Nuoma: Prekės ar Paslaugos Apibrėžimas ir Patalpų Nuomos Rinkos Ypatumai Lietuvoje

Siekiant suvokti paslaugų veiklos savitumą, būtina išsiaiškinti, kas yra paslauga ir kuo ji skiriasi nuo materialios prekės. Universalų paslaugos apibrėžimą surasti sunku dėl paslaugų įvairovės. Paslaugos sąvoka apima daugelį reikšmių - nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos kaip produkto sudėtinės dalies. Dabar rinkoje vis dažniau siūlomas prekės - paslaugos derinys priartina paslaugą prie materialiosios prekės ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Suformuluoti paslaugos apibrėžimą yra sudėtingas uždavinys. Bet koks paslaugos apibrėžimas gali būti atmestas dėl to, kad visada atsiras reiškinių, kurie visuotinai pripažįstami paslaugomis, tačiau netelpa į jį. Kita vertus, galima teigti, kad tas ar kitas paslaugos apibrėžimas apima reiškinį, kurį visuomenė laiko preke, o ne paslauga.

Apibrėžimų sąrašą galima būtų pratęsti, tačiau problema lieka - kiekvienas apibrėžimas vienaip ar kitaip ribotas, kiekvienam iš jų galima išsakyti priekaištų. Paprastai apibrėžimuose iškeliama viena ar kelios paslaugų savybės, kurias autoriai laiko universaliomis. Teikiant paslaugą, būtent veikla tampa kliento ar vartotojo poreikių tenkinimo priemone. Dėl to paslauga paprastai yra neapčiuopiama, nepasiduodanti daiktų pažinimo logikai. Ji nesveriama, nepervežama, nesandėliuojama ir pan. Jeigu daiktai, būdami tam tikros veiklos rezultatais, sugeba atitrūkti nuo pačios veiklos, “gyventi” savo gyvenimą, tai to negalima pasakyti apie paslaugas.

Tiekėjo ir vartotojo santykiai, jų sąveika tampa paslaugos atsiradimo, jos egzistavimo sąlyga. Tiesa, ši sąveika ne visuomet akivaizdi. Pasitaiko situacijų, kur vartotojas, kaip asmuo, tiesiogiai ir ištisai nekontaktuoja su paslaugų firma, o paslauga teikiama per vartotojui priklausančias materialines gėrybes. Pvz., automobilių serviso stotis sutvarko automobilį nedalyvaujant klientui, santechnikas paruošia namo apšildymo sistemą žiemai arba sutvarko kanalizaciją, pasinaudojęs savo raktu, kartais net nežinant daugiaaukščio namo gyventojams.

Patalpų Nuomos Rinkos Pokyčiai Lietuvoje

Po Rusijos krizės Lietuvos ekonomiką ištiko šokas, kurio padariniai labiausiai išryškėjo 1999 m. Neliko nuošalyje ir nekilnojamojo turto rinka. Pablogėjus verslo situacijai atsilaisvino dalis patalpų. Atitinkamai padidėjus patalpų pasiūlai ir sumažėjus jų paklausai, prekybinių patalpų kainos smarkiai nukrito. Šis procesas tęsėsi iki 2000 m. antrosios pusės. Kaip minėta, kainos stabilizavosi 2000 m. Joms daugiau įtakos turėjo patalpų kokybė, komerciniu ir strateginiu požiūriu patraukli vieta, patogumas privažiuoti ir laikyti automobilius.

