Investuoti galima į įvairius dalykus, o norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją.
Ar žinojote, kad renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą? Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę.
Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius mitus apie renovaciją ir atskleisime tikrąją situaciją, susijusią su gyventojų teisėmis ir galimybėmis. Aptarsime dažniausiai pasitaikančius mitus apie renovaciją ir atskleisime tikrąją situaciją, susijusią su gyventojų teisėmis ir galimybėmis.
Pastaruoju metu bandoma atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje per beveik du dešimtmečius renovuota tiek mažai daugiabučių. Kaip nurodyta Lietuvos renovacijos žemėlapyje, atnaujinta tik 12,4 proc. visų renovuotinų daugiabučių visoje Lietuvoje.
„Tai kompleksinė problema ir pagrindinę priežastį sunku įvardyti, bet didelę įtaką daro ir gyventojų susikurti mitai apie renovaciją“, - sako vienos daugiabučių renovacijos administravimo įmonės vadovas Vytenis Navagreckas.
Jis teigia, kad pristatant valstybinę renovacijos programą daugiabučių gyventojams, tenka išklausyti ir sugriauti daug gyventojų susikurtų mitų.
Dažniausi Mitai Apie Renovaciją
Mitas Nr. 1: Socialiai remtini gyventojai neturi galimybių dalyvauti renovacijoje.
Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus.
Pirma - jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
Mitas Nr. 2: Renovacija sukelia pelėsį.
Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose - užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis.
Internete galima rasti įvairiausių liaudiškų patarimų apie tai, kaip kovoti su namuose atsiradusiu pelėsiu. Vis tik svarbu suprasti, kad liaudiškos priemonės padės tik tuo atveju, jei pelėsio - labai nedaug, o jo židiniai dar neišplitę.
Mitas Nr. 3: Renovacija yra brangi ir neprieinama.
Žinoma, itin daug klausimų gyventojai turi apie namo renovacijos kainą. Ir nors kiekvienas atvejis - individualus, o konkrečias kainas galima sužinoti tik parengus investicinį planą, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą remia ir valstybė. Programoje dalyvaujantys asmenys gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis ir gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms.
Vis tik specialistai pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui.
Ką padaryti, norint pretenduoti į šią kompensaciją? Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.
Mitas Nr. 4: Mano namas sandarus ir renovacija nebūtina.
Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos.
Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio. Vis tik atsiranda tokių gyventojų, kurie kategoriškai neigia tai, kad jų namas - nesandarus, nors ir yra senos statybos bei itin prastos būklės. Ir nors savo nuomonę turėti gali kiekvienas, specialistai tokių gyventojų visada pasiteirauja, ar jų gyvenamajame name buvo atliktas sandarumo testas.
Absoliuti dauguma gyventojų pasako, kad ne. O jei šis testas nėra atliktas, tikrai negalima sakyti, kad pastatas - sandarus. Todėl net jei gyventojai ir nejaučia savo bute akivaizdžiai pučiančio vėjo, negalima teigti, kad būstas - sandarus.
Mitas Nr. 5: Paskolos renovacijai negalima grąžinti anksčiau.
Natūralu, kad visi žmonės nori gyventi gražioje bei tvarkingoje aplinkoje. Juk namai - vieta, kurioje praleidžiama itin daug laiko. Vis tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis, net 90 proc. Lietuvoje esančių daugiabučių pastatyta iki 1993 metų. Tokie namai turėtų būti renovuojami.
Vis tik neretai gyventojai būna įsitikinę, kad paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau, taip sutaupant didžiąją dalį palūkanų. Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc.
Vis tik svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis - maksimalus, o ne terminuotas. Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kiekvieną mėnesį gyventojai turi grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir palūkanų normą, kuri yra apskaičiuota pagal likusią įsiskolinimo sumą. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai.
Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą.
Daugiabučių namų renovacija ir modernizavimas – patikima statyba su UAB Danrita
Valstybės Parama Renovacijai: Pagrindiniai Aspektai
Valstybė aktyviai remia daugiabučių namų renovaciją, suteikdama gyventojams įvairias finansines paskatas. Štai keletas pagrindinių aspektų:
- Lengvatinės paskolos: Galimybė gauti paskolą su fiksuotomis palūkanomis.
- Parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms: Finansinė parama, skirta sumažinti energijos sąnaudas.
- Kredito ir palūkanų kompensavimas: Socialiai remtini gyventojai gali gauti 100 proc. kompensaciją.
Ši parama leidžia gyventojams modernizuoti savo būstą, sumažinti sąskaitas už šildymą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute šildymo ir nešildymo sezono metu apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį.
Energijos Sutaupymo Pavyzdžiai Po Renovacijos
Renovacija ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir ženkliai sumažina išlaidas už šildymą.
