Suomijos ir Baltijos šalių ekonomikos reitingai: lyderystė ir iššūkiai

2024 m. Baltijos šalių TOP-50, didžiausių įmonių reitingas pagal pajamas, dar kartą patvirtino Lietuvos verslo lyderystę. Šis reitingas yra svarbus regiono ekonomikos augimo ir verslo plėtros indikatorius.

Dabartinis reitingas rodo, kad Lietuvos įmonės ne tik išlaiko savo lyderystę regione, bet ir tampa pavyzdžiu kitiems. Jų gebėjimas prisitaikyti prie iššūkių, auginti pajamas ir pelną, taip pat - užtikrinti darbo vietų kūrimą, yra įrodymas, kad strateginės investicijos ir ilgalaikis planavimas gali užtikrinti tvarų augimą.

Baltijos šalių verslai turi visas galimybes išnaudoti savo potencialą ir toliau plėtoti inovacijas, kurios prisidės prie regiono ekonomikos stiprinimo ir konkurencingumo pasaulinėje rinkoje. Šis reitingas ne tik įvertina praeities pasiekimus, bet ir ženklina kryptį į ateitį, kurioje Baltijos šalys gali tapti dar stipresniu ir labiau integruotu ekonomikos centru Europoje.

Baltijos šalių TOP-50 reitingo apžvalga

26 iš 50 didžiausių įmonių yra lietuviškos - tai daugiau nei pusė sąrašo. Lietuvos bendrovės reitinge ne tik užima pirmąsias penkias pozicijas, bet ir generuoja reikšmingą dalį pajamų (67,5 proc.) bei pelno (75 proc). Estijos įmonių į reitingą pateko 16, Latvijos - 8.

TOP-50 didžiausių įmonių rodikliai gerai atspindi bendrąją verslo aplinką Baltijos šalyse. Baltijos šalys patyrė reikšmingą ekonominį smukimą po Rusijos invazijos į Ukrainą. 2023 m. Estijos BVP krito 3 proc., Lietuvoje augimas siekė 0,3 proc., o Latvijoje - 1,7 proc. Infliacija išliko dviženklė, nors mažėjo, o namų ūkių vartojimas buvo ribotas dėl nepakankamo realiųjų pajamų augimo. Lietuvoje eksportas smuko 11 proc., o Estija patyrė giliausią recesiją.

Lietuvos įmonių lyderystė

Iš 26 į reitingą patekusių lietuviškų bendrovių 17 augino pajamas, 9 patyrė jų sumažėjimą. 2024 m. reitinge pirmąją vietą užima „Vilniaus prekyba“, kurios pajamos pernai siekė 7,7 mlrd. eurų (19,27 proc. daugiau nei 2022 m.). Tai - ne tik stambiausia Baltijos šalių įmonė pagal pajamas, bet ir viena didžiausių darbdavių regione - šioje įmonėje dirba beveik 47 tūkst. darbuotojų.

Antrąją vietą didžiausių įmonių reitinge užėmė „Orlen Lietuva“, kurios pajamos, palyginti su 2022 m., krito 14,90 proc. iki 6,4 mlrd. eurų. Nors ši bendrovė šiemet prarado pirmąją poziciją, ji išlieka viena svarbiausių Baltijos šalių energetikos sektoriaus žaidėjų. Trečioje vietoje, kaip ir pernai, yra „Maxima grupė“, kurios pajamos pernai augo 13,4 proc. ir pasiekė 5,8 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius sudarė beveik 38 tūkst.

Kaip ir pernai, šiemet „Ignitis grupė“ liko ketvirtoje vietoje - bendrovės pajamos 2003 m. sudarė 2,5 mlrd. eurų. Ši įmonė išsiskyrė dideliu investiciniu aktyvumu ir inovacijų diegimu, siekdama prisitaikyti prie kintančios energetikos rinkos. Penktoje vietoje esanti „Maxima LT“ taip pat pademonstravo augimą - pernai bendrovės pajamos didėjo beveik 8 proc. iki 2,1 mlrd. eurų. Šioje įmonėje dirba beveik 11,5 tūkst. darbuotojų.