2000 m. padidėjus investicijoms į nekilnojamojo turto objektus, beveik visuose didesniuose miestuose, ypač jų centre bei prestižiniuose rajonuose akivaizdžiai išaugo A kategorijos, t.y. gerai ir šiuolaikiškai įrengtų prekybinių patalpų plotas. Tais pačiais metais Lietuvoje prasidėjo didžiųjų prekybos kompanijų “Vilniaus prekyba“, “Rimi“, “Iki“ ir kt. ekspansija. 2000-2001 m., didėjant prekybinių centrų skaičiui ir atitinkamai prekybiniam plotui, sumažėjo B kategorijos mažo ir vidutinio ploto, ypač maisto produktų parduotuvių, neatlaikiusių didžiųjų prekybos tinklų konkurencijos, patalpų. Tai ypač pasakytina apie Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestus. Vilniuje, Klaipėdoje ir iš dalies Kaune buvo įrengtos 70-250 kv. m. ploto patalpos, esančios patogioje privažiuoti ir gerai matomoje vietoje. Gerėjant miestų infrastruktūrai, suintensyvėjo prekybinio ploto plėtra iš miesto centrinės dalies į kitus rajonus, kuriuose yra patraukli aplinka ir daug potencialių vartotojų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2001 m. Vilniuje prekybinis plotas sudarė beveik 490 tūkst. kv.m., Kaune - 385 tūkst. kv.m., o Klaipėdoje - daugiau kaip 127 tūkst. kv.m. Kaune vienam gyventojui teko 1,01 kv.m. prekybinio ploto, o Klaipėdoje - 0,65 kv.m. (pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalyse vienam gyventojui vidutiniškai teko apie 1,1 kv.m. prekybinio ploto). Kaip matome, Kaunas prekybinių patalpų “prisotinimu“ akivaizdžiai lenkia Klaipėdą ir net Vilnių, nors sostinė anaiptol negali skųstis prekybos centrų dėmesio stoka.

Prekybinių, kaip ir biuro patalpų rinka, pastaruoju metu yra daugiau orientuota į patalpų nuomą, o pardavimo rinkos aktyvumas yra kur kas mažesnis. Prekybinių patalpų rinkoje vis aštresnė konkurencija įsiliepsnoja tarp prekybinių tinklų, kurie visuose didesniuose šalies miestuose ir tankiau apgyvendintose vietovėse plečia savo mažmeninių parduotuvių tinklą. Nedidelių parduotuvių savininkai, matydami savo ribotas galimybes konkuruoti su prekybos tinklais, stengiasi parduoti arba išnuomoti savo patalpas investuotojams. Didieji prekybos centai savo ruožtu išnuomoja dalį patalpų smulkiems vartojimo reikmenimis prekiaujantiems arba aptarnavimo paslaugas teikiantiems verslininkams, nors sudaromos nuomos sutartys ir su gerai žinomomis parduotuvėmis. Esant dideliam potencialių pirkėjų srautui patalpų nuoma prekybos centruose yra populiari, nepaisant gana aukštų kainų.

Patalpų Nuomos Kainos Didžiuosiuose Lietuvos Miestuose

Vilnius išsiskiria brangiausia patalpų prekybos centruose nuoma, kuri, priklausomai nuo prekybos ploto dydžio, svyruoja vidutiniškai nuo 40 iki 72 Lt už kv.m per mėn., Kaune ir Klaipėdoje - nuo 28 iki 40 Lt už kv.m. per mėn., rajonų centruose ir kitose vietovėse - nuo 12 iki 24 Lt už kv.m. per mėn. Ne prekybos centruose didžiausias gerai įrengtų patalpų nuomos mokestis yra Vilniaus Gedimino pr., Pilies, Didžiojoje ir Vokiečių gatvėse - priklausomai nuo patalpų kokybės ir ploto nuoma svyruoja vidutiniškai nuo 40 iki 160 Lt už kv.m. per mėn. Kituose Vilniaus miesto mikrorajonuose B kategorijos patalpų nuomos kainos yra mažesnės - nuo 20 iki 60 Lt už kv.m.

Kauno mieste didžiausios prekybinių patalpų nuomos kainos susiformavo Laisvės al., kurioje šiuolaikiškai įrengtų prekybinių patalpų nuomos mokestis dabartiniu metu sudaro iki 100 Lt už kv.m. per mėn. Savanorių pr., kuriame sparčiai daugėja gerai įrengtų patalpų, prekybinių patalpų nuomos kaina svyruoja nuo 40 iki 60 Lt už kv.m. per mėn. Miesto priemiesčiuose žemesnės kokybės prekybinių patalpų nuomos kaina - nuo 20 iki 40 Lt už kv.m.

