Grožio salonų paslaugomis naudojasi daugelis moterų, tačiau ne visuomet žino, ko pagrįstai galėtų juose tikėtis. Ar svarbu, kaip atrodo salonas ar kosmetikos kabinetas? Į šiuos klausimus atsakysime šiame straipsnyje.
Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, vykdantys grožio salonų veiklos kontrolę, pateikė viešus 2014 m. duomenis. Tais metais centrai patikrino 3696 kirpyklas, kosmetikos, tatuiruočių kabinetus, grožio salonus, soliariumus, baseinus, skalbyklas, pirtis, saunas, sporto klubus, apgyvendinimo paslaugas teikiančius objektus - iš viso 35 proc. Be kitų, pažeidimų nustatyta 38,6 proc. tikrintų soliariumų, 36,7 proc. kirpyklų, kosmetikos kabinetų, grožio salonų.
Iš visų nustatytų pažeidimų, dažniausias buvo leidimo-higienos paso neturėjimas (13,1 proc.). Bendrai per 2014 m. gauta 112 vartotojų skundų, 65,2 proc. jų buvo pagrįsti. Vartotojai dažniausiai skundėsi dėl kirpyklų, kosmetikos kabinetų, grožio salonų (38,1 proc.). Dėl soliariumų skundėsi 7,9 proc.
3 svarbiausi salono komisijos struktūros elementai
Higienos reikalavimai grožio salonams
Grožio salonai, kosmetikos kabinetai ir pavieniai savarankiškai grožio paslaugas teikiantys asmenys turi laikytis daugybės reikalavimų, kad nebūtų rizikuojama jų klientų sveikata. Beje, jeigu grožio paslaugas jums atlieka specialistas savo namuose, jūs patys esate atsakingi įvertinti, ar laikomasi visų higienos reikalavimų - teisės aktai nenumato namuose teikiamų paslaugų valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės.
Daugelis reikalavimų yra bendrų, galiojančių visoms procedūroms ir patalpų įrengimui. Grožio paslaugų teikimo sveikatos saugos reikalavimus apibrėžia sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl higienos normos HN 117:2007.
Tai, kaip atrodo grožio paslaugų teikimo patalpa, yra išties svarbu. Joje turi būti:
- Laukiamasis kambarys arba įrengta atskira zona, skirta laukiantiems klientams.
- Personalo patalpa, kurioje turi būti įrengtos atskiros spintos arba spintos su pertvaromis teikiančių paslaugas asmenų darbo drabužiams ir asmeniniams drabužiams bei daiktams laikyti.
- Pagalbinė patalpa darbo priemonėms laikyti. Šios patalpos gali nebūti, jei patalpose, išskyrus tualetą, pakanka vietos darbo priemonėms laikyti.
- Įrengtas patalpų vėdinimas.
- Įrengtas apšvietimas, atitinkantis reikalavimus. Dirbtinė apšvieta grožio paslaugų teikimo darbo vietose turi būti ne mažesnė kaip 500 liuksų.
Panaudoti aštrūs vienkartiniai instrumentai ir kiti suteršti krauju ar kitais kūno skysčiais daiktai (vienkartinės pirštinės, vatos, marlės gabalėliai ir kt.) surenkami į specialias nedūžtančias, nepraduriamas, sandariai uždaromas talpas. Užpildžius talpą ne daugiau kaip 2/3, atliekos užpilamos dezinfekcijos priemonės tirpalu, skirtu kietų atliekų nukenksminimui.
Grožio paslaugų teikimo metu susidariusios atliekos turi būti šalinamos kiekvieną dieną baigus darbą. Vienkartiniai ir sterilizuoti daugkartiniai instrumentai, naudojami teikiant grožio paslaugas, išpakuojami klientui matant. Kosmetikos priemonės turi būti naudojamos nesibaigusio galiojimo. Grožio paslaugų teikėjas turi turėti kiekvienos teikiamos grožio paslaugos aprašą (paslaugos teikimo technologijos (proceso atlikimo būdo ir priemonių) aprašymą).
