Sienų Oro Tarpų Šiltinimas Renovacija: Efektyvūs Sprendimai Jūsų Namams

Senuose mūriniuose ir skydiniuose pastatuose buvo paliekami ventiliaciniai oro tarpai. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad šie tarpai praleidžia didžiąją dalį šilumos. Dėl oro konvekcijos ir ventiliacijos per tuos tuščius oro tarpus prarandamas didesnis šilumos kiekis - kartais iki 50 proc., lyginant su užpildytais izoliacinėmis medžiagomis.

Kyla klausimas, kodėl langų stiklo paketai yra gaminami su oro tarpu, o namas turi būti be jo? Atsakymas paprastas: stiklų oras necirkuliuoja ir taip sukuriama gera stiklo šiluminė varža. Bet nei vienas namas nėra toks sandarus, kad jo viduje paliktame oro tarpe necirkuliuotų oras. Taigi apšiltinant būstą didžiausią efektą pajusite tada, kai nebebus cirkuliacijos oro tarpe.

Apklijuotas fasadas nebeleidžia plytoms įgerti vandens ir užsandarina oro tarpą, bet tik dalinai - šaltas oras vis tiek atranda kelią į šią ertmę ir visas nuo vidinės sienos įšilęs oras iškeliauja lauk. Todėl fasado šiltinimas gali būti vykdomas tik po oro tarpo užpildymo.

Ši technologija leidžia ženkliai pagerinti pastato energinį efektyvumą be brangių renovacijos darbų. Taip padidinsite savo būsto šiluminę varžą net iki 50%, o šildymo išlaidas sumažinsite daugiau negu 30%.

Šiltinimo Medžiagos: Istorija ir Trūkumai

Tai pastebėjus, pradėtos naudoti šiltinimo medžiagos, tokios kaip spaliai, keramzitas, šlakas, perlitas, maltos polisterolo plokštės ir kitos šiltinimo medžiagos. Šios medžiagos iš dalies atliko savo paskirtį: neleido orui cirkuliuoti sienose, tačiau jų šiluminė varža nebuvo labai gera.

Kodėl? Pavyzdžiui:

• Spaliai laikui bėgant sukrenta ir minimaliai sugeria vandenį.
• Keramzitas sudūlėja ir sukrenta, atsiranda tušti oro tarpai sienų viršuje, tuomet oras ir vėl cirkuliuoja.
• Šlakas įgeria vandenį ir sukrenta.
• Perlitas yra smulkus kaip miltai, todėl ima byrėti net per mažiausius plyšelius, o įkvėpus perlito dulkių dirginami kvėpavimo takai.
• Maltas polisterolas yra viena geresnių šiltinimo medžiagų, iš anksčiau išvardytų. Jis neįgeria vandens, pasižymi ganėtinai gera šilumine varža, bet pučiant vėjui, sienos viduje granulės šiek tiek juda, trinasi viena į kitą ir, laikui bėgant, sudyla. Taip atsiranda nauji oro tarpai sienų viršuje.

Trys Skirtingos Technologijos Oro Tarpui Užpildyti

Šiuo metu Lietuvos rinkoje parduodamos kelios medžiagos oro tarpui užpildyti. Visų jų šiluminė varža, lyginant su anksčiau minėtomis, yra aukštesnė. Viena iš efektyviausių priemonių nuo šilumos praradimo - tai sienų oro tarpo šiltinimas aminoplasto termoputomis pagamintomis pagal danišką Termo-Lun technologiją, Lietuvoje patentuotu termoputų pavadinimu ,,Mipora”.

Šiuo metu rinkoje populiariausios:

• „GluePoras“ - tai polistireno granulės, sumaišytos su klijais.
• Ekovata - celiuliozė, gaminama iš laikraščių.
• Termoputa - putos, gaunamos, sumaišius keletą cheminių komponentų.

„GluePoras“

Tai Anglijoje išrasta technologija. Šios granulės yra plačiai naudojamos Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Kanadoje ir kitose šalyse. Technologija sukurta specialiai mūrinių namų oro tarpui užpildyti, nes šios granulės nesiplečia, džiūdamos nesitraukia, o sudžiuvusios sudaro vienalytę masę. Jos neįgeria vandens ir turi puikią šiluminę varžą.

Šiltinimui naudojamos granulės gaminamos gamykloje, vėliau presuojamos į plokštes. Taip pat naudojami sveikatai nekenksmingi, nesukeliantys alergijos klijai.

Kaip vyksta oro tarpo užpildymas „GluePoro“ granulėmis?

Visų pirma, sienoje yra gręžiamos skylės. Per jas klijais sudrėkintos granulės aukšto slėgio kompresoriumi įpučiamos į oro tarpą. Oro tarpas yra pilnai užpildomas, nes proceso pradžioje granulės yra labai birios. Sienoje gaunama vienalytė masė - milijonai tarpusavyje sukibusių granulių, kurios dar ir prikimba prie sienų. Tai yra ilgaamžė ir patikima oro tarpo užpildymo technologija.