Klaipėdos mieste, kaip ir kituose miestuose, didžiausios patalpų nuomos kainos susiformavo rekonstruotose ar naujos statybos patalpose. Nuomos mokestis centrinėje miesto dalyje kinta nuo 40 iki 80 Lt, kitose vietose - nuo 16 iki 40 Lt už kv.m. Pastaruoju metu didžiausiuose miestuose patalpų nuomininkų kaita yra gana didelė.

Daugeliui atveju prekybos centrai statomi ir prekybinės paskirties patalpos perkamos ne investiciniais tikslais, o nuosavam verslui (visų pirma - mažmeninei prekybai) plėtoti. Panaši padėtis yra ir kaimyninėse šalyse, nes didelio ploto prekybos centrų statyba būdinga Vidurio ir Rytų Europos regionui. Taline naujos statybos prekybinių patalpų plotas sudaro apie 200 tūkst.kv.m., Vilniuje - daugiau kaip 177 tūkst.kv.m., Rygoje - daugiau kaip 166 tūkst.kv.m. Prekybai skirtų objektų statybos mastas turėtų sparčiai didėti ir artimiausius 2-3 metus. Rygoje naujų prekybinių patalpų plotą numatyta dar padidinti 400 tūkst. Kv.m., Taline - 100 tūkst. kv.m., Vilniuje - 60 tūkst. kv.m. (šiuo metu naujai statytos arba rekonstruotos prekybinės patalpos mieste sudaro apie 250 tūkst. kv.m.).

Biuro Patalpų Rinka

Nuolat augant šiuolaikiškai suremontuotų biuro patalpų poreikiui, nagrinėjamu laikotarpiu Vilniuje susiformavo gana aukštos jų pardavimo ir nuomos kainos. Tai paskatino investicijas į A kategorijos, t.y. modernios konstrukcijos, aukštos šiluminės varžos, originalaus vidaus išplanavimo, tarnybinės paskirties pastatų statybą. Išaugo tarnybinių patalpų pasirinkimo galimybės. Didesnę paklausą turėjo kokybiškai įrengtos, nors ir brangesnės patalpos, nes didesnės vietos ir užsienio įmonės bei atstovybės rinkosi prestižinius, erdvesnius, moderniau įrengtus biurus su kondicionavimo, racionalaus apšildymo ir šiuolaikinėmis ryšio sistemomis. Pirmenybė buvo teikiama vietai, prie kurios patogu privažiuoti ir laikyti automobilius.

1999 m. antrojoje pusėje, pagilėjus ekonomikos nuosmukiui, biuro patalpų paklausa sumažėjo. Kartu prasidėjo spartus šios paskirties patalpų kainų, ypač nuomos, kritimas, kuris tęsėsi beveik iki 2000 m. pabaigos. Iš esmės per vienerius metus Vilniuje tiek A, tiek B kategorijos patalpų nuomos kainos sumažėjo apie 20-30 proc. (labiausiai paklausa ir nuomos kainos sumažėjo centro prieigose ir Senamiestyje), Klaipėdos mieste - iki 10 proc., o atokiau nuo miesto centro, pramoniniuose miesto rajonuose didelio neracionalaus ploto biurų - 20 proc. Kauno ūkinės plėtros tempai buvo mažesni nei Vilniaus ir Klaipėdos, todėl esant mažesniam biuro patalpų poreikiui, susiformavo daug mažesnės jų pardavimo bei nuomos kainos.

