Atostogos ir poilsis žmogui reikalingi kaip oras. Kiekvienas juos renkasi pagal poreikius ir galimybes. O kas nori tiesiog pabėgti nuo miesto šurmulio ir civilizacijos, keliauja, kad ir į lietuviškąsias kaimo turizmo sodybas, gamtos prieglobstį. Pastaruoju metu kiek atpigus kelionėms į užsienio šalis, kas gali, mieliau renkasi atostogas su garantija, t. y. šiltais ir saulėtais orais.
Tačiau teigiama, kad pastarosioms ateina sunkūs laikai. Lietuviškas kaimo turizmas nyksta dėl daugelio priežasčių.
Kaimo turizmo sektoriaus iššūkiai
Tai patvirtina ir visai neseniai savo veiklą neribotam laikui pristabdęs Jonas Viščius, kuris vienas iš pirmųjų Kėdainių rajone, Kėbonyse, poilsiautojams pasiūlė kaimo turizmo sodybą „Viščių palivarkas“. Anot J. Viščiaus, kaimo turizmui bent jau šiuo metu Kėdainių rajone yra sunkios dienos. „Šie metai tokie, kad ir juokas, ir pyktis ima“, - kalbėjo sodybos šeimininkas.
Kad situacija kaimo turizmo rinkoje nėra labai džiuginanti, pritaria ir kitas Kėdainių rajone įsikūrusios sodybos „Medžiotojų sostinė“ savininkas Vidas Silvestravičius. V. Silvestravičiaus nuomone, taip yra dėl kelių priežasčių: dėl to, kad mažėja Lietuvoje žmonių; dauguma sodybų orientuotos į vidaus rinką; yra ganėtinai brangu.
V. Silvestravičius patvirtina liūdną realybę, kad kai kurios kaimo turizmo sodybos jau užsidarinėja ir yra parduodamos. Tai, pašnekovo teigimu, jau vyksta ne vienerius metus. V. Silvestravičius sako, kad išlieka ir išgyvena tie, kas samdo mažai darbuotojų, dirba patys.
Konkurencija su užsieniu ir kainų klausimas
V. Silvestravičius džiaugėsi, kad kartas nuo karto sulaukia pravažiuojančių lenkų. Bet, kad kaime užsieniečiai atostogautų ilgesnį laiką, anot pašnekovo, jiems yra per žema infrastruktūra ir nesimato prošvaisčių, kad ji pagerėtų.
Tačiau su tokia sodybos savininko nuomone kategoriškai nesutinka Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas. Jis taip pat nesutinka ir su pasakymu, kad į Lietuvą nenoriai atvažiuoja užsieniečiai. „Dėl kainų galime diskutuoti iki negalėjimo, nesutinku, kad kaimyninėse šalyse kainos yra žemesnės, nes reikia vertinti apgyvendinimo kategorijos ir kokybės atžvilgiu, - atkirto pašnekovas.
Jonas Viščius iš pirmųjų Kėdainių rajone poilsiautojams pasiūlė kaimo turizmo sodybą „Viščių palivarkas“, bet neseniai savo veiklą pristabdė neribotam laikui.
Asociacijos prezidento pozicija
Nors jau ne vienas kaimo turizmu užsiimantis verslininkas teigia, kad situacija pastaruoju metu iš tiesų nėra džiuginanti, tačiau Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas sako situacijos visiškai nedramatizuojantis. Anot jo, kaimo turizmas, kaip ir kiekvienas verslas, turi savo cikliškumus ir raidos kreivę. Vystosi jis daugiau kaip 20 metų ir sektorius tikrai yra pasiekęs gerų rezultatų.
Asociacijos prezidentas neneigia, kad šiais metais poilsiautojų aktyvumas pirmaisiais metų mėnesiais buvo žemas. Tačiau, jo teigimu, tai yra pasekmė, o ne taisyklė. Taigi, tai, kaip sako asociacijos prezidentas, yra labiau vartotojų elgsena. O ji keičiasi nuolat ir verslininkai, kurie sugeba sureaguoti, prisitaikyti ir suvaldyti savo pardavimus - laimi. Tačiau jau anksčiau minėtas J. Viščius su tuo nelinkęs sutikti.
Asociacijos prezidentas L. Žabaliūnas toliau giria kaimo turizmo sektoriaus pasiekimus ir teigia, kad vienas iš jų tai, kad į Lietuvą pavyko pritraukti šių metų rudenį Druskininkuose vyksiantį Europos kaimo turizmo kongresą.
Sodybų pasirinkimas ir kainos
Turizmo departamento duomenimis, praėjusiais metais apgyvendinimo paslaugas siūlė 668 kaimo turizmo sodybos. Kaimo turizmo sodybose 2017 m., palyginti su 2016 m., ilsėjosi 2,1% daugiau turistų. Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam turistui apskrityse svyravo nuo 10 iki 18 Eur. Dauguma turistų atvykdavo tik savaitgaliais.