Įvairiausioms skirtingoms grožio salonuose teikiamoms paslaugoms - pedikiūrui, manikiūrui, veido procedūroms, plaukų dažymui, soliariumui ir taip toliau - taikomi specifiniai reikalavimai, ir jūs galite iš savo pusės įvertinti, ar jų laikomasi, bei žinoti kai kurias svarbias savo teises. Skirtingas procedūras gali teikti tik tam tikrą išsilavinimą turintys specialistai, o kai kurių procedūrų, kurios atliekamos grožio salonuose, legaliai jie nė negalėtų siūlyti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigos reikalavimai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigos veikla reglamentuojama įvairiais teisės aktais, įskaitant:
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymą
- Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą
- Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymą
- Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymą
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 4.6. sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. tvirtinimo
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. higienos normos HN 32:1998 „Darbas su videoterminalais.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. ir bendrieji matavimo reikalavimai“
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. aplinkoje.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. privalomojo higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo tvarkos“
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“
- darbo ministro įsakymą Nr. „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. tvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. Lietuvos higienos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. privalomojo sveikatos mokymo“
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. veiklos sričių sąrašo bei mokymo tvarkos tvirtinimo“
- apsaugos ministro įsakymą Nr. patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998-08-31 įsakymo Nr. dalinio pakeitimo“
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“
Bendrieji reikalavimai patalpų įrengimui
Patalpos turi būti įrengtos pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą. Būtina įrengti poilsio patalpą, valgymo kambarį, persirengimo patalpą, dušus, tualetus.
Reikalavimai grindims
Grindys patalpose turi būti vienodo aukščio. Slenksčius įrengti draudžiama.
Reikalavimai kabinoms
Nusileidimo stulpo kabinos durys turi būti sandarios, su minkštu intarpu sandūrose, atidaromos tik į kabinos vidų ir turėti fiksavimo įrenginius.
Reikalavimai garažams
Automobilių garažas turi turėti išėjimą į jį per tambūrą (koridorių) su intarpu uždaroje padėtyje fiksuojamos arba automatiškai užsidarančios durys.
Reikalavimai apsaugos priemonėms
Apsauginės priemonės jiems budint ir ne budėjimo metu laikomos specialiose lentynose arba spintose. Įrengiamos garaže prie gaisrinio automobilio užpakalinės dalies arba šalia automobilio.
Reikalavimai virtuvėms
Virtuvėje turi būti indų džiovykla, spintelės maisto produktams bei indams laikyti, stalas, kėdės.
Reikalavimai apšvietimui
Darbo ir poilsio patalpose turi būti įrengtas natūralus apšvietimas. Taip pat turi būti naudojami šviestuvai su liuminescencinėmis arba išlydžio lempomis.
Reikalavimai vėdinimui ir oro kondicionavimui
Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos projektuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Reikalavimai tualetams ir prausykloms
Šiltas ir šaltas vanduo tiekiamas į specialistų patalpą, dušus, prausyklas. Daugiaaukščiuose pastatuose tualetai turi būti įrengti kiekviename aukšte. Būtina įrengti atskirus tualetus vyrams ir moterims, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Tualetuose turi būti muilas, vienkartiniai rankšluosčiai, servetėlės.
Reikalavimai priemonėms
Darbuotojai turi būti aprūpinti individualiomis apsaugos priemonėmis. Apsaugos priemonės naudojamos pagal gamintojo instrukcijas. Šios apsaugos priemonės valomos po kiekvieno naudojimo.
Kiti reikalavimai
Draudžiama naudoti atvirus šildymo įrenginius. Turi būti numatytos vietos valymo priemonių talpoms.
Higienos normos reikalavimai patalpų ir jose esančių įrenginių priežiūrai
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 67 punktas nurodo, kad patalpų, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, priežiūra patalpos, jose esantys įrenginiai ir kitas inventorius turi būti švarūs, patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu ir pagal poreikį, santechniniai įrenginiai (unitazai, praustuvės ir pan.) turi būti techniškai tvarkingi ir švarūs visą laiką, tualetų-prausyklų valymo inventorius turi būti paženklintas.
Higienos normos reikalavimai patalpų valymo ir dezinfekcinėms priemonėms
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 67, 76 ir 77 punktai nurodo, kad valymo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį. Asmenys, dirbantys su valymo, dezinfekcijos priemonėmis, turi vadovautis gamintojų instrukcijomis, gamintojų ar tiekėjų saugos duomenų lapuose nurodytais sveikatos saugos reikalavimais.
Kaip turi būti ženklinamos vaikams skirtos priemonės?