Žirmūnų 128-o namo bendrijos pirmininkas Juozas Snieška pasakoja, jog jo namas buvo ne tik apšiltintas, pakeisti langai, tačiau ir visi vamzdynai bei radiatoriai.
„Sutaupome maždaug 50-60 procentų mokesčių už šildymą, lyginant su nerenovuotais namais. Jau po pirmojo renovacijos etapo praėjusių metų vasarį mokėjome maždaug 2,28 lito už kvadratinį metrą.
Architektų gatvės daugiabučio gyventojas pripažįsta, jog šildymo sąskaitoms sutaupytas lėšas reikia atiduoti bankui - už paskolą. Šio daugiabučio gyventojai paskolą gavo ne lengvatinėmis palūkanomis, kadangi jį atnaujino pagal senąją renovacijos programą.
Anykščiuose esančio daugiabučio bendrijos „Ažupiečiai“ pirmininkė Regina Slapšinskienė šiandien labiausiai jaudinasi dėl socialiai remtinų šeimų.
Ažupiečių gatvėje esančiame daugiabutyje iš 12 butų tik 4 savininkai mokės už namo renovacijos išlaidas. Visiems kitiems remontą kompensuos valstybė.
Kita vertus pirminikė džiaugiasi „neišgaruojančia“ šiluma. „Viename bute gyvenusi senyva moteris su anūke gal 20 metų vis skųsdavosi, kad namuose labai šalta. Pagaliau, po namo renovacijos, jos gali gyventi normalioje temperatūroje, virš 20 laipsnių šilumos, - kalbėjo R. Slapšinsienė. - Ir sąskaitose jaučiami pokyčiai. Pasidomėjome, jog Anykščiuose vieno kvadratinio metro šildymas lapkritį kainavo maždaug 5-6 litus. Mūsų namas mokėjo tris litus už kvadratinį metrą.
Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos.
Daugiabučio Renovacija - Penkeriems Metams
Prieš šešerius metus renovuotas Aukštaičių gatvės 76-uoju numeriu pažymėtas namas praėjusią savaitę vėl sulaukė statybininkų, mat nuo stogo bėgantis vanduo tiesiog pragraužė namo konstrukcijas.
Kai kurie gyventojai piktinosi, kad remonto darbai patikėti ne įmonei, kuri renovavo jų namą, o namą administruojančiam Panevėžio butų ūkiui. Tad gyventojai priversti mokėti dukart.
„Ko verta renovacija, jeigu neseniai renovuotą namą reikia vėl renovuoti? Kai kurie gyventojai dar nespėjo išmokėti paskolos už namo renovaciją, o jau nauji darbai. Ar normalu, kad namui kaip kokiam šaldytuvui duodama tik kelerių metų garantija?“ - pasipiktinimo neslėpė kai kurie gyventojai.
55-ių butų penkiaaukštis 2008 m. buvo atnaujintas ir modernizuotas: tąkart buvo pakeisti langai, įstiklinti balkonai, apšiltintos sienos. Investicijos į namo renovaciją siekė per milijoną litų.
Tačiau jau šį pavasarį gyventojai pastebėjo, kad nuo stogo srūvantis vanduo išplovė namo piliastrus. Kas dėl to kaltas - netinkamai darbus atlikę statybininkai, namą administruojanti įmonė ar klimato sąlygos ir laikas - jau nesvarbu, mat nuo renovacijos praėjo šešeri metai. O renovacijos darbams suteikiama tik penkerių metų garantija.
Kaip teigė namo bendrijos pirmininkė Nijolė Bajorūnienė, namo konstrukcijos pridrėko ir jas buvo privalu remontuoti, antraip po kelerių metų reikėtų dar daugiau lėšų joms sutvarkyti.
„Kadangi praėjo penkerių metų garantinis laikotarpis, kreipėmės į namą administruojantį Butų ūkį, kad nuimtų pridrėkusį tinką ir sutvarkytų piliastrą. Negalime laukti, kol visai suges namas“, - „Sekundei“ sakė N. Bajorūnienė.
Džiaugėsi Šešerius Metus
To paties namo gyventoja Elena Smetonienė džiaugėsi, kad po renovacijos gyventi tapo gerokai šilčiau, mat iki tol miegamajame buvo galima girdėti, kaip kaukia vėjas. Sovietmečiu statytas namas buvo kiauras. Ir nors už renovaciją jai teko atseikėti apie 8 tūkst. litų, dar pusę sumos dengė Savivaldybė, moteris džiaugiasi, kad namas buvo renovuotas.
„Žinote, kaip seniau statydavo namus: dvi plytos ir kiaurymė, todėl apšiltinus namą butuose net ir šalčiausią žiemą tikrai nešalta. Sąskaitos už šildymą irgi sumažėjo“, - pasakojo moteris.
