Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų nuotaikos dėl sektoriaus plėtros išlaiko pozityvumą ir šiais metais, rodo 2025 m. NT rinkos Lūkesčių indeksas. Tai reiškia, kad šiais metais tikimasi dar aktyvesnės NT rinkos su augančiomis darbų apimtimis ir pajėgumais. Užtikrintas augimas matomas darbų užsakymų apimtyse - 82 (2024 m. buvo 66).
Pastebėtina, kad NT statytojų lūkesčiai yra tokiame pačiame lygyje kaip ir 2022 ar 2004 metais. Palyginus su 2023 metais, kai buvo fiksuota žemiausia indekso reikšmė per visą skaičiavimo laikotarpį, 2025 metais lūkesčių rodikliai šoktelėjo 22 punktais.
„Kaip rodo didžiųjų šalies NT plėtotojų apklausa, rinka įsibėgėja ir, labai tikėtina, šiemet įgaus dar didesnį pagreitį. Po nuosaikesnio laikotarpio, NT verslas įgauna vis tvirtesnes pasitikėjimo pozicijas dėl savo darbų apimčių ir didesnės NT realizacijos rinkoje. Taip pat stebimas ir augantis skolinimosi poreikio. Tokie NT plėtotojų lūkesčiai demonstruoja augančią NT paklausą.
Vertinant finansinius lūkesčių indekso aspektus, prognozuojamos augimo tendencijos visose sferose - didžiausias pokytis matomas žaliavų kainos augime, kuris iš neapibrėžtumo iškopia į beveik dvigubą augimą iki 88 (2024 m. 45). Taip pat ryškesnis pokytis matomas ir įmonių skolinimosi poreikyje - 87 (2024 m. 69) bei darbų paklausoje vidaus rinkoje - 81 (2024 m. buvo 58).
13 proc. apklaustų didžiųjų NT plėtros įmonių teigimu, praėjusių 2024 metų lūkesčiai buvo viršyti, o daugiau nei pusė (60 proc.) plėtotojų tvirtina, kad lūkesčiai išsipildė taip, kaip ir buvo prognozuota. Visgi 27 proc. apklaustų NT vystytojų lūkesčiai 2024 m.
Vertinant praėjusių metų veiklos rezultatams įtakos turėjusius veiksnius, svarbiausias yra EURIBOR palūkanų normų augimas - jis nurodomas tiek pirmoje (19 proc.), tiek ir antroje vietoje (30 proc.).
Šiek tiek didesnės įtampos laukia kai kurių komercinio NT segmentų. Labiausiai jautrūs bus sandėliavimo ir biuro paskirties sektoriai.
Pagrindiniai Iššūkiai NT Plėtotojams
„Kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet didžiausi NT plėtros trukdžiai yra biurokratija, sudėtinga teisinė bazė, perteklinės reguliacinės tvarkos ir procesai. Vis nesibaigiantis kliūčių ruožas NT plėtrai išlieka lemiamu veiksniu prastam būsto prieinamumui ir įperkamumui. Sprendimai privalo būti ne taškinio pobūdžio, o strateginio lygmens, keičiantys sistemines ydas. Ir tai ne sprintas, o ilgo nuotolio maratonas, kurį bėgti turėjome pradėti jau vakar“.
Biurokratinius procesus, nepalankią teisėkūrą ir nesklandų naujų tvarkų įgyvendinimą kaip labiausiai kenkėjiškas kliūtis sklandžiam sektoriaus plėtrai įvardina net 51 proc. didžiųjų Lietuvos NT plėtotojų.
Lietuvos ūkiui reikalingas skaidrus, nuoseklus ir tuo pačiu lankstus nekilnojamojo turto plėtros procesų reglamentavimas, efektyvios ir operatyvios projektų derinimo ir statybos leidimų išdavimo procedūros, modernus ir sumanus miestų plėtros administravimas.
Investicijos ir Plėtros Kryptys
2025 metais į gyvenamosios paskirties projektus dažniausiai ketinama investuoti daugiau nei 10 mln. eurų (68 proc.), tuo tarpu į komercinės paskirties projektus apklausti NT vystytojai dažniausiai ruošiasi investuoti 5-15 mln.