Tarnybinių patalpų pardavimo ir nuomos kaina stabilizavosi 2000 m. antrąjį pusmetį, pagerėjus Lietuvos ekonominei situacijai. 1999-2001 m. aukštos kokybės, vakarietiškų standartų biurų trūkumas tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose, paskatino statybos ir nekilnojamojo turto įmones investuoti į naujų šiuolaikiškų biuro ir verslo centrų statybą. Tai lėmė spartų, ypač Vilniuje, A kategorijos tarnybinių patalpų augimą. Jau 1999 m. pabaigoje bendrovė „Hanner“ pradėjo eksploatuoti pirmąjį, investiciniais tikslais pastatytą 2,2 tūkst. kv.m ploto A kategorijos biurų pastatą Geležinio vilko g. Šiuolaikinių A kategorijos biuro patalpų bendrasis plotas mieste didėjo ir 2000-2001 m. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Vilniuje pastatytų A kategorijos patalpų bendras plotas išaugo iki 45 tūkst. kv.m. Nepaisant to, naujų biuro patalpų paklausa dar yra nepatenkinta. Antai, „Hanner“ biurų pastato patalpos buvo išnuomotos 100 proc. per trumpą laiką.

Sostinėje 2003-2004m. numatomas didelis biurų patalpų plotų padidėjimas. Jau dabar statoma keliasdešimt tūkstančių naujų biuro patalpų, o 2004 m. planuojamos papildomai naujos statybos. Naujų biurų rinkoje konkurencija prasidės dar aštresnė nei buvo iki šiol. Naujus pastatus Goštauto g. pastatė „Eika“, šalia patalpas atnaujino „MG Valda“, šiemet intensyviai statomas savivaldybės pastatas, o netoli jo naujasis miesto centras, kur per keletą metų taip pat planuojama pastatyti keliasdešimt tūkstančių kv.m. naujų biurų. Neabejotinai konkurencija biurų rinkoje stiprės, tačiau didės ir biurų poreikis Lietuvai einant į Europos Sąjungą, vietos bendrovėms vis svarbesnis bus įvaizdis, kurio svarbi dalis yra modernus įmonės biuras. Tam dabar skiriama nepakankamai dėmesio arba tas įvaizdis yra labiau skirtas vietos rinkai.

Ateityje, atsiradus didelei naujų biurų įvairovei, klientų pasirinkimą lems biurų kokybė, ne tik naujumo faktas. Atsiras klientų, kurie sutiks už nuomą mokėti daugiau, tačiau turėti itin modernias patalpas. Tuo tarpu prastesnės patalpos, suprantama, kainuos pigiau. Lito susiejimas su euru komercinių patalpų nuomos rinkoje įtakos neturėjo, išskyrus tai, kad nuomos sutartyse patalpų nuomos kaina jau siejama ne su JAV doleriais, o su Europos sąjungos valiuta. Biuro patalpų rinka suaktyvėjo 2003m, kai patalpų rinka pasipildė naujais biuro pastatais Goštauto g., taip vadinamajame verslo trikampyje, netoli Seimo, kur sklypus turi nekilnojamojo turto plėtros ir statybos bendrovės.

Verslo trikampyje „MG Valda“ pastatė 8 aukštų 10.000 kv.m. nuomojamą administracinį pastatą ir 5 aukštų 5.000 m2 tarnybines patalpas. Kartu yra įrengta 1.200 vietų antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė už 30 mln. Lt. Šalia 7.800 m2 ploto 12 aukštų statinį iškėlė „Eika“. Pirmi trys pastato aukštai skirti mažesniems biurams. Čia įsikūrė vieno banko aptarnavimo skyrius, kavinė, kuri skirta daugiausiai pastato darbuotojų reikmėms, kitos įstaigos. Investicijos į šį projektą sudarė apie 17 mln. Lt. Be to, jei rinkoje bus poreikis „Eika“ šalimais statys dar vieną biurų pastatą.