Susidomėjimas sodybomis nedingo. NT brokerė Rima Okon sako, kad nepaisant ekonominės situacijos, NT rinkos sąstingio, sodybomis lietuviai domisi. Parduodamos labai įvairios sodybos - tiek pilnai sutvarkytos, tiek ir reikalaujančios remonto“, - komentuoja pašnekovė.
NT brokerė, paklausta, kokių sodybų pirkėjai šiandien ieško, sako, kad žmonių poreikiai labai skirtingi. Vieniems reikia tiesiog nedidelio sklypo šalia ežero, kur būtų galima pasistatyti nedidelį vasarnamį, kiti ieško didelio ploto, kurį planuoja išnaudoti savo pomėgiams, laisvalaikiui.
Visgi, pasak jos, šiandien dar galima įsigyti sodybą ir iki 10 tūkst. eurų, Tiesa, jos būklė bus labai prasta, tad reiktų suprasti, kad nusipirkus tokį turtą dar reiktų papildomai į jį investuoti.
Prestižinio NT brokerė Danguolė Valantinienė sako, kad kaina priklauso nuo turto, kuris yra kiekvienam pagal galimybes ir poreikius. Renkantis sodybą, svarbu viskas, ypač veiksniai, nuo kurių priklauso gyvenimo kokybė, patogumas.
Daugiau kaip du dešimtmečius sodyboje šeimininkaujanti p. Striaukienė tikina, kad pritraukti lankytojų nėra sudėtinga, - padeda iš lūpų į lūpas sklindančios rekomendacijos, taip pat nemažas būrys lojalių klientų.
Pavyzdžiai sodybų ir jų kainų:
- Norint išsinuomoti visą sodybą „Gervių giesmė“, kurioje gali tilpti 16 žmonių, teks pakloti nuo 230 iki 580 eurų.
- Norintiems sodyboje praleisti daugiau laiko už naktį A.Krisiukėnienės sodyboje reikės pakloti 15 eurų.
- Vienos paros apnakvindinimas, įskaitant pirtį, maždaug 20 žmonių sodyboje „Pas Muką“ atsieina 500 litų.
Kai nutrūksta interneto ryšys, sustoja ir verslas. Šiuolaikinėms organizacijoms ryšys yra ne mažiau svarbus nei elektra, bet jo poreikį verslas dažnai iš tiesų įvertina tik tada, kai jis dingsta.
Sodybų vertinimas
Pasak p. Žabaliūnas, asocijuotos sodybos yra vertinamos ir rezultatai skelbiami viešai, tad lankytojai dar prieš važiuodami gali geriau įvertinti, kokio lygio paslaugas gaus. Prie visų atostogoskaime.lt esančių sodybų lankytojai mato gandriukų simbolius - jų gali būti nuo vieno iki penkių. Anksčiau gandriukus sodyboms pagal tam tikrus kriterijus dalijo pati asociacija, dabar vis dažniau į vertinimus įtraukiama lankytojų nuomonė, sužinoma per apklausas.
„Tačiau jau keletą metų matome tendenciją, kad mažėja vieną gandriuką gaunančių sodybų, jos savo lygį kelia iki trijų ar keturių gandro simbolių“, - aiškina p.
Klientų poreikiai ir tendencijos
Sodybose svečius priimantys šeimininkai teigia, kad vis daugiau klientų atvykę į kaimo turizmo sodybą nori gauti privačią erdvę, kurioje galėtų ilsėtis netrukdomi. „Klientai vis dažniau ieško sodybų, kuriose turėtų daugiau privatumo, kur gautų uždarą erdvę 4-6 žmonėms ir ten ramiai leistų laiką. Ši tendencija ypač ryški sodybose atokiau nuo didžiųjų miestų, greta saugomų teritorijų.
Marijona Striaukienė, Žemaitijos nacionaliniame parke esančios sodybos „Pas tėvukus“ savininkė, sako, kad aplinkinės sodybos yra užėmusios savo nišas ir dėl klientų nekonkuruoja, - vienos priima kompanijas, kitos - tik šeimas. „Mūsų sodyba griežtai skirta tik ramybei. Tam tikras taisykles iškart išdėstome kiekvienam skambinančiajam, priimame, jei jis sutinka jų laikytis. Privatumas yra ypač gerbiamas, kitas gal nori nuogas vaikščioti ir niekas neturi tam trukdyti“, - nukerta p.
Taip pat ji sako pastebinti, kad šiuo neapibrėžtumo laikmečiu atsirado naujų pirkėjų poreikių. Žmonės dairosi ne tik išskirtinio poilsio, bet ir atokaus kampelio, kur galima rasti ramybę ir saugumą, toliau nuo didžiųjų miestų.
Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje įsikūrusios sodybos „Gervių giesmė“ savininkė Ona Baltrušaitienė tikina, kad savo svečiams siūlo žemėlapius, kuriuose pažymėti maršrutai, apimantys visą rajoną bei šalimais esantį mišką. „Gervių giesmę“ turėtų rinktis ne tik ramaus poilsio išsiilgę gamtos, bet ir istorijos mylėtojai.