Tačiau šį pavasarį nuo stogo pradėjęs lašėti vanduo sugadino namo piliastrus, nuo drėgmės pradėjo luptis tinkas, net antrame aukšte gyvenančios E. Smetonienės balkonas, iškaltas medinėmis lentelėmis, pradėjo pūti.
„Nuo stogo pradėjęs bėgti vanduo išplovė visą mūsų namo renovaciją. Gal skardos buvo per mažai ar darbai nepadaryti iki galo. Bet nieko stebėtino, mat darbininkai kalbėjo, kad jiems nieko nemoka, tad jie taip ir dirba, ne kartą ir girti pasirodė, vienas maišydamas košę vos nenuvirto. Pati pirmininkė juos vaikė“, - prisiminė E. Smetonienė.
Jos nuomone, nors namo pirmininkė sekė kone kiekvieną statybininkų žingsnį, žmogui, nieko nenusimanančiam apie statybas, pastebėti galimą broką sunku.
„Gyventojams pikta, nes jie nežino, už ką moka pinigus. Iš esmės mes neturėtume dabar mokėti, nes akivaizdu, kad renovuojant namą buvo padaryta klaidų“, - mano E. Smetonienė.
Šildymo Sezonas - Geriausias Indikatorius
Daugiabutį renovavusios įmonės „Legrama“ statybos darbų vadovas Leonas Sauchatas teigia, kad nei iš gyventojų, nei iš namo pirmininkės per visus šiuos metus jokių nusiskundimų dėl atliktų darbų kokybės negavo.
Be to, darbai buvo atlikti prieš šešerius metus ir garantinis laikotarpis jau pasibaigęs. Net ir renovuotą namą privalu kasmet prižiūrėti ir esant poreikiui tvarkyti.
„Namo priežiūros darbai turi būti atliekami kasmet, natūralu, kad po šešerių metų ir vėl reikia patvarkyti daugiabutį. Vienas iš variantų, kodėl galėjo būti išplauti piliastrai, kad namas pastatytas iš raudonų Tauragės gamybos plytų, kurios dažnai būna blogai išdegtos, todėl aižėja“, - svarstė L. Sauchatas.
Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, dažniausiai statybininkų brokas išaiškėja po pirmojo šildymo sezono.
Taip pat daug kas priklauso ir nuo namą prižiūrinčių administratorių. „Statybos darbams suteikiama penkerių metų, o nematomiems darbams - dešimties metų garantija. Tačiau dažniausiai darbų kokybę išryškina pirmasis šaltasis sezonas. Gali būti ir kitų niuansų, pavyzdžiui, gamtos stichija nuplėšia stogo ar kitas konstrukcijas. Bėdų gali kilti ne tik dėl darbų kokybės, bet ir netinkamo administravimo. Kiekvienas atvejis skirtingas“, - „Sekundei“ teigė V. Serbenta.
Pagal Statybos įstatymą, kiekvienas renovuojamas namas privalo turėti techninį prižiūrėtoją, kuris kontroliuoja, kaip vykdomi renovacijos darbai, ar tam naudojamos tinkamos medžiagos. Techninis prižiūrėtojas privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu, kad paaiškėjus, jog darbai buvo netinkamai atlikti dėl jo kaltės, namo gyventojai gautų draudimo išmoką. Atliktus darbus taip pat vertina Pastatų modernizavimo valstybinė priežiūra.
Būsto energijos taupymo agentūros darbuotojai pasirinktinai tikrina renovuojamus namus. „Rugpjūčio mėnesį mūsų agentūros specialistai patikrino 67 renovuojamus daugiabučius įvairiuose regionuose ir esminių pažeidimų nebuvo nustatyta. Aišku, tai dar nereiškia, kad jų negali pasitaikyti. Patys gyventojai turi stebėti renovacijos procesą ir pranešti namo administratoriui, techniniam prižiūrėtojui ar mūsų agentūrai, jeigu jiems atrodo, kad darbai atliekami netinkamai. Manau, kad priežiūros užtenka“, - sako V. Serbenta.
Renovuos Ištisus Kvartalus
Kita problema, kad jaučiamas statybininkų, galinčių renovuoti daugiabučius, trūkumas, ypač atokesniuose regionuose. Specialistų trūkumas taip pat gali turėti įtakos darbų kokybei, tačiau ir ši niša po truputį užpildoma.
„Šiuo metu prisikviesti statybininkus gana sudėtinga, bet rinka ilgai tuščia nebūna. Atokesniuose rajonuose: Šalčininkuose, Zarasuose, Vilkaviškyje, Druskininkuose daugiabučius jau renovuoja darbininkai iš Lenkijos. Taip pat galimybėmis renovuoti mūsų namus itin domisi statybininkai iš Ukrainos“, - pabrėžė V. Serbenta.
Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė tvirtina, kad renovuojamiems daugiabučiams skiriamas ypatingas dėmesys, tad tikimybė, jog po kelerių metų išlįs statybininkų brokas - itin menka.
„Kaip būna gerų ir blogų gydytojų, taip ir statybininkų. Prie kiekvieno statybininko po prižiūrėtoją nepastatysi, bet visas renovacijos procesas stebimas, į jį įtraukiami net ir gyventojai“, - sakė D. Matonienė.
Ir nors pasitaikė vienas kitas atvejis, kai buvo nustatyta tam tikrų pažeidimų, gyventojai renovacija itin susidomėjo. Vien šiemet pasirašyta 680 rangos sutarčių.
„Dar prieš metus žmones reikėjo įtikinti renovacijos nauda, o dabar iš gyventojų sulaukiame tik klausimų, kada bus renovuotas jų daugiabutis ar kodėl nepateko į renovuojamų namų sąrašą. Per dešimt metų buvo renovuota 500 daugiabučių, o šiandien turime daugiau kaip du tūkstančius naujų investicinių projektų. Tai didžiulis progresas“, - rezultatais džiaugėsi D. Matonienė.
Jos teigimu, renovacija netrukus turėtų įgauti kiek kitokią spalvą: Lietuvoje kartu su Vokietijos federaline gamtos apsaugos, statybų ir branduolinės saugos ministerija bus pradėtas įgyvendinti bandomasis projektas, kai bus renovuojami ne pavieniai namai, o ištisi kvartalai: visuomeninės paskirties pastatai, daugiabučiai, gatvės, automobilių ir vaikų žaidimo aikštelės, kita infrastruktūra.
Gyventojai yra svarbūs renovacijos proceso dalyviai
Daugiabučio namo gyventojai kasdien stebi renovacijos darbų eigą ir pirmieji pastebi galimus trūkumus. Todėl labai svarbu, kad bet kokie nesklandumai ar pažeidimai būtų nedelsiant užregistruoti, - padarytos nuotraukos, užrašytos datos, aplinkybės ir detalės. Kiekviena, net ir maža, smulkmena gali būti itin svarbi sprendžiant ginčus dėl darbų kokybės.
„Pastebėjus nesklandumų ar galimų pažeidimų pirmiausia reikėtų kreiptis į renovacijos projekto administratorių - jis atsakingas už darbų koordinavimą, informacijos sklaidą ir bendradarbiavimą tarp visų proceso dalyvių. Jei administratorius nereaguoja į gyventojų prašymus, jie gali drąsiai kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA“, - pasakoja E. Petrauskas.
Prieš išmokant paramą atliekamas namo patikrinimas
Baigus statybos darbus jų kokybę ir atitiktį techniniam darbo projektui tikrina VTPSI sudaryta komisija. Jei pažeidimų nenustatoma, surašomas statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Prieš išmokant valstybės paramą APVA atestuoti specialistai papildomai patikrina, ar visos investicijų plane numatytos priemonės įgyvendintos, ir įvertina jų kokybę.
„APVA atlieka ir planines statybos patikras. Dažniausiai nustatomi nedideli pažeidimai, tokie kaip netinkamai laikomi statybos produktai, neužtikrinta jų apsauga nuo oro sąlygų, nesutvarkyta statybvietė, trūksta informacinio stendo. Taip pat pastebimos nesurinktos šiukšlės, išmėtyti darbo įrankiai ar palikti elektros kabeliai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai smulkmenos, tačiau tik dirbant tvarkingoje ir saugioje aplinkoje galima užtikrinti aukštą darbų kokybę“, - teigia APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas.
Kreipiamasi dėl darbų organizavimo ir defektų
Šiemet APVA gavo beveik 30 gyventojų kreipimųsi dėl galimų renovacijos darbų pažeidimų. Dažniausiai skundžiamasi dėl darbų organizavimo ir kokybės tada, kai gyvenamosiose patalpose stiklinami balkonai, keičiami langai, radiatoriai, šildymo sistemos stovai, vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai. Dalis nepasitenkinimo kyla dėl to, kad šie darbai užsitęsia ir žmonėms sukelia nepatogumų. Vėliau sulaukiama nusiskundimų dėl galimai nebaigtų darbų ir defektų, naudojamų technologijų tinkamumo, medžiagų kokybės. Šiuos klausimus pirmiausia turėtų spręsti statybos darbų rangovas ir renovacijos projekto administratorius bendradarbiaudami su techniniu prižiūrėtoju ir projekto vadovu.