Absoliuti dauguma (87 proc.) NT vystytojų 2025 metais naujus NT projektus ketina vystyti Vilniuje. Kaune tą daryti ketina 30 proc., Klaipėdoje 14 proc.
2025 metų gyvenamosios paskirties NT rinkoje taip pat numatomas augimas - gyvenamojo ploto vienetų vystymo rodiklis siekia 84 (2024 m. 2025 metais patraukliausiomis būsto charakteristikomis ir toliau laikomas 32-50 m2 plotas (74 proc.), o patraukli kaina lieka nepakitusi nuo 2022 m. - 87-145 tūkst. eurų (74 proc.). 42 proc. apklaustų gyvenamosios paskirties projektų plėtotojų 2025 metais investicijai ruošiasi parduoti iki 20 proc. būsto, 39 proc. parduos 20-40 proc.
2025 m. NT rinkos lūkesčių indeksas: Finansiniai aspektai
| Rodiklis | 2024 m. | 2025 m. |
|---|---|---|
| Žaliavų kainos augimas | 45 | 88 |
| Įmonių skolinimosi poreikis | 69 | 87 |
| Darbų paklausa vidaus rinkoje | 58 | 81 |
Lietuvos Nekilnojamojo Turto Plėtotojų Asociacija (LNTPA)
Subūrusi po viena vėliava geriausius šalies nekilnojamojo turto plėtros specialistus, asociacija tampa svaria ir reikšminga partnere dialoge su valdžios institucijomis. Analizuodama ir gilindamasi į darnios miestų plėtros problematiką, ji tampa viena vertingiausių valstybės patarėjų bei partnerių priimant efektyvius ir visuomeniškai pagrįstus sprendimus ar įstatymus. LNTPA žingsnis po žingsnio šiuos tikslus verčia realybe - siūlo patirtimi ir žiniomis grįstus sprendimus, kalba vieningu plėtros profesionalų ir rinkos lyderių balsu, kviečia verslą ir valdžios institucijas abipusiam dialogui.
Siekiant savalaikio tvarumo plėtojamuose projektuose, be darnaus asociacijos darbo, tinkamo santykio su viešuoju sektoriumi, reikiamos įstatyminės bazės, ypatingai svarbus ir tinkamas sektoriaus kultūros formavimas bei ekspertiškumo ugdymas. Kartu galime ne tik tinkamai kurti aplinką, tačiau ir metodiškai formuoti požiūrį į patį sektorių, jo atstovus, auginti ir burti tinkamas kompetencijas, galinčias prisidėti prie bendro progreso, ateinančio kartu su šiuolaikinėmis technologijomis ar jų padiktuotais sprendiniais.
LNTPA vaidmuo siekiant tvaraus dialogo tarp nekilnojamojo turto vystytojų ir valdžios institucijų, leidžia užtikrinti nuoseklumą ir skaidrumą, o taip pat ir tęstinumą, kuris yra būtinas ilgalaikiams sektoriaus pokyčiams. Asociaciją atstovauja Lietuvos nekilnojamojo sektoriaus ekspertai ir lyderiai, kurių bendradarbiavimas sukuria sinergiją generuojančią efektyviausius sprendimus ir inovacijas. Džiaugiuosi galėdamas savo kompetencijomis ir ilgamete patirtimi prisidėti prie darnios aplinkos šalyje vystymo ir aukščiausių nekilnojamojo turto sektoriaus standartų kūrimo.
Narystė LNTPA sukuria sinerginį efektą, kuomet 1+1 yra daugiau nei 2, daugiau nei 3 ir t.t. LNTPA veikla skatina suprasti, kad norint sukurti darnią aplinką šalyje, būtina nekilnojamojo turto vystymu užsiimantiems specialistams bendradarbiauti, suprasti bei gerbti vienas kitą. O tai savo ruožtu suteikia galimybę visiems mums ir kiekvienam atskirai įgyvendinti vieną svarbiausių šios veiklos uždavinių - išgirsti visuomenės ir verslo poreikius. Taip pat siūlyti tokius nekilnojamojo turto sprendimus, kurie leistų patogiai gyventi ir dirbti. Tik veikdami kartu galime išreikšti tvirtą poziciją, siekdami dialogo su valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis. Asociacijos dėka sektoriaus specialistai susitelkia ir dirba verslo aplinkos gerinimo klausimais, sprendžia keblias teisines dilemas.
