Švedų Investicijos į Nekilnojamąjį Turtą Lietuvoje: Tendencijos ir Perspektyvos

Švedijos piliečiai vis dažniau investuoja į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, o tai rodo augantį susidomėjimą šalies rinka. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl švedai renkasi Lietuvą, kokie yra jų prioritetai ir kaip tai veikia Lietuvos nekilnojamojo turto rinką.

Švedų Investicijų Motyvai

Anot M. Miseliūno, vienas iš pirmųjų stambių užsienio investicinių fondų, įžvelgusių geras perspektyvas Lietuvoje, buvo „Baltic property trust”, kuris mūsų rinkoje veikti pradėjo prieš septynerius aštuonerius metus. „Jie bene pirmieji Lietuvoje įžvelgė perspektyvą, įvertindami tai, kad mūsų šalis taps Europos Sąjungos nare”, - sakė M. Miseliūnas. Anot jo, investuojančių Lietuvoje užsienio fondų ypač padaugėjo kai įstojome į NATO ir ES - šis žingsnis rodė rinkos patikimumą ir stabilumą, leido prognozuoti augimą.

E. Malevskio teigimu, Lietuva labiausiai domisi Skandinavijos šalys - nes arčiau. Parduodant nuomininkus jau turinčius objektus, kurių kaina siekia per 10 mln. litų, didžiausia potencialių pirkėjų dalis būna būtent užsieniečiai.

Šiuo metu „EDP Group” valdo ir vysto daugiau negu septynis įvairios paskirties nekilnojamojo turto projektus. Mūsų įkurto fondo akcininkai yra švedai. Klaipėdoje turime nupirkę prekybos centrą „Deco” ir dar vieną objektą Šilutės plente.

Pokyčiai Lietuvos Nekilnojamojo Turto Rinkoje

Anot M. Miseliūno, iki praėjusių metų vasaros nekilnojamojo turto kainos kilo, o dabar jos jau koreguojasi. Bankų palūkanos kyla, ir jie sulėtino veiklą, nes perka naudodamiesi bankų paskolomis. Bankų politika turi neigiamos įtakos investuotojams, jie ieško turto žemesnėmis kainomis.

„Yra statybų ar techninio projekto stadijos projektų, kurie parduodami arba ieškoma finansinių partnerių, nes bankai tam tikrais atvejais neduoda finansavimo. Tokių sandorių - sudėtingų, bet įdomių - padaugės”, - sakė M.

NT ekspertai ir ekonomistai sako, kad būsto kainos Lietuvoje stabilizuosis ar net ims mažėti išaugus pasiūlai. Švedijoje būsto kainos krenta trečią mėnesį iš eilės ir metinis pokytis siekia 3 proc.

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius svarstė, kad būstų kainos Lietuvoje nukristų, jeigu atsirastų didelė jų pasiūla. Finansų ministerijos siūlomas NT mokestis minimaliai paveiks rinką.

Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad šiuo metu siekiamybė turėtų būti ne NT kainų kritimas, bet jų augimo sustojimas. Stabilumą padėtų pasiekti didesnė pasiūla.

Pasak Ž. Maurico, jauni žmonės nenori gyventi sovietiniuose daugiabučiuose, todėl ir auga naujos statybos būstų populiarumas. Vystytojai turėtų didinti pasiūla, kad nebūtų perteklinės paklausos.

Anot M. Statulevičiaus, dabar vystytojams tenka ilgai laukti statybos leidimų. Šiuo metu statybos didžiausias NT vystytojų galvos skausmas.

NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ sakė, kad mažėjantis NT sandorių skaičius dar nereiškia ir mažėjančių kainų. Tačiau palūkanų normų kilimas gali pakeisti žmonių lūkesčius.

Pasak jo, žmonės piktinasi visuotiniu NT mokesčiu, tačiau nori sutvarkytų aikštelių šalia savo daugiabučio. Didesni mokesčiai tokius investuotojus turėtų nukreipti ieškoti kitų būdų investuoti pinigus.