Estijos ir Latvijos įmonių rezultatai

Tarp estiškų įmonių aukščiausią (8) vietą reitinge užima energetikos bendrovė „Eesti Energia AS“ (1,9 mlrd. eurų, sumažėjo 14,1 proc.). Technologijų bendrovė „Bolt Technology OÜ“ pateko į 10 vietą (1,7 mlrd. eurų, augo beveik 35 proc.). Investicinė bendrovė „NG Investeeringud OÜ“ atsidūrė 18 vietoje (1,13 mlrd. eurų, augo 9,07 proc.). 19 vietą šiemet išlaikė investicijų valdymo įmonė „Infortar AS“ (1,08 mlrd. eurų, augo beveik 3 proc.). „Eesti Gaas AS“ užėmė 24 vietą (1,02 mlrd. eurų, augo 1 proc.). „Bolt Operations OÜ“ užima 25 vietą (972,45 mln. eurų, augo beveik 16 proc.).

Tarp latviškų bendrovių, patekusių į TOP-50 didžiausių Baltijos šalių įmonių sąrašą, aukščiausią - 6-ąją - vietą užima energijos tiekėja „Latvenergo AS“, kurios pajamos pernai augo 10,46 proc. iki 2,03 mlrd. eurų. „Rimi Latvia SIA“, pakilusi į 20 vietą, pajamos pernai siekė 1,08 mlrd. eurų, o augimas sudarė 4,66 proc. „Maxima Latvia SIA“, pakilusi į 21-ąją vietą, pajamas augino 10,13 proc. iki 1,07 mlrd. eurų.

Sparčiausiai pajamas auginusios įmonės

Iš 10-ties sparčiausiai pajamas auginusių įmonių, patekusių į „Coface“ TOP-50 reitingą, 7 bendrovės yra iš Lietuvos, 2 - iš Latvijos, ir 1 - iš Estijos. Pirmoje vietoje pagal augimo procentą yra reikšmingus organizacinius pokyčius įgyvendinanti „Girteka Europe West UAB“ (augo 884,69 proc. iki 629,16 mln. eurų). Antroje vietoje - „Vinted UAB“ (60,55 proc., 596,32 mln. eurų), trečioje vietoje randame „Euroapotheca“ (54,91 proc., 1,596 mlrd. eurų).

Pelningiausios įmonės

2023 m. duomenimis, daugiau kaip 100 mln. eurų pelną pernai uždirbo: „Latvenergo AS“ (350,92 mln. eurų, pelnas augo 90,85 proc.), „Thermo Fisher Scientific Baltics UAB“ (348,63 mln. eurų, šis rodiklis sumažėjo 37,13 proc.), „Ignitis grupė“ (320,20 mln. eurų, tai - 9,13 proc. daugiau nei ankstesniais metais), „Orlen Lietuva AB“ (294,30 mln. eurų, augo 260,6 proc.), „Infortar AS“ (293,83 mln. eurų, augo 205,68 proc.), „Vilniaus prekyba UAB“ (286,68 mln. eurų, augo 38,28 proc.), „Eesti Gaas AS“ (265,08 mln. eurų, augo 178,39 proc.), „Willgrow“ (232,94 mln. eurų, augo 73,27 proc.), „Latvijas Valsts Meži AS“ (220,95 mln. eurų pelno, kuris sumažėjo 8,97 proc.), „Maxima Grupė UAB“ (184,67 mln. eurų, augo 76,89 proc.), „Energijos skirstymo operatorius“ (154,47 mln. eurų pelno, kuris padidėjo 396,3 proc.), „Bolt Operations OÜ“ (119,55 mln. eurų, augo 4,31 proc.), „Maxima LT UAB“ (pelnas siekė 116,68 mln. eurų, padidėjęs 31,78 proc.).

