Sugyventinių Būsto Paskolos Sąlygos Lietuvoje: Teisiniai Aspektai ir Nuosavybės Teisės

Lietuvoje per pastaruosius keletą dešimtmečių tradicinės šeimos samprata stipriai pakito. Nesusituokusių porų bendras gyvenimas kartu praktiškai niekuo nesiskiria nuo santuoką sudariusių porų. Jos lygiai taip pat, kaip ir susituokusios poros, susilaukia bendrų vaikų, ima bendras paskolas, įsigija nekilnojamojo turto (butą, sodybą ir kt.), ar kito materialaus ir nematerialaus turto (akcijų, reikalavimo teisių ir kt).

Dažnai kyla klausimų dėl sugyventinių teisių į turtą, ypač po vieno iš partnerių mirties. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar sugyventinis turi teisę paveldėti turtą Lietuvoje, kokios yra galimybės įgyti nuosavybės teisę ir kokie įstatymai tai reglamentuoja.

Skyrybų atveju sutuoktinių turtas dalijamas pusiau, o mirties - mirusiojo sutuoktinio turtą turi teisę paveldėti kitas sutuoktinis. Tačiau nesusituokę asmenys skyrybų ar mirties atveju gali likti be nieko.

Viena „Pajūrio naujienų“ skaitytoja išdėstė savo gyvenimo dramą: „Ne santuokoje su vyru išgyvenau 15 metų. Vyras mirė, bendrų vaikų neturėjome. Gyvenome viename būste su anyta, vyro motina, kuriai ir priklausė būstas. Visus tuos 15 metų dirbau, stengiausi dėl šeimos gerovės, prisidėdavau prie bendro ūkio. Vyrui (sugyventiniui) mirus jau kitą dieną anyta mane iškraustė iš būsto, pasakė, kad niekas čia man nepriklauso. Neleido pasiimti net mielų smulkmenėlių, kurias pirkome kartu su vyru. Beje, vyras nebuvo „auksinis“: piktnaudžiavo alkoholiu, būdavo, kad tai dirba, tai nedirba. Kai jau susiruošdavau nutraukti šiuos santykius, jo mama vis sakydavo „neišeik, nepalik mano sūnaus“, mane užstodavo, kai pykdavomės. Po laidotuvių viskas apsivertė aukštyn kojomis, o juk galėjome gyventi, būčiau padėjusi senatvėje“, - tokios istorijos verčia susimąstyti, o ką tokiais atvejais sako įstatymas?

Sugyventinių Teisinis Statusas ir Nuosavybės Teisės

Lietuvos įstatymai sugyventinių teisiškai neprilygina sutuoktiniams. Todėl turtui, įgytam vieno iš sugyventinių gyvenant kartu, negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Vadinasi, turtas, įgytas vieno iš sugyventinių, savaime nelaikomas bendra sugyventinių nuosavybe.

Kaip įgyti nuosavybės teisę į sugyventiniui priklausantį turtą?

Tam, kad sugyventinis galėtų įgyti nuosavybės teisę į kito sugyventinio turtą, reikia įrodyti buvus sugyventinių susitarimą dėl jungtinės (partnerystės) veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Pagal teismų praktiką, jeigu sugyventiniai (kartu gyvenantys nesusituokę asmenys) buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o tai yra, kai bendrojoje nuosavybėje kiekvienam savininkų priklauso tam tikra nuosavybės teisės dalis.

Akcentuotina, kad šalių siekis sukurti bendrąją dalinę nuosavybę įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis neepizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu.

Nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.

Bendrosios Dalinės Nuosavybės Nustatymas

Tais atvejais, kai sugyventiniai nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, bet nustatyta, kad sugyventiniai bendrai veikė siekdami vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sugyventinių turto sukūrimo sąlygos - įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.

Taigi priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam iš sugyventinių sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pirmiau minima teismų praktika yra taikoma, kai kalbama apie vienam iš sugyventinių priklausantį turtą. O įgyti nuosavybės teisę į trečiajam asmeniui priklausantį turtą, pavyzdžiui, butą, įrodžius, kad buvo susitarimas su sugyventiniu dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nebus galima.