Švedijos ir Lietuvos Būsto Standartų Palyginimas

Kaip teigia Švedijoje fasadų apdailos darbus atliekančios įmonės „Kovenda“ projektų vadovas Mindaugas Radvilavičius, Lietuvoje ir Švedijoje 100 proc. baigtumo sąvoka labai skiriasi. Šioje Skandinavijos šalyje įsigijus butą, jame yra jau visa gyvenimui reikalinga buitinė technika, tad nusipirkti reikia tik papildomus baldus, tokius kaip sofa ar televizorius.

„Perkant butą išsirenkama orkaitė, plytelės voniai, grindys ir sienų dažų spalva iš net keleto pavyzdžių. Taip pat normalu, kad bute jau būna skalbyklė, indaplovė, praktiškai visi šviestuvai. Tereikia nusipirkti tik patogesniam gyvenimui reikalingus baldus - sofą, lovą, televizorių, stalą, kėdes ir pan.“, - sako M. Radvilavičius.

Švedijoje tokia praktika galioja jau daugiau nei tris dešimtmečius. Tuo tarpu Švedijoje, net 99 proc. visų gyvenamosios paskirties namų yra įrengiami visiškai, nors reikalavimai čia gana stipriai skiriasi nuo Lietuvos.

Nuo kitų metų Lietuvoje įsigaliosiantis Statybos įstatymo pakeitimas yra grindžiamas siekiu apginti vartotojus ir sutramdyti nesąžiningus vystytojus, tačiau, kaip teigia advokatas S. Skukauskas, tikėtina, kad tikrai ne visi lietuviai norės įsigyti pagal naujus standartus įrengtus butus, mat nemažai nori butą įsirengti pagal savo individualius poreikius.

Čia galime kelti ir tvarumo klausimą, kadangi siekiant priduoti 100 proc. baigtą būstą, sumontuota įranga (rekuperatoriai, praustuvai, unitazai, šviestuvai, palangės) dažnai bus keičiama konkretaus pirkėjo poreikius atitinkančiais įrengimais. Butas bus iš naujo perplanuojamas, sena įranga utilizuojama.

Tai rodo, kad lietuviai mėgsta individualumą ir nori, kad butas būtų išskirtinis jiems, tuo tarpu Švedijoje - viskas yra priešingai. Čia išskirtinumo nesiekia praktiškai niekas, visiems yra priimtinas ir patogus taip vadinamas „švediškas standartas“.

Švedijoje nepriimtina, kad specializacijos apdailos ar santechnikos srityje neturintis asmuo pats atliktų tokius darbus, tuo tarpu lietuviai labai dažnai panašių darbų imasi patys.

Energijos Efektyvumas ir Technologijos

Švedijoje šiuo metu statomi nauji gyvenamieji namai, kurie dėl įdiegtų technologijų apjungimo taps viena išmaniausių gyvenamųjų namų bendruomenių pasaulyje. Gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos už energiją ir bus geresni tvarumo rodikliai. Energijos taupymas pastatuose įrengiant išmaniuosius sprendimus - energijos suvartojimo monitoringą, automatinius jungiklius, reguliuojančius vidaus apšvietimą atsižvelgiant į šviesą lauke, įrengimą ir vėsinimo/šildymo sistemų optimizavimą atsižvelgiant į lauko temperatūrą - sukurs sąlygas efektyviam namų ūkių energijos valdymui.

Siekiant sinchronizuodami energijos naudojimą, sumažinti sąskaitas ir optimizuoti apkrovų valdymą namuose esantys įrenginiais sąveikaus tarpusavyje. Tikimasi, kad visuose Brobyholmo pastatuose įrengus fotovoltines (PV) sistemas ir pritaikius virtualų energijos dalijimosi sprendimą bus galima panaudoti beveik visą šioje teritorijoje pagamintą energiją. Taip bus užtikrinta, kad bendruomenė taps mažiau priklausoma nuo pagrindinio tinklo ir sumažės gyventojų išlaidos. Įjungiant išankstinius nustatymus, bus kuriamas kasdienis patogumas. Pavyzdžiui, „pabudimo režimas“, kuris ryte automatiškai atidengs užuolaidas ir įjungs šviesą, „miego režimas“, kuris išjungs šviesą ir sumažins kondicionieriaus keliamą triukšmą.