Verslo trikampis, 5 ha teritorijoje, kur kadaise buvo P. Eidukevičiaus avalynės fabrikas, taps dar patrauklesnis, kai 2004m. bus atidarytas transporto viadukas nuo Geležinio Vilko g. į Goštauto g. Kol kas viaduko statybą ketina finansuoti tik „Eika“ ir „MG Valda“, tačiau neabejojama, kad finansuotojų atsiras ir daugiau. „MG Valdos“ naujasis pastatas bus išskirtinis tuo, kad kai kurie biurai, ypač viršutiniuose aukštuose, bus su terasomis ir balkonais į Nėries pusę. Be to bus plečiama paslaugų sfera, kad kvartalas po darbo „nemirtų“. Jau dabar čia yra kavinė, boulingo salė, klubas, atsiras medicinos, banko, draudimo, turizmo paslaugas teikiančių įstaigų, kurioms numatyta skirti pirmuosius 2 aukštus. Jeigu nuomojamų biurų poreikis rinkoje didės, „MG Valda“ savo teritorijoje statys dar vieną 16 aukštų cilindro formos administracinį pastatą. Be to, palei Geležinio Vilko g. numatyta pastatyti 5 aukštų automobilių stovėjimo pastatą, kuris saugos teritoriją nuo gatvės triukšmo. Kad „MG Valda“ projektas taptų dar patrauklesnis, bendrovė ketina pasiūlyti verslininkams nuomotis butus, kurie bus įrengti Žvėryne, šalia tilto per Nerį ties Seimu. Čia įsigytame sklype „MG Valda“ ketina 2003m. pastatyti 2.000 kv.m. dešimties butų prabangų gyvenamą namą.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 6 straipsnyje nurodyta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Taigi, įsigyjant (nuomojantis) žemę, esamus pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, vadovaujamasi Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036. Atkreipiame dėmesį, kad ši įstatymo išimtis galioja tik esamiems pastatams ar kitiems nekilnojamiesiems daiktams.

Atkreipiame dėmesį, kad ši įstatymo išimtis galioja tik esamiems pastatams ar kitiems nekilnojamiesiems daiktams.

Perkantysis subjektas, siekdamas pasinaudoti nustatyta išimtimi ir netaikyti PĮ normų, privalo tinkamai įvertinti ketinamos sudaryti sutarties objektą bei reikalavimus.

Išimtys ir jų taikymas

Komentuojama išimtimi nurodoma, kad pirkimas gali būti susijęs tiek su nekilnojamojo turto įsigijimu (pavyzdžiui, CK XXIII skyriaus 8 skirsnis „Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarys“), tiek su nuoma (pavyzdžiui, CK XXIX skyrius „Žemės nuoma“) ar teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimu. Šios sąvokos turi būti aiškinamos ES mastu, todėl nėra ribojamos sandorių rūšys. Išimtis taikoma nekilnojamiesiems daiktams. CK nekilnojamojo daikto samprata: žemė, esami pastatai, kiti kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamais pripažįsta įstatymas (CK 4.2 straipsnis). Nekilnojamųjų daiktų samprata kitose valstybėse narėse turi būti aiškinama pagal tos valstybės narės teisės aktus.

Jeigu įgyvendinant nurodytas išimtis prekės, paslaugos arba darbai yra perkami bet kokia kita teisine forma (pavyzdžiui, viešuoju konkursu pagal CK), tačiau pirkimų dokumentacijoje (pavyzdžiui konkurso sąlygose) nurodyta, kad pirkimas (pavyzdžiui, konkursas), be kita ko, bus atliekamas vadovaujantis pirkimo principais, analogiškais ar tapačiais pirkimų principams (detaliau apie pirkimų principus žiūrėti PĮ 29 straipsnio komentarą), perkantieji subjektai, net ir vykdydami pirkimus ne pagal PĮ, turi pagal analogiją vadovautis teismų praktika dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo ir taikyti tokios praktikos suformuluotas taisykles.