Asociacija yra puiki ir daugialypė platforma jos nariams keistis patirtimi, problemomis ir sprendimais, bendrauti ir bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek ir su viešuoju sektoriumi. Vienydama itin platų spektrą su nekilnojamuoju turtu susijusiose srityse veikiančių organizacijų, ji jau aiškiai išaugo vien savo cecho atstovavimo funkcija ir drąsiai gali vadintis vienu iš viešojo intereso balsų bendrame nacionaliniame diskurse.
Sėkmingai veiklai reikia stiprios ir atsidavusios darbuotojų komandos, reikalingi patikimi ekonominiai partneriai - tiekėjai, rangovai, konsultantai. Reikalingi ir socialiniai partneriai, užtikrinantys darnų dialogą su aplinka. LNTPA ir Lietuvos Architektų Sąjungos susitikimas.
NT Plėtotojų Bendravimas su Gyventojais
Visuomenė yra aktyvi, ypač pastaruoju metu, nes visi turi galimybę susipažinti su projektu internete, vyksta nuotolinis projektų viešinimas, visi norintieji gali išdėstyti savo pastabas. Su visais projektiniais pasiūlymais gyventojai supažindami su bendra koncepcija, jie mato būsimų pastatų tūrį, aukštį ir panašiai.
Kai prasideda detalizacijos viešinimas, matomi architektūriniai sprendimai, planas, automobilių judėjimo schemos. Tada visi į tai žvelgia pro savo prizmę: galbūt kam nors užstos saulę, automobilių stovėjimo aikštelė atsiras arčiau namų. Atsiranda tokių klausimų, kurie gali būti sprendžiami tobulinant projekto medžiagą. Tai yra visiškai normalus procesas.
Ta antroji grupė žmonių, vos pamatę buldozerį kieme, pabando kuo anksčiau į įvairias institucijas išsiųsti anoniminių skundų. Paprastai tokie žmonės turi daugybę pageidavimų: pakeiskite mums langus, išasfaltuokite gatvę, padarykite mūsų sklype kokias nors aikšteles ar net paaukokite. Dažniausiai prašoma paremti viešąsias įstaigas tam tikra suma.
Yra įvairių istorijų. Jeigu prašymas protingas, žinoma, prasideda dialogas. Ypač jei projektas didelis, ilgalaikis, tuomet plėtotojai stengiasi su gyventojais palaikyti gerus santykius. Stengiasi problemas ir prašymus spręsti racionaliai, kad ir seniems, ir naujiems gyventojams būtų pagerintos gyvenimo sąlygos.
Pavyzdys - istorija iš Vilniaus: Kauno gatvėje viena bendrovė statė naujus namus, šalia buvo apleistas pastatas, kuris tikrai badė akis dėl išdaužytų langų, taip pat nesaugumo. Tad plėtotojas savo iniciatyva tuos langus užkalė, uždarė įėjimus taip visiems sukurdamas saugesnę ir estetiškesnę aplinką.
Medžiai visuomet buvo svarbi miesto dalis. Mes tą žalumą branginame ir norime ją išlaikyti, bet kartais tuo manipuliuojama. Plėtotojai atlieka medžių vertingumo tyrimus ir tik gavę atsakymus ima svarstyti, ką su jais daryti. Gerai, kad gyventojai vis labiau įsitraukia į žaliosios aplinkos formavimą ir išsaugojimą, kovoja už medžius ir žalumą mieste. Tačiau dažnai perlenkiama lazda. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimas, persodinimas ir kitoks pašalinimas reglamentuotas įstatymo ir mes stengiamės jo laikytis.
Želdynų išsaugojimas Vilniuje yra svarbus NT plėtros aspektas.
Automobilių Stovėjimo Vietų Problema
Taip, dėl privalomo automobilių vietų skaičiaus dažnai labai sunku ar net neįmanoma įgyvendinti naujo projekto. Pavyzdžiui, kartais neužtenka antžeminio parkavimo vietų, tada reikia daryti požeminį, o tai kainuoja keturis ar penkis kartus daugiau. Nelygu vieta, skirtumas gali siekti net 10 kartų. Tai labai padidina viso projekto kainą.
