinkamumo
• Patikimumo
• Pilnumo
• Esmingumo
• Atsargumo
• Pasekmumo
• Palyginamumo

Balansas

Balansas - tai ataskaita, kurioje apibendrinami duomenys apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus konkrečiai datai. Jame nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso.

Tiek turtas, tiek įmonės įsipareigojimai nevienalyčiai.

Balanso struktūra:

• Ilgalaikis turtas
• Trumpalaikis turtas
• Nuosavas kapitalas
• Įsipareigojimai

Pavyzdinė balanso struktūra:

Ilgalaikis turtas - apima grupę straipsnių, atspindinčių ilgalaikį turtą. Nematerialinis turtas - jis suteikia įmonei pirmumą prieš kitas įmones vykdant tam tikrą veiklą (pvz. patentai, licencijos, įmonės prestižas).

Trumpalaikis turtas - apima grupę straipsnių, atspindinčių trumpiau nei vienerius metus įmonėje naudojamą turtą. Investicijos ir terminuoti indėliai - tai trumpalaikės investicijos į kitas įmones, terminuoti indėliai banke ir kita.

Akcijų priedai. Perkainojimo rezervas atspindi materialiojo bei finansinio tur¬to perkainojimo rezervo sumą. Rezervai apima įstatymo numatytų ir savininkų sprendimu sudarytų rezervų sumas. Jie atsiranda, kai savininkai dalį pelno re¬zervuoja kokiems nors tikslams.

Reikėtų pagalvoti apie video tema:

Pelno (nuostolio) ataskaita

Visa informacija apie turto naudojimo efektyvumą pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šioje ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laiko¬tarpį uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos. Ataskaitinio laikotarpio pa¬baigoje apskaičiuojamas įmonės ūkininkavimo rezultatas-pelnas arba nuos¬tolis.

Pagrindiniai pelno (nuostolio) ataskaitos elementai:

• Pajamos
• Sąnaudos
• Pelnas (nuostolis)

Pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra:

Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną paskirsto savininkai. Paskirstytinas pelnas - tai algebrinė straipsnių III ++ IV + V suma.

Pinigų srautų ataskaita

Pinigų srautų ataskaitoje, skirtingai nuo visų iki šiol nagrinėtų, nėra kodų skilties.

Pinigų srautai skirstomi į:

• Iš įmonės pagrindinės veiklos - apima operacijas, kurios tiesiogiai susijusios su pagrindine veikla. Pvz.: produkcijos gamyba
• Iš investicinės veiklos

tags: #imones #turto #ir #nuosavybes #esme