2024 m. Baltijos šalyse reikšmingą - daugiau kaip 100 mln. Eur - pelną uždirbo aštuonios didžiausios regiono bendrovės. Didžiausią pelną sugeneravo „Thermo Fisher Scientific Baltics“, pasiekusi 450,98 mln. Eur - tai 29 % daugiau nei 2023 m. Antroje vietoje pagal pelningumą yra „Ignitis grupė“ su 276,2 mln. Eur konsoliduoto pelno, kuris, palyginti su ankstesniais metais, sumenko 14 %. Panašų rezultatą demonstravo Latvijos energetikos lyderė „Latvenergo“, uždirbusi 273,7 mln. Eur konsoliduoto pelno, tačiau jos pelnas smuko 22 %. Estijos investicijų grupė „Infortar“ uždirbo 193,67 mln. Eur konsoliduoto pelno - tai 34 % mažiau nei metais anksčiau. Toliau pagal gautą pelną rikiuojasi „Vilniaus prekyba“ su 179,33 mln. Eur konsoliduoto pelno (37 % mažiau), „Maxima grupė“ - 135,74 mln. Eur (26 % mažiau), o greta jų - ir sparčiai augusi Estijos technologijų bendrovė „Bolt Operations“, uždirbusi 124,96 mln. Eur (5 % daugiau). Sąrašą papildo „Maxima LT“, kurios 123,93 mln. Eur pelnas buvo 6 % didesnis nei prieš metus.

Didžiausi darbdaviai

Įmonės, patekusios į Baltijos šalių TOP-50 reitingą, 2023 m. kartu yra įdarbinusios 229 543 žmones. Pagal sukurtų darbo vietų skaičių pirmasis dešimtukas atrodo taip: „Vilniaus prekyba UAB“ (46979), „Maxima grupė UAB“ (37828), „Willgrow UAB“ (18770), „Maxima LT“ (11460), „Euroapotheca“ (7145), „Kesko Senukai Lithuania“ (6791), „Maxima Latvija SIA“ (6222), „IKI Lietuva“ (5499), „NG Investeeringud OU“ (5396), „Rimi Latvia“ (5295).

Suomijos ekonomikos apžvalga

Suomija sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos energijos ir uždarė savo sieną dėl karo Ukrainoje. Šiaurės šalis, kurios ekonomika kasmet siekia 300 mlrd. eurų, oficialiai įtraukta į ES perviršinio deficito procedūrą. Nuo 2008-2009 m. pasaulinės finansų krizės Suomija sunkiai laikėsi fiskalinės drausmės. 2021 m. - prieš Rusijos tankams įvažiuojant į Ukrainą - dvišalė prekyba tarp Maskvos ir Helsinkio pasiekė 12,71 mlrd. eurų, tai sudarė 4,3 % Suomijos ekonomikos.

Nuosmukį dar labiau padidino Suomijos sprendimas 2023 m. pabaigoje uždaryti rytinę sieną dėl saugumo problemų ir Maskvos migracijos panaudojimo kaip ginklo. Suomijos banko duomenimis, 2019 m. į Rusiją eksportavo daugiau nei 2000 Suomijos įmonių. Iki 2023 m. Suomijos banko prognozavimo skyriaus patarėjas Jarkko Kivisto teigia, kad sunku įvertinti tiesioginį Suomijos ir Rusijos prekybos žlugimo poveikį biudžeto deficitui.

Susidūrusi su Rusijos grėsmėmis, Suomija (NATO valstybė narė) gerokai padidino savo gynybos išlaidas - nuo 5,1 mlrd. eurų 2022 m. iki daugiau nei 6,2 mlrd. eurų 2024 m., o tai šiuo metu viršija 2,3 % BVP. Šalis įsipareigojo iki 2029 m.

Prieš karą Ukrainoje maždaug trečdalis Suomijos energijos tiekimo buvo gaunama iš Rusijos. Nutraukus šiuos tiekimus, šalis tapo labai pažeidžiama. Kaip pažymi H. Simola, Suomijai pavyko gana greitai diversifikuoti savo energijos šaltinius, nors ir gerokai didesnėmis kainomis. Šis pokytis padidino naftos importo išlaidas 109 % ir vien 2022 m. pasiekė daugiau nei 6 mlrd. eurų.

Nepaisant iššūkių, Suomijos vyriausybė priėmė vieną griežčiausių ES biudžetų 2025 metams, kuriame derinamas didelis išlaidų mažinimas su mokesčių didinimu. Naujas skolos mažinimo mechanizmas įpareigoja visas politines partijas ilgalaikiam deficito mažinimui.