Bet automobilių stovėjimo vietų mažinimo politika vykdoma visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Kopenhagos centrinėje dalyje kasmet jų mažinama po 1 procentą - taip žmonės skatinami keisti gyvenimo būdą, labiau naudotis viešuoju transportu. Populiarėja ir nemotorinės transporto priemonės - paspirtukai, dviračiai.
Vilniuje prieš mėnesį buvo patvirtinta nauja parkavimo mieste schema: išplėstos zonos, kuriose galima įrengti mažiau parkavimo vietų arba sumokėti savivaldybei už jas, vėliau tos lėšos skiriamos viešajam transportui. Manau, jog tai racionalus sprendimas, nes dar 2014 m. pradėtas automobilių stovėjimo vietų mažinimas tik pagerino miesto planavimą, sumažino automobilių srautus bei jų keliamą taršą.
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje.
NT Konkursas "Už Darnią Plėtrą"
Viešo, visiems NT plėtotojams atviro konkurso tikslai - puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Konkursas atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams teikti projektus įgyvendintus visoje Lietuvoje.
Pagrindiniai konkurso tikslai - įvertinti naujus NT projektus skirtingose kategorijose, kelti kokybės kartelę plėtotojams ir šviesti pirkėjus puoselėjant darnios plėtros idėjas. Konkurso dalyvių vertinimo kriterijai: Objekto koncepcijos atitikimas darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sūkurimo tikslams. Architektūros kokybė. Pagarba gamtai bei kultūros paveldui. Išmanieji sprendimai projektavime ir statyboje, technologinis inovatyvumas ir išskirtinumas (PropTech). Energinio efektyvumo, išteklių tausojimo sprendiniai. Projekto atitikimas nekilnojamojo turto rinkos poreikiams, ekonominis projekto naudingumas, kuriant pridėtinę vertę vietos ekonomikai. Organizacijos reputacija visuomenėje ir verslo etika (veikla skatinanti darnius santykius su vartotojais ir visuomene).
Visus projektus būsto, komercinio, visuomeninio ir daugiafunkcio NT projekto kategorijose vertins nepriklausoma dešimties narių komisija: urbanistai, inžinieriai, energetikos, statybos specialistai, ekonomistai, architektai ir žurnalistai. Geriausiems šių kategorijų atstovams įvertinamas konkurso prizas autorinė statulėlė.
Šiemet geriausią rinks Delfi.lt skaitytojai, kurie galės balsuoti už labiausiai patikusį objektą iš visų dalyvių. Į statulėlę gali pretenduoti tik vieną ciklą išgyvenę pastatai, dabar vystomi ir dar nebaigti gali siekti Ateities projekto apdovanojimo. Konkurse dalyvauja 2010 bei 2011 metais įgyvendinti arba yra pradėti įgyvendinti projektai. Praėjusiais metais dėl pandemijos buvo renkami geriausi dešimtmečio projektai, kurie apdovanoti birželio pabaigoje.
Lietuvos Turto Vertintojų Asociacija (LTVA)
Lietuvos turto vertintojų asociacija (LTVA) mini savo veiklos 30-metį! Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, Jūs galite 1,2 proc. iki gegužės 2 d. Informuojame, kad 2023-04-04 d. Informuojame, kad 2021-03-25 d. Dalinamės TEGoVA naujienlaiškiu. Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja 4 akademinių valandų seminarą „Turto ir verslo vertinimo aktualijos“.
Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja šiais metais paskutinį 6 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo seminarą. Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja 8 akademinių valandų seminarą „Vertinimo veiklos aktualijos. Ruduo 2018″. Lietuvos turto vertintojų asociacija siuntė paklausimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl asmens duomenų tvarkymo. Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja paskutinį šiais metais seminarą „Ekonomikos raida ir nekilnojamojo turto rinka“.