Būsto Paskolos Baltijos Šalyse

Per praėjusius metus „Swedbank“ privatiems gyventojams išduotų būsto paskolų suma visose trijose Baltijos šalyse augo, tačiau skirtinga sparta. Lietuvoje būsto paskolų pardavimai per metus padidėjo 23 proc. arba 132 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tuo metu Estijoje ir Latvijoje suteiktų būsto paskolų apimtys augo, atitinkamai, 48 proc. (270 mln. eurų) ir 51 proc. (122 mln. eurų).

Lietuvos gyventojai, naudodamiesi banko finansavimu, kur kas dažniau nei estai ir latviai yra linkę įsigyti naujos statybos būstą. Kitas Lietuvos išskirtinumas - mūsų šalyje finansuojama daugiau naujo būsto įsigijimų.

„Swedbank“ atstovo teigimu, Lietuvoje daugiau kaip 40 proc. vidutinė būsto kvadratinio metro kaina Baltijos šalių didmiesčiuose praėjusių metų pabaigoje Estijoje sudarė apie 2,3 tūkst. eurų, Latvijoje 1,3 tūkst. eurų, Lietuvoje 1,9 tūkst. eurų.

Lietuvių Prieraišumas Nekilnojamam Turtui

„Eurostat“ duomenys ilgus metus rodo lietuvių prieraišumą nekilnojamam turtui - 90 proc. gyvena nuosavame būste. 82 proc. latvių ir estų linkę gyventi savo namuose.

Apklausa atskleidžia, kad lietuvių NT portfelyje yra ir daugiau turto. Po 29 proc. lietuvių ir latvių bei 30 proc. estų turi du nekilnojamojo turto vienetus, pavyzdžiui, butą ir butą, butą ir sodo namą. Po tris NT objektus suskaičiuoja turintys 8 proc. lietuvių ir vos mažiau - 7 proc. latvių ir 6 proc. estų. Latviai lyderiauja pagal visuomenės dalį, kuriems priklauso 4 NT vienetai - kaimyninėje šalyje tokių gyventojų yra 8 proc., o Lietuvoje ir Estijoje - po 4 proc.

Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria pomėgiu ir galimybėmis turėti namus miesto ribose - 20 proc. lietuvių su paskutine būsto paskola įsigijo individualų namą miesto ribose, palyginti su 11 proc. namą mieste įsigijusių latvių ir estų.

Būsto Paskolų Augimas

Bankas „Luminor“ kovo pradžioje išplatinęs 500 mln. eurų padengtų obligacijų (angl. covered bonds) tikisi aktyviau įsilieti į paskolų rinką. „Luminor“ tapo pirmuoju tokio tipo obligacijų platintoju Baltijos šalyse.

R.Ungulaitienė išskiria dvi būsto pirkėjų grupes: tai jaunos šeimos, kurie dažniausiai ieško didesnio būsto naujos statybos projektuose, taip pat vyresnius žmones, kurie turi sukaupę kapitalo ir planuoja statyti ar įsigyti būstą, o esamą išnuomoti.

Kita gyventojų grupė, jauni žmonės, nori pirkti NT dėl to, kad dabar turimas yra per mažas. Taip pat dalis banko klientų perka mažos kvadratūros būstus didžiuosiuose miestuose, o juose planuoja įsikurti studijuojantys vaikai ar anūkai. Taip pat tarp norinčių pirkti būstą R.Ungulaitienė išskiria emigrantus, kurie ketina grįžti į Lietuvą.

Būsto kainų palyginimas Baltijos šalių didmiesčiuose

Švedų investicijos į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje atspindi augantį pasitikėjimą šalies rinka. Nors kainos ir standartai skiriasi, Lietuva išlieka patraukli dėl savo geografinės padėties, ekonominio stabilumo ir galimybių įsigyti būstą palankesnėmis sąlygomis nei kitose Vakarų Europos šalyse.

tags: #svedai #nusipirko #nekilnojamas #turtas