Jeigu trečiajam asmeniui priklausantis turtas buvo pagerintas sugyventiniams gyvenant drauge, yra galima reikalauti nebent daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, bet tam turi būti tam tikros sąlygos.

Teisė Į Daikto Pagerinimo Išlaidų Atlyginimą

Sugyventinių situacijai yra aktualios teisės normos dėl nuomos ir panaudos, nes teisiškai kitam asmeniui priklausančiame turte sugyventiniai gali gyventi arba mokėdami nuomą, arba neatlygintinai (panauda) ir todėl sugyventiniai priklausomai nuo situacijos laikomi nuomininkais arba panaudos gavėjais.

Pagal įstatymą, jeigu nuomotojui priklausantis turtas buvo pagerintas nuomininko nuomotojo leidimu, nuomininkas turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši taisyklė taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (naudojant turtą neatlygintinai).

Svarbu įsidėmėti, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: sugyventinis pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; sugyventinis turėjo savininko leidimą daryti daikto pagerinimus; sugyventinio turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, - tokių pagerinimų atlikimas turint savininko leidimą.

Leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir kita. Sugyventinis taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus jis galės tikėtis išlaidų atlyginimo.

Paveldėjimas Pagal Įstatymą ir Testamentą

LR Civilinis kodeksas numato, kad paveldėti pagal įstatymą gali kraujo ryšiu susiję asmenys (vaikai, tėvai, vaikaičiai, provaikaičiai, seneliai, proseneliai, broliai, seserys, sūnėnai, dukterėčios, dėdės, tetos, pusbroliai ir pusseserės), įvaikiai, įtėviai, sutuoktinis. Lietuvoje galiojantis reglamentavimas nenumato paveldėjimo pagal įstatymą teisės partneriui, ar vadinamajam sugyventiniui.

Jei partneris (sugyventinis) mirė ir turtą testamentu paliko kitam partneriui (sugyventiniui), svarbu žinoti, kad palikėjo vaikai, tėvai (taip pat ir įvaikiai, įtėviai), kuriems reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Bent pusę tiek, kiek jiems priklausytų pagal įstatymą. Analogiška teisė į privalomą palikimo dalį yra numatyta ir išlaikymo reikalingam sutuoktiniui.

Jei partneris (sugyventinis) mirė ir nebuvo surašęs testamento, jo turtą reikia atskirti ir perduoti įstatyminiams paveldėtojams.

Turto Pripažinimas Bendrąja Daline Nuosavybe

Nepriklausomai nuo to, kurio sugyventinio vardu registruotas turtas, tiek mirusįjį pergyvenęs sugyventinis, tiek įstatyminiai paveldėtojai gali kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atskyrimo. Tokiu atveju nėra pripažįstama paveldėjimo teisė sugyventiniui, tačiau atskiriama jo dalis bendrame turte, tai yra jam grąžinamas jo indėlis į šį turtą.

Reikėtų akcentuoti, kad teismų praktikoje nurodoma, kad vien bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo faktas savaime nereiškia, kad sugyventiniai buvo susitarę dėl turto įgijimo ar sukūrimo kartu. Sugyventinis ar turto paveldėtojai turi įrodyti ne tik gyvenimą drauge, bendro ūkio tvarkymą, bet ir tai, kaip buvo susitarta su mirusiu sugyventiniu, kokie konkretūs daiktai yra įgyjami ar tvarkomi bendrosios nuosavybės teise, o kurie buvo įsigyti su tikslu, kad jie liks asmenine kurio nors sugyventinio nuosavybe.

Įrodymai ir Teismo Praktika

Įstatymas nenumato apribojimų įrodinėjimui ir jo apimtis bei pasirinkti būdai iš esmės priklauso nuo kiekvienos individualios situacijos. Įrodymais gali būti pripažįstami tiek sugyventinio įnašai į bendro turto sukūrimą pinigais, tiek liudytojų parodymai.

Svarbu yra tai, kad prisidėjimas savo darbu suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant daiktą kaip nuosavybės objektą, bet ir darbas bendrame ūkyje, bendrų vaikų auginimas, darbų ir pareigų šeimoje pasiskirstymas.