Lietuvos turto vertintojų asociacija organizuoja 6 akademinių valandų seminarą „Turto vertinimo metodų taikymas ir kita turto vertintojams aktuali informacija“. Lietuvos turto vertintojų asociacija į lietuvių kalbą išvertė 2016 m. laidos Europos vertinimo standartus. Įvyko LTVA Visuotinis ataskaitinis rinkiminis narių susirinkimas. Neeilinio gimtadienio proga sveikiname LTVA valdybos narį, vertintoją Vitalijų Stacevičių.
Sveikiname birželio mėnesį neeilinius gimtadienius švenčiančius LTVA buhalterę ponią Aldoną Liutkuvienę ir LTVA valdybos narį Ugnių Meidų. vyko 11-asis Lietuvos turto vertintojų asociacijos organizuotas išvažiuojamasis seminaras-sąskrydis „Aktualūs vertintojui klausimai ir DUK“. Jubiliejinio gimtadienio proga sveikiname LTVA valdybos narį Saulių Vagonį. Neeilinio jubiliejaus proga sveikiname ilgametį LTVA narį Egidijų Sinkevičių. vyko Lietuvos turto vertintojų asociacijos visuotinis ataskaitinis narių susirinkimas. vyko Lietuvos turto vertintojų asociacijos organizuotas 8 akademinių valandų seminaras „Turto vertinimo veiklos aktualijos“. Bendradarbiaudami su VGTU informuojame apie jų įgyvendinamą projektą „Jungtinės studijų programos „Darnus nekilnojamojo turto valdymas“ įgyvendinimas didinant VGTU tarptautiškumą“.
TEGoVA visuotinis narių susirinkimas, kuriame dalyvavo LTVA narė Daiva Albertavičienė.
Bendruomenių Įtaka NT Plėtrai
„Paprasčiausia, logiškai suvokiama bendruomenių rūšis yra kaimynai. Tai gali būti daugiabučio namo bendrija, žmonės, gyvenantys gretimame kvartale, gatvėje. Kitas bendruomenių tipas - apsimetėliai. „Per pastaruosius penketą metų ne kartą teko susidurti su Kauno, Vilkaviškio ir aplinkiniuose rajonuose veikiančiomis asociacijomis skambiais pavadinimais, pavyzdžiui, „Už sąžiningą verslą“ ir panašiai. Jų tikrasis tikslas yra stabdyti naujų didcentrių plėtrą, o tikrasis šios veiklos iniciatorius ir finansuotojas yra nedidelis vietinis prekybos tinkas, mėginantis pažaboti konkurenciją“.
Tokios bendruomenės puola, nors NT plėtotojas nepadarė jokių esminių pažeidimų, joms būdingas labai agresyvus elgesys, aktyvūs teisiniai veiksmai, kuriems dažnai nėra realaus materialinio pagrindo. „Kartais tokius NT plėtotojų oponentus pavyksta lengvai suvaldyti, o kartais tai būna sudėtinga ir jie pasiekia savo tikslus“.
„Jie teigia, kad jiems nuoširdžiai rūpi plėtros darna, paveldo ir gamtos vertybių apsauga. Patys sau jie atrodo labai pilietiškai, o didžioji problema ta, kad turėdami aktyvią poziciją jie nesuvokia ekonominio konteksto. Jei bendruomenė nori, kad iš senamiesčio panoramos dingtų sena gamykla, priklausanti privačiam savininkui, tai reikia susitaikyti su nemažo masto statybos procesu. Nėra ekonominių prielaidų tokioje vietoje pastatyti tris trobeles šlaitiniais stogais“.
„Tokios bendruomenės aktyviai seka, kas vyksta jų aprėpiamoje teritorijoje ir su jomis dažniausiai reikalai sprendžiami sklandžiai“.
Anot jos, pati sudėtingiausia situacija NT plėtotojui iškyla tuomet, jei tokia stipri bendruomenė dėl kokių nors priežasčių susijungia su individualius interesus ginančiais kaimynais ir aktyvistais.
Pasak p. „Mūsų valstybėje galiojančios taisyklės numato daug galimybių ir formalių procedūrų, leidžiančių teikti pasiūlymus ir skundus, kurie turėtų remtis arba būsimų projektų sprendinių neteisėtumu, arba esminiais procedūriniais pažeidimais. Būkite tikri, kad bus pasinaudota visomis galimybėmis. Tokie skundai paprastai atima daug laiko ir energijos, o rezultatas būna toks: plėtotojas išsitaiso žioplas ir nelabai žioplas klaidas, susimažina apetitą ir juda toliau“.