Tačiau, kadangi 80 % Suomijos BVP sudaro vidaus sektoriai, tokie kaip namų ūkių vartojimas, viešosios paslaugos, statyba, mažmeninė prekyba ir viešojo sektoriaus užimtumas, ekonomistai perspėja, kad griežta fiskalinė politika gali slopinti šalies taip reikalingą augimą. Šis neapibrėžtumas labai paveikė vartotojų pasitikėjimą ir neleido atsigauti vidaus vartojimui, nepaisant didėjančių darbo užmokesčio ir mažesnių palūkanų normų.

Suomija - laimingiausia šalis pasaulyje

Suomija vėl pirmauja Pasaulio laimės ataskaitos reitinge, o Lietuva jame net pateko į 20-uką, t. y. užėmė 16-ąją vietą. Pernai Lietuva šiame sąraše užėmė 19-ąją vietą.

Ataskaitoje teigiama, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Europos šalyse mažėjanti laimė ir socialinis pasitikėjimas smarkiai prisidėjo prie politinės poliarizacijos ir balsavimų prieš „sistemą“ didėjimo. Tačiau džiugesnė žinia - pasauliniai tyrimai rodo, kad žmonės yra daug geranoriškesni, nei tikėtasi.

Ataskaita parengta remiantis „Gallup World Poll“ apklausos duomenimis, gautais iš daugiau nei 140 šalių gyventojų. Šalių laimės reitingas sudaromas remiantis vidutiniais gyvenimo vertinimais per trejus praėjusius metus, šiuo atveju 2022-2024 m. Ataskaitoje nagrinėjami šeši pagrindiniai kintamieji, padedantys paaiškinti gyvenimo vertinimus: BVP vienam gyventojui, socialinė parama, sveiko gyvenimo trukmė, laisvė, dosnumas ir korupcijos suvokimas.

20 laimingiausių pasaulio šalių (2025 m.)

1. Suomija
2. Danija
3. Islandija
4. Švedija
5. Nyderlandai
6. Kosta Rika
7. Norvegija
8. Izraelis
9. Liuksemburgas
10. Meksika
11. Australija
12. Naujoji Zelandija
13. Šveicarija
14. Belgija
15. Airija
16. Lietuva
17. Austrija
18. Kanada
19. Slovėnija
20. Čekija

Kai kurie Suomijos ekspertai nurodo vienybę ir pasitikėjimą. Nors Suomijos pirmai vietai svarbios socialinės paramos sistemos, kurios rūpinasi gyventojų gerove, tačiau, pasak J.Helliwell, svarbų vaidmenį atlieka ir žmonės. J.Helliwell sakė, kad kai kurie Suomijos ekspertai nurodo vienybę ir pasitikėjimą, atsiradusį po 1939-1940 m. Žiemos karo, dar vadinamo Rusijos-Suomijos karu. Suomijos naudai gali pasitarnauti ir mažiau materialistinis mąstymas.

Pasaulio ekonomikos apžvalga

Palūkanų normos aukščiausios per kelis dešimtmečius, karai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, rinkimai tokiose šalyse kaip JAV ir Indija. Tačiau pasaulio ekonomika ir toliau demonstruoja stiprų pasirodymą 2024 metais; pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozes pasaulio BVP augs 3,2%. Infliacija sumažėjo, o užimtumo augimas išlieka tvirtas.

Viduržemio jūros regiono ekonomikos augimas tęsiasi trečius metus iš eilės, o Ispanija užima šių metų sąrašo viršūnę. Graikija ir Italija, kurios anksčiau buvo tarsi euro zonos sunkumų simboliai, tęsia savo atsigavimą. Airija, pritraukianti technologijų įmones, ir Danija, „Novo Nordisk“ namai, žinomi dėl Ozempico, užbaigia pirmąją penketuką. Savo ruožtu, Šiaurės Europos sunkiasvoriai nuvylė, o Britanija ir Vokietija parodė prastus rezultatus.

