Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus - tai ypatinga vieta, kur susijungia gamta ir istorija. Nuo 2022 metų restauruotame gyvenamajame name veikia memorialinis muziejus, kviečiantis ne tik sužinoti apie Ivanauskų šeimos gyvenimą ir darbus, bet ir patirti pačią Obelynę.
Profesorius Tadas Ivanauskas
Lankytojai kviečiami užeiti į restauruotą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamąjį namą - užmiesčio vilą, kurioje šiandien veikia memorialinis muziejus.
Sodybos įkūrimas ir klestėjimas
1920 m. Honoratos ir Tado Ivanauskų šeima įsigijo žemės sklypą pakaunėje. Ivanauskai šį žemės sklypą įsigijo XX a. 3-ajame dešimtmetyje ir pamažu pavertė ją savitu pasauliu: čia buvo puoselėjamas europinių veislių obelų sodas, formuojamas unikalus dendrologinis parkas, kaupiamos vaiskrūmių, vaismedžių kolekcijos ir brendo idėjos, vėliau tapusios svarbia Lietuvos gamtos pažinimo istorijos dalimi.
1925 m. gegužės 25 d. buvo oficialiai pradėtos pastato statybos. 1924 m. inžinierius Noachas Beras Joffė suprojektavo jiems gyvenamąjį namą, su profesoriui brangių vaikystės namų - Lebiodkos dvaro (Gardino srityje, Vosyliškių parapijoje) - elementais: erkeriais, bokšteliais, balkonėliais, terasomis. T. Ivanauskas yra užsiminęs, kad statybos kiek užsitęsė, nes pritrūko lėšų. Galiausiai valdose atsirado gyvenamasis namas, sodininko namas, klojimas ir paukštidė. Buvo įkurtas sodas ir parkas.
Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus / R. Tenio nuotr.
Ilgainiui plyni laukai buvo apsodinti ąžuolais, eglėmis, liepomis, klevais, taip pat įvairiais egzotiniais spygliuočiais: pilkuoju ir sidabriniu kėniu, kuriliniu maumedžiu, kanadine cūga ir kt. Suvešėjo vaismedžių sodas.
Obelynės dendrologinė kolekcija ir sodas
Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų, kurioje - apie 250-300 rūšių, formų medžių ir krūmų. Teritorijoje auga vieni seniausių planetos medžių - dviskiautis ginkmedis ir metasekvoja. Yra keturi vandens telkiniai.
Senasis paveldo obelų sodas - viena vertingiausių sodybos dalių. Čia auga daugiau nei šimtas penkiasdešimt vaismedžių, tarp jų obelų, atstovaujančių 22 Vakarų Europos istorines veisles.
Išskirtiniai sodo akcentai - prof. T. Ivanausko išvesta veislė „Vytis“ ir Lietuvoje itin reta „Vilhelminis“ (sin. „Kaizeris Vilhelmas“) - fiksuota kaip vienintelė šios veislės vieta Lietuvoje, kur auga 9 vaismedžiai.
4,03 ha Obelynės plote ypatingai svarbi dalis - parkas - viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų, kurioje sukaupta maždaug 250-300 rūšių ir formų medžių bei krūmų (tarp jų - gausi spygliuočių įvairovė).
Šiandien čia auga tikri parko „senoliai“ ir raritetai: dviskiautis ginkmedis (minimas tarp storiausių Lietuvoje), metasekvoja, parko reliktai - europinis kukmedis, dygusis kukmedis ir kurilinis maumedis. Tarp vertingų introdukuotų spygliuočių minėtinos kanadinė cūga, didžioji tuja, įvairių rūšių kėniai, eglės ir maumedžiai. Parke gausu ir lapuočių: ąžuolų, bukų, lazdynų, riešutmedžių, mėlynžiedžių hortenzijų, ievų, vijoklinių augalų.
Svečiai Obelynėje/Kauno rajono muziejaus fondų nuotr.
Gyvenimas Obelynėje ir svečiai
T. Ivanauskas į Obelynę iš buto V. Putvinskio g. 33 su šeima atvykdavo gegužės mėnesį, o į Kauną sugrįždavo tik rugpjūčio 31-ąją. Sekmadieniais pas Ivanauskus atvažiuodavo Kipras Petrauskas, Vladas Putvinskis, Liudas Vailionis - to meto inteligentija.
Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas pasakojo, kad Obelynėje T. Ivanauskas su profesoriumi Vladu lašu 1933 m. atidarė pirmąjį Lietuvoje lapyną. Kailinių žvėrelių fermoje jie augino juodsidabrines lapes, nupirktas iš Vokietijos. Iš lapių kailių buvo siuvami kailiniai Kauno ponioms.
Profesorius Obelynėje augino ir kitų gyvūnų: daug ančių, žąsų, vištų, fazanų, laikė arklį. Šiuo metu Obelynės ūkyje gyvena būrelis vištų, gaidys, du auksiniai fazanai ir trys katės.
Profesorius T. Ivanauskas savo 8,3 hektaro valdose įveisė įspūdingą kelių šimtų obelų sodą, o užaugintais obuoliais sėkmingai prekiavo. Profesorius augino 22-jų veislių obelis. Gausiame sode samdyti ir talkininkai. Likę darbininkų atsiminimai, kuriuose pažymima, kad T. Ivanauskas rudenį rengdavo derliaus šventę, iš kurios kiekvienas išeidavo su gėrybe: medumi, obelų sodinuku ir pan.
Sodybos likimas po T. Ivanausko mirties
Po Antrojo pasaulinio karo namas tapo vasarnamiu. Sovietmečiu sodyba buvo nacionalizuota ir priskirta Lietuvos žemės ūkio akademijai kaip bandomoji bazė, studentų praktikoms atlikti.
Po T. Ivanausko mirties 1970-aisiais sodyba testamentu atiteko įdukrai Eleonorai Baltuškevičienei. Ji vasaromis čia gyvendavo su šeima: vyru Algirdu ir sūnumis Raimundu ir Tadu. Po jos mirties sodybą paveldėjo sūnūs.
2019 m. pabaigoje Tadas Baltuškevičius sodybą pardavė Kauno rajono savivaldybei. Namas tapo muziejumi, o šių metų vasarą pakvies lankytojus pažvelgti į atnaujintas sienas, grindų ir stogo dangą, langus bei autentiškus baldus.
Restauracija ir atradimai
Gamtininko Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje baigta XX a. pradžios interjerų restauracija. Namo vidaus ir išorės darbus finansuoja Kauno rajono savivaldybė, skyrusi tam 267 tūkst. eurų.
Ypatinga namo vertė - interjeras, kuriame išlaikytas tarpukario Kauno modernizmo dvasia: lankytojai mato autentiškus baldus ir namų apyvokos ir buities reikmenis, atpažįsta to meto estetiką - lietuvišką art deco stilių: aiškiomis formomis, santūriai elegantiškomis linijomis ir dekoru, atkartojančiu liaudies meną.
Interjero tyrimų metu buvo atidengta, kruopščiai konservuota ir restauruota sienų polichromija: po sovietinio laikotarpio sienų apkalimais atsivėrė nuo XX a. 3 - 4 dešimtmečių išlikę frizai su stilizuotomis tulpėmis, augaliniais ir geometriniais motyvais. Kiekvienas kambarys turi savitą ornamentiką ir spalvinę paletę.
Darbų metu laukė staigmena - privačiame antrajame aukšte buvo rasta slėptuvė su tarpukario šaulės uniforma.
Sienų restauracija ir "art deco" elementai
Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas skaičiuoja, kad restauratoriai ant sienų rado devynis sluoksnius. Skirtingais laikotarpiais sienos buvo dažytos, glaistytos, tinkuotos, tapetuotos.
Sienų tapybos restauratorė Siuzana Janavičienė atkreipė dėmesį, kad visame pastate išorinės sienos sovietmečiu buvo apšiltintos presuoto kartono plokštėmis, todėl polichrominis dekoras liko nepaliestas, galima džiaugtis jo autentiškumu.
Kaip ir būdinga tarpukariui, sienų spalvos sodrios, ryškios, kiek patamsintos. Sienas puošia geometrinės figūros, stilizuoti augaliniai motyvai. Kiekvienam kambariui naudoti skirtingi trafaretai. Sienos dažytos kalkiniais dažais.
„Name matyti lietuviškas „art deco“,- pažymėjo S. Janavičienė.
Polichromistė Nijolė Būraitė pažymėjo, kad sienų dekorai keitėsi, nes maždaug kas 8 metus namo šeimininkai darydavo remontą.