Ekovata

Tai - susmulkinta celiuliozė. Dėl skirtingos kilmės medžiagų struktūros ir įpūtimo kokybės (nepakankamo medžiagos skvarbumo) mūrinių sienų oro tarpo šiltinimui ekovatos naudoti nerekomenduojama. Ekovata sugeria drėgmę ir todėl sušlampa vidinės pastato plytos - gali pradėti pelyti vidinės namo sienos aplink langus ir duris.

Ekovatoje dažnai atsiranda rasos taškas - pliusinės ir minusinės temperatūros sandūroje išsiskirianti drėgmė - todėl ji sušlampa dar ir dėl šios priežasties. Nuo didelės drėgmės ekovata sunkėja ir gali sukristi, oro tarpe atsiranda tuščios ertmės. Po lietingo sezono įmirkusi ekovata gali nespėti išgaruoti ir dalis jos suledėja.

Jeigu norite apsisaugoti nuo drėgmės ekovatoje, turite fasadą šiltinti polistireno plokštėmis iš lauko. Oro tarpo šiltinimas atliekamas užpūtimo būdu - į esamas sienų ertmes specialia įranga įpučiama biri izoliacinė medžiaga, dažniausiai ekovata.

Ekovata - tai ekologiška, celiuliozinė šiltinimo medžiaga, gaminama iš perdirbto popieriaus ir apdorota natūraliomis boro druskomis, kurios suteikia atsparumą ugniai, pelėsiui ir graužikams. Pasirinkus ekovatą, užtikrinamas natūralus, ekologiškas ir sandarus šiltinimo sprendimas, kuris išliks veiksmingas dešimtmečius.

Termoputa

Termoputa - tai specialia įranga į oro tarpus įpurškiama medžiaga, kuri išpurkšta kietėja ir plečiasi. Šios termoizoliacinės putos, dar kitaip vadinamos karbamido formaldehido putomis (angl. Urea formaldehyde foam insulation (UFFI)) ar aminoplastu, turi keletą privalumų: yra nebrangios, lengvai naudojamos ir tokį apšiltinimą nėra sunku atlikti be specialistų pagalbos.

Tačiau, jei apšiltinimą atliks nepatyrę meistrai, džiūdamas aminoplastas gali skilinėti ir virsti nevienalyte izoliacine medžiaga. Kadangi termoputos meistrų gaminamos statybos vietoje, labai svarbus teisingas ir tikslus jos sudėtinių komponentų paruošimas. Todėl darbus privalo atlikti sertifikuoti darbuotojai.

Netinkamai paruošus medžiagas, išpurkšta termoputa, dūlėja ir sukrenta, o garindama drėgmę, į aplinką skleidžia formaldehidus, kurie gali patekti į vidines namo patalpas ir kenkti kvėpavimo takams. Termoputos, kaip ir ekovata, per plytas sugeria vandenį. Taip pat termoputa visą laiką į aplinką skleidžia jau minėtus formaldehidus, o džiūdama traukiasi ir dūlėja.

Sudūlėjusios medžiagos gali patekti į vidines gyvenamas patalpas ir taip sukelti kvėpavimo sistemos takų sutrikimus. Kanadoje dėl pavojaus sveikatai šios termoputos uždraustos dar 1980 metais.

Jeigu planuojate užsisakyti šias paslaugas, būtinai reikalaukite medžiagos sertifikatų, rinkitės atestuotus darbuotojus, kurie turi kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir, jeigu įmanoma, prašykite sąskaitos išrašų su data, kada medžiagos buvo įsigytos iš tiekėjų, nes šiam šiltinimo būdui reikiamas medžiagas galima įsigyti ir chemijos gamyklose.

Jei sienų oro tarpas yra iki 10cm šiltinimui efektyviausiai yra tinkamos termoputos. Sienų šiltinimui naudojame patikimą-profesionalią įrangą, kuri užpildo net smulkiausius plyšius ar įtrūkimus, sienose sudaromas ištisinis izoliacinis sluoksnis, be jokių siūlių, įtrūkimų ar šalčio tiltelių, tai leidžia pasiekti maksimaliai gerus rezultatus.

Turimos įrangos dėka, termoputa įpučiama per 15 milimetrų skylutes. Jos gręžiamos per siūles mūro sienose, o vėliau užtaisomos. Termoputos neturi šalutinių poveikių ir neigiamų savybių.

Naudojant putas Thermo-Lun/,,Mipora” pasiekiamas dvigubas efektas: termoputos sustabdo oro judėjimą sienoje ir padidina bendrą sienos šilumos varžą. Šiltinimo putos Thermo-Lun/,,Mipora” - garui pralaidi, „ kvėpuojanti“ medžiaga, todėl naudojama šiltinant ir medines, skydines sienas, grindis, perdengimus ir visur kur yra oro tarpai.