DELFI 11. Centrinė perkančioji organizacija - perkantysis subjektas, kaip apibrėžta šio įstatymo 4 straipsnyje, arba perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje, kurie vykdo centralizuotų pirkimų veiklą ir gali vykdyti pagalbinę pirkimų veiklą. Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - pirkimo sutartis) - šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vieno ar kelių perkančiųjų subjektų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaroma sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Projekto konkursas - procedūra, kai perkančiajam subjektui suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos).

perkant darbus - pirkimo dokumentuose pateikiama medžiagų, produktų, jų tiekimo procesui keliamų techninių reikalavimų visuma, apimanti duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti, ar medžiagos, produktai arba jų tiekimo procesas atitinka perkančiojo subjekto reikmes. Šie duomenys apima poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimus (taip pat galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines ypatybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, vartojimo (naudojimo) instrukcijas, gamybos procesus ir metodus bet kuriuo darbų gyvavimo ciklo etapu.

Komentuojamoje PĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta centrinės perkančiosios organizacijos sąvoka. Centrine perkančiąja organizacija gali būti tik perkančioji organizacija (detaliau dėl perkančiosios organizacijos sampratos žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 25 dalies komentarą), o kiti ūkio subjektai negali būti centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. Toks kriterijus yra įtvirtintas dėl to, kad perkantieji subjektai, įsigyjantys iš ar per centrinę perkančiąją organizaciją, yra laikomi tinkamai įvykdžiusiais pirkimų procedūras (detaliau žiūrėti PĮ 90 straipsnio 3 dalies komentarą) ir jiems šių procedūrų kartoti nereikia.

jau veikianti perkančioji organizacija, pavyzdžiui, dviejų savivaldybių administracijos susitaria, jog viena iš savivaldybių administracijų įsigis prekių, kurios bus naudojamos abiejų savivaldybių administracijų. Tačiau toks susitarimas negali būti vienkartinis - tai turi būti nuolatinis susitarimas dėl tokios veiklos. naujai įsteigta perkančioji organizacija, kurios funkcijos yra skirtos tik centralizuotų viešųjų pirkimų veiklai (ar papildomai kartu ir pagalbinei viešųjų pirkimų veiklai (detaliau dėl pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos žiūrėti PĮ 2 straipsnio 10 dalies komentarą), pavyzdžiui, CPO.lt.

Tuo atveju, jei atitinkama sutartimi perkantysis subjektas įsigyja ir atitinkamus darbus, ir įsipareigoja ateityje išnuomoti sukurtą darbų rezultatą, tokia sutartis vis vien yra laikoma darbų pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi būtent darbų įsigijimas yra vyraujantis sutarties elementas.

Konfidencialumo pasižadėjimas gali būti pasirašomas vieną kartą per metus (jeigu kitaip nenustatyta perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose), jeigu pirkimą atlieka nuolatinė pirkimo komisija ar pirkimo organizatorius, turintis nustatytą nuolatinę pirkimų vykdymo funkciją, arba prieš kiekvieną pirkimą, jeigu kiekvienam pirkimui sudaroma skirtinga pirkimo komisija ar skiriamas kitas pirkimo organizatorius, ekspertas ar kitas asmuo (detaliau žiūrėti PĮ 33 straipsnio komentarą). Konfidencialumo pasižadėjimas yra vienašalis sandoris, o konfidencialumo pasižadėjimą sudarantis (pasirašantis) asmuo įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims. Pasirašius konfidencialumo pasižadėjimą, tokiam asmeniui suteikiama teisė susipažinti su konfidencialia informacija.

Tam, kad pagal PĮ 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą asmuo būtų pripažintas nepriekaištingos reputacijos, turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) asmuo neturi būti pažeidęs VPĮ, PĮ, GPĮ ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, 2) už VPĮ, PĮ, GPĮ ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą nebūtų paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą), 3) jei buvo paskirta administracinė nuobauda, sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus.

Šių sutarčių sudarymo tvarka ir procedūros reguliuojamos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036.

tags: #nuoma #preke #ar #paslauga