Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai nesusituokę asmenys kartu įsigyja turtą. Civilinė byla dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo yra puikus pavyzdys, kaip teismuose sprendžiami ginčai dėl nuosavybės. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo ir atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, nustatant, kad jai priklauso nuosavybės teisė į pastatą ir žemės sklypą, o už tai ji įsipareigoja sumokėti atsakovei kompensaciją.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sukurti atitinkamą nuosavybės teisės dalį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir teismų praktiką. Aptarsime, kaip veikia bendrosios jungtinės veiklos principai, kaip nustatoma kiekvieno dalyvio indėlio dalis ir kokie įrodymai reikalingi teisme siekiant apginti savo teises.
Bendrosios Jungtinės Veiklos Principai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu.
Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Kadangi atsakovė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteikė, laikytina, jog šioje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovę ir atsakovės tėvą siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, todėl plačiau šiuo klausimu kolegija nepasisako.
CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.
Dalyvavimas Darbu ir Nuosavybės Teisės Dalis
Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje.
Pagal įstatymą ir kasacinio teismo praktiką sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.
Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovės tėvas nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai šaliai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, - įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.
Statistika ir Teisinio Reguliavimo Spragos
Naujausio Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai parodė, kad 2021 metais apie 144,6 tūkst. asmenų gyveno partnerystėje be santuokos. Šiuo metu tokių asmenų gali būti apie 200 tūkst., o tai yra apie 100 tūkst. porų. Šie asmenys kartu įsigyja būstą, automobilį, ima paskolas ar investuoja į bendrą verslą, tačiau jų turtas ir įsipareigojimai dažnai nėra teisiškai įforminti kaip bendri - turto nuosavybė registruojama tik vieno iš partnerių vardu, o bendras partnerių indėlis sukuriant ar pagerinant šį turtą viešuose registruose neatsispindi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nustatanti, kad viskas, ką sutuoktiniai įgyja santuokos metu, laikoma abiejų bendra nuosavybe, net jei registruota tik vieno iš jų vardu. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių įstatymai vis dar nereglamentuoja, todėl išlieka teisinio reguliavimo spraga.
Įrodinėjimo Sunkumai Teisme
Improvizuodamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus buvus pirmiau nurodytą partnerių susitarimą, kiekvienam iš jų tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalis nustatoma vertinant bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, - įnašus pinigais, kitu turtu, profesines ir kitas žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, darbu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.
Toks partnerių turtinių santykių, kaip bendro verslo projekto, aiškinimas lemia ir specifinį šių santykių įrodinėjimą teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt.
Tai reiškia, kad ginčo atveju teismas visuomet turi nustatyti, ar partneriai buvo aiškiai susitarę konkretų turtą įgyti bendrai. Toks reikalavimas sukuria didelę įrodinėjimo naštą - siekiant apginti savo teises, nepakanka įrodyti, kad turtas įgytas bendro gyvenimo metu ar kad buvo prisidėta prie bendro ūkio. Reikia pateikti konkrečius duomenis apie tai, kad daiktas buvo įsigytas bendromis pastangomis arba pagal abiejų partnerių susitarimą. Net jeigu turtui vieno partnerio vardu įsigyti ar pagerinti buvo panaudotos ir kito partnerio asmeninės lėšos, tai galėjo būti vis dar dažnai naudojami grynieji pinigai, kurių panaudojimo faktą įrodyti sudėtinga.
Įrodinėjimas tampa dar sunkesnis tais atvejais, kai partneris prie turto įsigijimo prisidėjo ne lėšomis, o darbu. Pavyzdžiui, vienas iš partnerių rūpinasi vaikais, tvarko namų buitį, dirba partnerio ūkyje, prisideda prie bendrų namų statybos ar remonto, padeda kitam partneriui vykdyti jo profesinę veiklą. Negana to, darbas dažnai laikomas natūraliu šeimos gyvenimo elementu, o ne indėliu, kuris kuria teises į turtą. Dėl to partneris, kuris pasirinko rūpintis šeima, o ne kaupti pajamas savo vardu, ginčo atveju lieka be įrodymų, kad jo indėlis yra vertingas.
Rekomendacijos, Kaip Apsaugoti Savo Teises
Norint apsaugoti savo teises, rekomenduojama:
- Kaupti bet kokius duomenis (el. laiškus, žinutes) apie tai, kad partneriai derina, planuoja, aptaria bendras investicijas ar pirkinius.
- Apie bendrus pirkinius ir (ar) investicijas pranešti kitiems asmenims (artimiesiems, draugams ar net kaimynams), kad prireikus jie teisme galėtų paliudyti šias aplinkybes.
Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai
Nuosavybės teisės ir pareigos įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu. Taip yra paaiškinamas tarp objektyviosios ir subjektyviosios teisės egzistuojantis glaudus ryšys, t. y. jog subjektinės teisės išplaukia iš objektyviosios teisės. Tokiu būdu, nekelia abejonių nuostata, jog nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.
Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius. Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės.