„Atliekant remontą, pagal to laikotarpio madą buvo padaromas ir sienų dekoras, tapetavimas, dažymas. Augalinis holo ornamentas buvo labai populiarus Kauno pastatuose. Šis dekoras buvo paimtas iš dvarų. Meistrai dekoratoriai turėjo daugybę trafaretų ir dekorų pavyzdžius dažnai skolindavosi iš dvarų, nusižiūrėdavo iš kitur, patobulindavo, pakeisdavo pagal vyraujančias madas, pasidarydavo trafaretus, ir siūlydavo klientams“, - teigė polichromistė N. Būraitė.
Buvusioje svetainėje yra ornamentas, kuris atkartotas iš Šešuolėlių dvaro, tik kitos spalvos panaudotos.
Sienų restauracijos darbai./R. Tenio nuotr.
Sienų restauracijos darbai./R. Tenio nuotr.
Slėptuvė ir Honoratos Ivanauskienės uniforma
Kol name gyveno Ivanauskai ir paveldėtojai - antras aukštas buvo užvertas lankytojams. Ten buvo įrengti šeimininkų miegamieji ir laboratorija.
Lankytojams šis aukštas atsivėrė 2020-aisiais. Niekas negalėjo net pagalvoti, kad 2024-aisiais atliekant pastato restauraciją, elektrikai netikėtai atras slėptuvę sienoje su tikru lobiu - tarpukario šaulės uniforma, įdėta pintoje dėžėje. Paaiškėjo, kad tai pirmoji šaulės Honoratos Ivanauskienės uniforma: suknelė, kepurė, raištis.
Uniformą puošia inicialai „VP 1“, kurie galėtų reikšti „Pirmasis vadų pulkas“. Kaip žinia, H. Ivanauskienė Lietuvos šaulių sąjungoje įkūrė moterų šaulių sekciją.
Palėpėje dėžėse rasti ir T. Ivanausko frakas, H. Ivanauskienės suknelė, spauda.
Slėptuvėje rasta Honoratos Ivanauskienės Lietuvos šaulių sąjungos uniforma./R. Tenio nuotr.
Kviečia mokslininkus tyrinėti
Namas turi 115 į kilnojamųjų vertybių registrą įtrauktų daiktų. Dar galybė jų laukia inventorizacijos proceso. Laukia didžiulis mokslinis tiriamasis darbas juos aprašyti, suregistruoti ir pateikti visuomenei.
Muziejininkas kviečia į Obelynę tyrėjus, istorikus, paveldo specialistus - Obelynė atvira naujiems atradimams.
Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas į Obelynę kviečia mokslininkus.
Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas į Obelynę kviečia mokslininkus./R. Tenio nuotr.
"Naktis Obelynėje"
Birželio 6 d., penktadienį, nuo 20 valandos, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje vyks vakarinis kultūros renginys „Naktis Obelynėje“. Tado Ivanausko Obelynės sodyba - išskirtinė vieta, kur gamta susilieja su istorija. Čia vis dar juntama Ivanauskų šeimos dvasia - pagarba Lietuvai, gamtai, kultūrai, šeimai.
Renginį pradės pažintinė ekskursija-edukacija „Susidraugauk su Obelynės gamta“. Jos metu lankytojai galės susipažinti su Obelynės sodybos biologine įvairove, išskirtiniais augalais, kuriuos dar tarpukariu puoselėjo prof. Vėliau vyks paskaita apie Honoratą Ivanauskienę - dažnai liekančią savo vyro prof. T. Ivanausko šešėlyje. Ši moteris buvo reikšminga Lietuvos visuomenininkė, Lietuvos Šaulių sąjungos narė, kurios gyvenimas buvo neatsiejamas nuo tautiškumo idėjos, moterų emancipacijos ir šeimos vertybių.
Vakarui įsibėgėjus, bus pristatyta virtuali paroda „Ričardo Paškausko stiklo negatyvų istorijos“. Fotografijos - tai ne tik vaizdai, bet ir laiko kapsulės, saugančios istorinę atmintį.
Renginio metu nenuobodžiaus ir mažieji. Vyks visai šeimai skirtos kūrybinės ir edukacinės dirbtuvės.
Baigiamasis renginio „Naktis Obelynėje“ akcentas - koncertas „Kanklės Extended“.
T. „Naktis Obelynėje“ - tai ne tik kultūrinis renginys, bet ir vertybinė patirtis, skatinanti giliau pažvelgti į tautiškumą, šeimos palikimą, gamtos ir žmogaus ryšį.
Renginio data: 2025 m. birželio 6 d., nuo 20:00 val.
Vieta: Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus (Obelynės g.