„Taip yra, nes kova reikalauja didelių intelektualinių ir laiko resursų. Antra - bylinėjimasis teisme gresia ieškiniais bendruomenių aktyvistams, jų turto areštu. Ir galiausiai - teisiniai veiksmai turi formalias laiko ribas. Jei sužinojai apie galimą pažeidimą ir per mėnesį neapsisprendei keliauti į teismą, po to gali būti vėlu. Mūšis vyksta ne tik teisiniame fronte.
„Tai daroma įvairiais būdais. Dažniausiai manipuliuojama informacija ir sutirštinamos spalvos. Jei teritorijoje plėtojami penki projektai, iš jų nors vienas yra savavališkos statybos, tai visi penki bus apšaukti nelegaliais. Sėjamos abejonės dėl projekto legalumo pasitelkus nuomonę vieno eksperto ar vieno valdininko, kurio nuomonė nesutampa su institucijos. Klasika yra įtarimai korupcija ir visos formuluotės „kas galėtų paneigti, kad...“.
Advokatė teigia, kad didžioji dalis verslo iškart mėgina gesinti beužsimezgančius konfliktus pinigais - nuo saikingos paramos bendruomenei, asociacijai iki rimtų sumų, kurios kompensuoja turto vertės sumažėjimą. „Tikrai ne visada atsispiria pagundai patikrinti didžiausių aktyvistų reputaciją ir panaudoti tą informaciją, apipilti aktyvistus ieškiniais, turto areštais, jei jau kova atvedė į teismą. Esu mačiusi nuotykių, kai plėtotojai suorganizavo perversmus pačių bendruomenių gretose įtraukdami kitus, iki tol neaktyvius narius. Ši priemonė neblogai veikia ir viešojoje erdvėje, ir teisme nėra bevertė. Natūralu, kad labai priešinasi 10 žmonių, kuriems projektas užstos vaizdą, bet didžiajai daliai kvartalo gyventojų prekybos centras yra visai neblogas dalykas“.
Atstovaujame Lietuvos nekilnojamojo turto ir susijusiems verslams bei giname jų teisėtus interesus, skatindami darnaus NT vystymo ir valdymo iniciatyvas.
LNTPA Veiklos Kryptys
- Verslo aplinkos gerinimas.
- Efektyvaus valstybės valdymo iniciatyvų palaikymas.
- Partnerystė.
- Konferencija CORE.
- Būsto forumas ir Lietuvos Urbanistinis forumas.
- Būsto įperkamumo Lietuvoje tyrimas.
- Būsto mugė - du kartus per metus -pavasarį ir rudenį - organizuojamas renginys skirtas būsto ieškantiems pirkėjams.
- PropTech.
NT plėtra Lietuvoje.
LNTPA Narystė
Jau įvykusios kelionės: Amsterdamas (Nyderlandai) 2014 m., Kopenhaga/Malmė (Danija/Švedija) 2017 m., Londonas (Jungtinė Karalystė) 2018 m., Niujorkas (JAV) 2018 m., Torontas (Kanada) 2019 m. Kelionė 2021 m. ir 2022 m. į Dubajų (JAE), aplankant ir pasaulinę parodą EXPO 2020. 2023 m. Tokijas (Japonija), taip pat Sidnėjus ir Melburnas (Australija), o 2024 m. aplankytas Niujorkas (JAV), 2025 m. aplankytas Seulas (P. Korėja) ir Osaka - EXPO paroda (Japonija). Vienkartinis stojamasis mokestis - 600 Eur.
Bendrovė, pageidaujanti tapti asociacijos nariu, teikia laisvos formos prašymą, pasirašytą bendrovės vadovo, adresuojant jį LNTPA valdybai. Prašymas gali būti teikimas ir elektronine forma, siunčiant jį el. p. Prašyme pageidautina glaustai nurodyti sprendimo tapti asociacijos nariais motyvus, savo bendrovės numatomą indėlį jos veikloje.
tags: #nekilnojamojo #turto #pletotoju