Šiemet pasaulio BVP buvo sustiprintas atsparios Amerikos ekonomikos ir jos išlaidaujančių vartotojų. Izraelis išsiskyrė kaip kitas puikiai pasirodęs, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenis, tačiau jo stiprus augimas daugiausia atspindi atsistatymą po staigaus smukimo 2023 metų paskutinį ketvirtį, kai prasidėjo kovos su Hamas. Ispanijoje metinis BVP augimas tikėtina viršys 3%, kurį lemia stiprus darbo rinka ir didelis imigracijos lygis, kurie mechaniškai didina ekonominį išlaidų lygį.

Vokietija ir Italija kenčia nuo aukštų energijos kainų ir silpnų gamybos sektorių. Japonija, tikėtina, užfiksuos menką 0,2% augimą, kurį slopina silpnesnis turizmas ir sunkiai sekasi automobilių pramonei.

Didžiojoje Britanijoje darbo užmokesčio augimas toliau kelia paslaugų kainas, todėl pagrindinė infliacija išlieka aukšta. Australijoje kylantys būsto kaštai taip pat prisideda prie šio augimo. Infliacija Turkijoje išlieka itin aukšta.

Pietų Europa, kuri vis dar kenčia nuo aukšto nedarbo, patyrė išskirtiną patobulėjimą: Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje nedarbas sumažėjo iki žemiausių lygių per daugiau nei dešimtmetį. Italija pasiekė didžiausią progresą - nedarbas sumažėjo 1,4 procentinio punkto nuo metų pradžios.

Po ilgų metų didelių išlaidų, daugelyje šalių reikalingas konsolidavimas, kad įsipareigojimų naštos išliktų valdomos. Danija ir Portugalija išsiskiria pasiekdamos retus biudžeto perteklius, naudodamos fiskalinę discipliną.

Šiaurės regiono vizija

Šiaurės ministrų tarybos vizija: Šiaurės regionas - labiausiai integruotas ir tvarus regionas pasaulyje iki 2030 metų. Atidžiau pažvelgus į regioninį ir vietovių lygmenį paaiškėja, kaip Šiaurės šalys vystosi ir juda šio tikslo link.

Nuo 1990-tųjų gyventojų skaičius regione išaugo 18% . Vis dėlto, urbanizacija, mažėjantis gimstamumas ir auganti vidutinė gyvenimo trukmė keičia Šiaurės regiono ir savivaldybių demografinę struktūrą.

Per paskutiniuosius du metus užimtumo lygis visose Šiaurės regiono šalyse pakilo. Vidutinis užimtumo lygis Šiaurės regione buvo 79.4% 2018 metais, žymiai didesnis negu EU28 vidurkis 67.7% Per pastaruosius metus kartu su augančia ekonomika kilo ir užimtumo lygis Šiaurės regione. Didžiausias užimtumo lygis yra Farerų salose bei daugelyje mažesnesnių savivaldybių Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.

Palyginti Šiaurės šalyse yra mažas darbo užmokesčio skirtumas, didelis užimtumas ir dideli mokesčiai, kurie užtikrina geros kokybės švietimą ir socialinę apsaugą. Visi šie faktoriai prisideda prie santykinai mažos pajamų nelygybės, mažesnės nei EBPO vidurkis. Bendras Šiaurės regiono BVP 2018 metais augo iki 1.64 trilijonų JAV dolerių. Šiaurės šalys sudaro 12-tą didžiausią ekonomiką pasaulyje. Stastistika rodo, kad Šiaurės šalyse pajamų nelygybė išlieka žemesnė negu EBPO vidurkis. Tačiau šis pajamų nelybybės skirtumas augo žymiai greičiau Danijoje ir Švedijoje negu EBPO vidurkis nuo 2000 iki 2015, kai tuo tarpu Suomijoje ir Norvegijoje jis išliko panašus.

2025 metams

Mindaugas Valskys, „Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento direktorius, komentuoja, jog Lietuvos įmonės užtikrintai žengia į priekį, tačiau joms teks susidurti su naujais iššūkiais. Didėjant veiklos sąnaudoms, kintant tarptautinei rinkai ir augant geopolitiniam neapibrėžtumui, verslai turi orientuotis į inovacijas, efektyvumo didinimą ir tvarius sprendimus.