Jeigu esate įsitikinęs, kad nesate sukurtas pasyviam ir ramiam poilsiui, susikraukite savo daiktus ir vykite į Kauno rajoną - Skirmanto Paukščio 2006 m. Šioje miško apsuptoje 3 hektarų teritorijoje galima palaipioti dirbtine Pagonijos uola ar voratinkliu.
Turistai, jaučiantys nostalgiją XIX a. Lietuvai, kaimo turizmo sodybų sąraše taip pat ras sau tinkamą pasirinkimą. Lietuvių filologiją baigusi moteris sakė, kad sodybą nusprendė įsigyti jos vyras, nes sena troba ir aplinkiniai pastatai jam priminė jo gimtinę. Iš pradžių idėjos apie kaimo turizmo plėtojimą ir šeimos švenčių organizavimą pora nepuoselėjo.
Pasak A.Rutkienės, vieną dieną jos vyrui esant sodyboje į kiemą įžengė jaunuolių pora, kuri paprašė leisti susituokti XIX a.
Sodyba - vienkiemis. Įsikūrusi tarp pušynų, gražiuose Kazlų rūdos miškuose, apsupta naujai iškastų švariu tvenkiniu. Smėlis kaip Palangoje. Tvenkiniai labai žuvingi, daug vėžių. Labai graži gamta. Miškuose gausu grybų ir uogų.
Ką reikėtų žinoti perkant sodybą?
Visgi reikia suprasti, jog kad ir kaip trokštamas pirkinys būtų sodyba, ją reikės prižiūrėti. Tad geriau iškart išsirinkti tokią, kuri ateityje kels mažiau galvos skausmo. Nekilnojamojo turto brokere Ieva Baniulytė pabrėžė, kad prieš renkantis sodybą, reikėtų gerai apgalvoti, kam ji bus skirta, kiek laiko joje bus leidžiama. Nuo to priklauso ir sodybos dydis, įrengimas, kaina, kitos su sodyba susijusios išlaidos.
Pasak I. Baniulytės, jeigu pirkėjas nori įsigyti sodybą pigiai, reikia susitaikyti su tuo, kad patogumų joje bus mažai. Ji pabrėžė, kad perkant sodybą tik vasarai, joje neprivalo būti visa kasdien naudojama buitinė technika, tačiau jeigu planuojama joje leisti daugiau laiko, reiktų atsižvelgti, kokių prietaisų gali prireikti.
Taip pat reikėtų pasirūpinti sodybos apsauga, jeigu ji yra toliau nuo kaimynų, o jeigu nėra galimybės to padaryti, geriau sodybą rinktis miesteliuose, kur yra išvysta infrastruktūra.
Pašnekovė taip pat ragino lietuvius apsvarstyti, ar jiems tikrai reikia nuosavo turto poilsiui, ar užtektų kelių savaičių nuomotoje kaimo turizmo sodyboje.
Kaimo turizmo sodybų valstybiniame registre yra apie 500, kasmet atsiranda po keliolika naujų. Ramybės ir įprastos gamtos pasiilgusių lietuvių akys krypsta į kaimynę Lenkiją, kur pailsėti su mažesniais patogumais galima už perpus mažesnę kainą.
| Sodybos tipas | Apgyvendinimo paslaugos | Kaina |
|---|---|---|
| "Gervių giesmė" | Visa sodyba (16 žmonių) | Nuo 230 iki 580 eurų |
| A.Krisiukėnienės sodyba | Papildoma naktis | 15 eurų |
| "Pas Muką" | Vienos paros apnakvindinimas (20 žmonių), įskaitant pirtį | 500 litų |
Euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuras, kartu su Suvalkų kaimo turizmo rūmais įgyvendindamas Smulkiųjų projektų fondo projektą, parengė katalogą „Poilsis kaime Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione“. Rengdamas projektą Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius gerai susipažino su kaimo turizmo istorija bei tendencijomis Lietuvoje ir Lenkijoje, ir tvirtina, kad skirtumų tarp abiejų valstybių esą nemažų.
Lietuvoje kaimo turizmo verslo kūrimas, anot G.Skamaročiaus, prasidėjo ne stichiškai, o nuo mokesčių sistemos bei įvairių reikalavimų sukūrimo. Didesnės investicijos leidžia teikti kokybiškesnes ir šiuolaikiškesnes paslaugas nei kaimynams“, - sakė G.Skamaročius.
Sodybų orientacija į klientų tipus abiejose šalyse truputį skiriasi. Didesnė dalis lietuvių gimtadienius, vestuves ir kitus suėjimus mėgsta švęsti didesnėmis grupėmis. Į tai reaguodamos kaimo turizmo sodybos, ypač naujesnės, stengiasi įrengti šokiams ir puotoms skirtas sales. Tuo tarpu Lenkijoje naujesnės sodybos pritaikomos mažoms poilsiautų grupėms ir šeimoms.