Šiuo atveju laikomasi principo, jog įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą ir atitinkamai įgyta nuosavybė yra laisva nuo bet kokių prievolių, turtas nėra apsunkintas, jokie tretieji asmenys teisių į tą turtą neturi. Tuo tarpu, įgyjant nuosavybės teises vienu iš išvestinių šios teisės įgijimo pagrindų, nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisių.
Šiuo atveju laikomasi principo, kad niekas negali perduoti daugiau teisių nei pats jis turi, t. y. naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės. Šios teisės ir pareigos apimtis priklauso nuo šios teisės įgijimo pagrindo.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. Prie išvestinių nuosavybės teisės pagrindų, t. y. Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus. Tačiau šie objektai pagal savo savybes yra pripažįstami materialiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu.
Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagaminant Naują Daiktą
Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Bendrąja prasme daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.
Atsižvelgiant į tai, jog inžinerinės infrastruktūros objektai įstatymo leidėjo yra priskiriami vienai iš inžinerinis statinių grupei, valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybėn bešeimininkį daiktą. Į teismą su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali kreiptis finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kuri daiktas įtrauktas į apskaitą.
Šio turto išaiškinimo, apskaitos bei perdavimo nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitos, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ nuostatos.
Nuosavybės Teisės Įgijimas Įgyjamąja Senatimi
Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi, teismui konstatuojant šį juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams.
Tokiu būdu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi teismo yra konstatuojamas esant šis sąlygos visetui: asmuo daiktą įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą valdė teisės normose nustatyta terminą.
Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagal Sandorius
Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų) naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jas turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu.
Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvis kataliks mokytojos sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pažymėjo, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ket..
Nuosavybės Teisės Ribojimai
Svarbu paminėti ir nuosavybės teisės ribas. Nuosavybės teisės įgyvendinimo laisvė nėra absoliuti. Tai reiškia, jog daiktinės teisės turėtojas negali šios teisės įgyvendinti besąlygiškai, neribotai ir nepriklausomai. Nuosavybės teisis suabsoliutinimas sudarytų prielaidas pažeisti kitų asmenų teises ir kitas Konstitucijos saugomas vertybes. Tokiu būdu, nuosavybė įpareigoja savininką, ir šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 28 str. nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“. Kitaip sakant, savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su šios teisės įgyvendinimu, naudojimasis ja neturi prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.
Tikslu siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimi tam tikri savininko teisių apribojimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kitas pagrindines žmogaus teises.
Pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesais galimybė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje. Šias nuosavybės savininkų galimybes visuomenės interesais. Suprantama, kad tokio pobūdžio taisyklės yra labai įvairios. Valstybis taikomas priemones Europos žmogaus teisių teismas kontroliuoja remdamasis proporcingumo reikalavimu.
Suprasdamas, jog įstatymų leidėjams, kurie vykdo socialinę ir ekonominę politiką, duodama pasirinkimo galimybė turi būti pakankamai plati, Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas atsižvelgia į įstatymų leidėjų sprendimus apibrėžiant „visuomenės interesus“, nebent tie sprendimai būtų realiai nepagrįsti.
Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas „visuomenės interesais“ net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu (bylos: James ir kiti prieš Jungtinę karalystę (1986m.), Litghgow ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (1987m.). Tokiu būdu, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams lemia ne tai, koks subjektas vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri bus paimta iš savininko, tikrai bus paimta dėl to, kad ji reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t.y. šiuo paimamu turtu. Šiuo atveju turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad negalima apribojimais pažeisti teisės turinio esmės, t. y. teisę taip apriboti ar suvaržyti, jog jos įgyvendinimas tampa nebeįmanomas.
Inžinerinės infrastruktūros objektai pagal savybes yra materialūs daiktai ir laikytini savarankiaiskais nuosavybės teisės objektais. Tokiu būdu, šių objektų savininkui įgyvendinant savo teises, jo veiksmai negali prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.
Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog inžinerinės infrastruktūros objektų naudojimo paskirtis užtikrinti nenutrūkstamą, visiems prieinamą bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija, vandeniu suponuoja atitinkamas šių objektų savininkų nuosavybės teisės gynimo ribas, t.y. Aukščiausiojo teismo 2000-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. įgyvendinant šį ribojamumo principu, kadangi tiek ieškovams nuosavybės teise priklausantis dujotiekis, tiek atsakovams nuosavybės teise priklausantis dujotiekis yra sudedamoji dujų tiekimo sistemos dalis, kuria užtikrinamas dujų energijos tiekimas vartotojams.
Ir šiuo atveju ieškovų pareikštas reikalavimas apginti jų teises tokiu būdu, kokiu prašo ieškovai reikštųsi, ieškovų nuosavybės teisės suabsoliutinimą, kuris suponuotų kitų dujų vartotojų teisių pažeidimą, t.y. dujų tiekimo nutraukimą kitiems vartotojams.
tags: #sukuriama #atitinkama #nuosavybes #teises #dalis