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 69 punktas nurodo, kad visos vaikui skirtos priemonės turi būti ženklinamos tuo pačiu ženklu ar numeriu: rankšluosčiai ar rankšluostinė (jei naudojami ne vienkartiniai rankšluosčiai), lova ar čiužinys, patalynė, jei naudojami - naktipuodžiai.
Higienos normos reikalavimai taikomi skalbiniams skalbiamiems skalbyklose
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 32 punktas nurodo, kad ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo vietoje naudojami skalbiniai turi būti skalbiami viešojoje skalbykloje, kuriai teisės akto nustatyta tvarka išduotas leidimas-higienos pasas.
Higienos normos reikalavimai keliami vaikų lovelėms
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 39 punktas nurodo, kad vaikai gali miegoti jų ūgį atitinkančiose lovose kietu pagrindu arba ant jų ūgį atitinkančių čiužinių, kurių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm. Lovų ar čiužinių turi būti ne mažiau, nei grupėje yra pietų miegą miegančių vaikų, o savaitinėje grupėje - ją lankančių vaikų. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų. Iki 1,5 metų amžiaus vaikams skirtos lovos turi būti su sienelėmis.
Asmens higienos priemonės vaikų ugdymo grupėse
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr.
Higienos normos reikalavimai taikomi praustuvių ir unitazų įrengimui
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 40, 41, 44 ir 45 punktai nurodo, kad statant naujus ar rekonstruojant statinius, kuriuose bus vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, steigiant naujas grupes, sanitarinių įrenginių skaičius skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių ir turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus), 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu tualeto-prausyklos patalpoje (išskyrus priešmokyklinio ugdymo grupes). Grupės, kurioje ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tualeto-prausyklos patalpoje įrengiama ne mažiau kaip 1 unitazas. Draudžiama mažinti veikiančiose grupėse įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir palikti šių įrenginių mažiau, nei nurodyta higienos normoje. Vaikams skirtos praustuvės įrengiamos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų.

Kaip turi būti apsaugoti šildymo prietaisai ir įrenginiai?
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VI skyriaus 54 punktas nurodo, kad šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Šildymo prietaisų, įrengtų vaikams prieinamose vietose, paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 42 °C.
Oro sąlygos, kai vaikų ugdymo veikla lauke neorganizuojama
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IX skyriaus 85 punktas nurodo, kad vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai: aplinkos oro užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr.
Patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis, norint jose vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą
Patalpų paskirtis, norint gauti LHP ikimokyklinio ugdymo įstaigai, privalo būti mokslo (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.
- Ikimokyklinio ugdymo veiklai yra taikomos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 nuostatos, pagal kurias ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas taip pat galimas viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.
- Ugdant iki 60 vaikų, įstaiga gali neturėti savo sklypo / teritorijos ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.).
- Įstaigos sklype įrengtos vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
- Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios.
- Vaikų ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, ir žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio, turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones (pvz., aptvarus).
- Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis.
- Vaikų ugdymo patalpose privalo būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficiento vertė vaikų ugdymo patalpose turi būti ne mažesnė kaip 1,5 proc.
Patalpų mikroklimatas
Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai. Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui.
Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip 10O C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą. Higienos normoje šaltuoju metų laikotarpiu nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18 - 22O C, santykinė drėgmė 35 - 60%, oro judėjimo greitis 0,05 - 0,15 m/s. Vertinant patalpų temperatūrą, svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3O. Esant didesniam temperatūros skirtumui, į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, ir jaučiamas diskomfortas.
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Patalpų vėdinimas
Patalpų vėdinimas - vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą, rekomenduojama pagalvoti, ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris lemia nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.
Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai: mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18O C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22O C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28O C, sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15O C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17O C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24O C. Persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20O C.
Visose vaikų ugdymo įstaigų patalpose turi būti užtikrintas natūralus vėdinimas per atidaromus langus, kuris atliekamas nustatyto režimo tvarka.
| Patalpa | Šaltasis metų laikas (temperatūra) | Šiltasis metų laikas (temperatūra) |
|---|---|---|
| Mokymo klasės, kabinetai, aktų salė | 18-22°C | Ne aukštesnė kaip 28°C |
| Sporto salė | 15-17°C | Ne aukštesnė kaip 24°C |
| Persirengimo kambariai, dušai | Ne žemesnė kaip 20°C | - |
tags: #sveikatos #ir #higienos #reikalavimai #irengiant #patalpas