Baltijos šalių įmonės, ypač startuoliai, stiprina savo pozicijas ne tik Baltijos šalyse, bet ir tarptautinėje rinkoje. Jų gebėjimas pritraukti investicijas ir sparčiai augti rodo regiono konkurencinį potencialą technologijų sektoriuje (ypač Lietuvoje ir Estijoje). Latvijos įmonės gali pasinaudoti tuo, taip pat investuodamos į inovacijas ir diversifikuodamos savo veiklą.

M. Valskio teigimu, Baltijos šalių ekonomika išlieka atspari, tačiau regiono augimo tempas tiesiogiai priklausys nuo pasaulinės prekybos tendencijų ir geopolitinės situacijos stabilumo. Regiono darbo rinkos sąlyginis konkurencingumas ir mokestinis patrauklumas gali tapti svarbiu veiksniu, lemiančiu ateinančių metų sėkmę.

„Coface“ ekonomistų vertinimu, 2025 m. prognozuojamas atsigavimas: Lietuvoje BVP augs 2,8 proc., Estijoje - 2,0 proc., Latvijoje - 1,8 proc. Kasmetinis „Coface Baltic TOP 50“ reitingas rodo, kad Lietuva dar labiau sustiprino savo pozicijas didžiausių Baltijos šalių įmonių žemėlapyje. 2024 m. duomenimis 50 didžiausių Baltijos šalių įmonių kartu sugeneravo 69,68 mlrd. Eur apyvartą ir uždirbo 1,74 mlrd. Eur pelną. Į reitingą patekusių 28 Lietuvos įmonių bendra apyvarta sudarė 69 % visos Baltijos šalių TOP 50 apyvartos, 15 Estijos bendrovių - 21 %, o 7 Latvijos įmonių - 10 %. Pelnas pasiskirstė taip: lietuviškos įmonės uždirbo apie 60 % bendro pelno, estiškos - 24 %, o latviškos - 16 %.

Mindaugas Valskys atkreipia dėmesį, kad nepaisant gausybės iššūkių, su kuriais pastaraisiais metais susiduria Baltijos šalių verslai - geopolitinio nestabilumo, prekybos karų ir neapibrėžtumo, didžiųjų Europos prekybos rinkų sąstingio - Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės rodo aukštą atsparumą bei gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų. Preliminariais 2025 m. duomenimis bei 2026 m. prognozėmis, kitąmet tikėtinas tiek ekonomikų, tiek ir verslų augimas.

Pasak M. Valskio, „Pirmajame dešimtuke praėjusiais metais apyvartas augino lietuviškos mažmeninės prekybos įmonės, didmenininkė „Sanitex“ ir estiška bendrovė „Bolt Technology“. Tokiam rezultatui didžiausios įtakos turėjo aktyvus vidaus vartojimas Lietuvoje, kurį nulėmė augantys atlyginimai ir pensijos bei technologinių įmonių plėtros sprendimai. Susibalansavus energijos išteklių kainoms, 2024 m. krito energetikos sektoriaus įmonių apyvartos“.

M. Valskys pastebi, kad Baltijos šalių ekonomikos 2025 m. juda atsigavimo kryptimi, tačiau tempai išlieka nevienodi. Pernai iš Baltijos šalių savo BVP augino tik Lietuva (2,8 %), kai Latvijoje ekonomika smuko 0,4 %, o Estijoje - 0,1 %.

Šiemet Lietuvoje realus BVP augimas prognozuojamas sieksiantis 2,7 %, Latvijoje - 1,4 %, o Estijoje - 0,8 %. Žvelgiant į 2026 m., visose trijose šalyse numatomas spartesnis atsigavimas: Lietuvoje BVP turėtų augti 3,3 %, Latvijoje - 2,1 %, Estijoje - 2,6 %.

„Coface“ ekspertas aiškina, kad Lietuvoje augimą labiausiai palaiko stiprėjantis vidaus vartojimas, skatinamas ženklaus minimalios algos didėjimu, augančiomis pensijomis ir viešosiomis investicijomis, kurios 2026 m. dar labiau išaugs dėl intensyvesnio ES lėšų įsisavinimo. Latvijoje ekonominė dinamika kol kas lėtesnė - išorės paklausos silpnėjimas riboja eksportą, tačiau metų pabaigoje tikimasi proveržio dėl augančių investicijų.

tags: #suomija #turtingiausia #trecia