Termoputos ,,Mipora” įpurkškiamos per išgręžtas sienoje kiaurymes 16-18 mm. Skylės gręžiamos siūlėse tarp plytų, užpildžius oro tarpą termoputomis užtaisomos atitinkamos spalvos mišiniu, fasadas praktiškai lieka nepakitęs. Oro tarpo šiltinimas užpildant termoputomis naudojamas renovuojant ir paveldosaugos pastatus - tušti tarpai sienose užpildomi negadinant fasado vaizdo. Tai pats pigiausias būdas apšiltinti Jūsų namą kokybės ir efektivumo atžvilgiu ir be didelių rūpesčių.

Pagal Danijos technologiją Termo-Lun, per išgręžtas sienose skyles 2 kg/cm² slėgiu pučiamos termoputos pilnai užpildo oro tuštumas ir sustingdamos nespaudžia sienų. Technologiškai galima užpildyti tuštumas ir už gipso kartono plokščių Termona UAB taip pat atlieka pastato sienų ir kitų konstrukcijų termovizinius tyrimus, tikslu rasti šilumos/šalčio didelio laidumo vietas. Konsultuojame apie šiltinimo medžiagų savybes, bei sienų renovacijos/šiltinimo ypatumus. Vykdome techninę darbų priežiūrą ir kontrolę.

Danijoje, pagal mūsų prašymą, atlikus dviejų namų šiltintų šia tehnologija ir medžiagomis tyrimus, Norvegijos instituto specialistai davė išvadą, kad po 35 metų ši termoputa nepakito savo fizinėmis ir šiluminėmis savybėmis. Tuo pagrindu Lietuvoje šiltinamiems šia termoputa objektams išduodamas atitinkamas garantinis sertifikatas. Temoputos fizinės ir šiluminės savybės taip pat yra ištirtos atitinkamų Lietuvos institucijų ir jų charakteristikos nurodomos garantiniame sertifikate. Taip pat yra atlikta Valstybinės visuomenės sveikatos centro higienos ekspertizė ir gauta išvada, kad ši daniška Thermo-Lun termoputa atitinka higienos reikalavimus gynemamųjų pastatų šiltinimui.

Termoputų Thermo-Lun/,,Mipora” techninės savybės:

• Užpildymo oro tarpas - 2 cm ir daugiau
• Lyginamasis svoris - iki 13 kg/m³
• Šilumos laidumаs - 0,033 W/mK
• 5 cm putų sluoksnio šiluminė varža R = 1,5 m²k/W (tai atitinka 75 cm storio plytinės sienos šiluminę varžą )
• Ekologiškai švari medžiaga
• Nedegi medžiaga - nepalaiko degimo proceso
• Vandens garų pralaidumo koeficientas - 0,25 mg (m.h.Pa.)

Sienų su tuščiu oro tarpu šiltinimas naudojant poringą termoizoliacinę medžiagą kuri yra gaminama pagal danišką technologiją. Šiomis termoputomis galima apšiltinti senos ir naujos statybos pastatus kurie turi tuščią oro tarpą ne mažesnį kaip 3 cm. Apšiltinimo mišinys yra gaminamas specialia įranga darbo vietoje prie apšiltinamo objekto ar namo.

Yra nustatyta kad šilumos nuostoliai pastate priklauso nuo pastato konstrukcinių savybių ir medžiagų iš ko tas pastatas pastatytas. Dauguma Lietuvoje patatytų namų sienų konstrukcijų yra su tuščiu oro tarpu.Tokie tušti oro tarpai išmeta laukan didelę dalį pastato šilumos.

Norime pabrėžti kad sienų šiltinimas iš išorės yra efektyvus tik tada kai sienoje nėra oro tarpo arba kai jis yra užpildytas šiltinančia medžiaga.Be to sienų šiltinimas iš išorės dėl didelių darbo ir medžiagų sąnaudų yra palyginti brangus.

Norime pabrėžti kad šiltinant sienas su termoputa , naudojama įranga nedidelė ir labai mobili,prie namo nereikia jokio privažiavimo užtenka tik priėjimo. Darbai atliekami palyginti greitai,namas apšiltinamas per 1 ar dvi dienas.

Termoputa yra įpurškiama per 18 mm skersmens skylutes,kurios gręžiamos kas metrą į aukštį ir plotį.Po to skylutės yra užtaisomos ir po darbo namo fasadas nepasikeičia. Termoputa savo formą ir savybes išlaiko daugelį metų.Įpurkšta medžiaga nesukrinta nesuyra ir nesudūlija.

Šiltinimo Medžiagų Palyginimas

Apibendrinant, galima sudaryti lentelę, kurioje palyginamos populiariausios oro tarpų šiltinimo medžiagos:

Pasirinkimas priklauso nuo konkretaus pastato savybių, biudžeto ir individualių poreikių. Svarbu atsižvelgti į medžiagos savybes, montavimo ypatumus ir galimą poveikį sveikatai.

tags: #ar #taikoma #renovacijai #sienu #tarpu #siltinimas