Praktikoje dažna situacija, kai sugyventiniai vykdo bendrą verslą. Tokiu atveju, atitinkamai pagal verslo formą ir pobūdį gali būti įrodinėjama teisė į verslo dalį (akcijas, dalis) arba teisė į iš verslo gautas pajamas, verslo įrankius ar produktus (kai vykdoma individuali veikla).

Testamentas - Būtina Priemonė Apsaugoti Partnerį

Gyvenimas yra dinamiškas ir nenuspėjamas. Todėl, norint apsaugoti savo partnerį nuo teisminių ginčų ar turto netekimo, būtina tuo pasirūpinti iš anksto sudarant testamentą. Testamento sudarymui amžius nėra svarbus, o keičiamas jis gali būti neribotą skaičių.

Santuokos Registracija ir Teisinis Saugumas

Santuokos įregistravimas sukuria sutuoktiniams teisinį saugumą šeimos teisės aspektu. Tiek gyvenant santuokoje, tiek ir siekiant nutraukti santuokinius ryšius, visi klausimai, tokie kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto teisinis režimas, kreditorinių įsipareigojimų vykdymas, paveldėjimas ir kita, turi teisinį apibrėžtumą ir iš to išplaukiančias teisines pasekmes.

Pagal teisinį reguliavimą sutuoktinių santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat preziumuojama, jog, nepriklausomai nuo įdėtų lėšų, darbo ar kitų veiksnių, lemiančių turto įsigijimą/sukūrimą, sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios. Taigi, skirtingai, nei sugyventiniams, kilusio ginčo atveju sutuoktiniams nereikia įrodinėti jiems tenkančių turto dalių.

Sutuoktinio Paveldėjimo Teisės

Mirties atveju palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (1/4 palikimo dalį, jeigu įpėdinių (be sutuoktinio) yra ne daugiau kaip trys, arba lygiomis dalimis, jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys) ar antros eilės įpėdiniais (1/2 palikimo dalį).

Valstybės Parama Būstui

Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą.

Lietuvos būsto strategijoje buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:

• Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms.
• Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą.
• Gerinti būsto kokybę, didinti jo vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.

Viena pagrindinių paramos formų socialiai remtiniems asmenims yra socialinio būsto bei kompensacijų už šildymą, karštą ir šaltą vandenį gavimas. Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį.

Socialinis Būstas ir Jo Plėtra

Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondą, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus.

Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.

Savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.

Teisiniai Aspektai Sugyventiniams Imant Paskolą Būstui Remontuoti

Kai sugyventiniai nusprendžia kartu įsigyti būstą ar imti paskolą jo remontui, svarbu atsižvelgti į keletą teisinių aspektų, kurie gali turėti įtakos jų turtinei padėčiai ir atsakomybei.

Nuosavybės teisė

Jei būstas įsigyjamas bendrai, būtina nustatyti nuosavybės dalis. Tai gali būti daroma notariškai patvirtintu susitarimu. Jei susitarimo nėra, laikoma, kad nuosavybė priklauso jiems lygiomis dalimis. Svarbu atsiminti, kad sugyventiniai, skirtingai nei sutuoktiniai, neturi automatinės bendrosios jungtinės nuosavybės.

Paskolos atsakomybė

Jei paskola imama bendrai, abu sugyventiniai yra solidariai atsakingi už paskolos grąžinimą. Tai reiškia, kad bankas gali reikalauti visos sumos iš bet kurio iš jų. Jei paskolą ima tik vienas asmuo, tik jis yra atsakingas už paskolos grąžinimą, nepriklausomai nuo to, ar kitas sugyventinis prisideda prie remonto išlaidų.

Susitarimai

Norint išvengti galimų ginčų ateityje, rekomenduojama sudaryti raštiškus susitarimus dėl paskolos grąžinimo, turto valdymo ir padalijimo nutraukus santykius. Tokie susitarimai gali būti patvirtinti notariškai.

Būsto nuoma

Jei sugyventiniai nuomoja būstą ir nori jį remontuoti, būtina gauti nuomotojo sutikimą. Taip pat reikėtų susitarti, kas atlygins remonto išlaidas nutraukus nuomos sutartį.

Apibendrinant, sugyventiniams, planuojantiems įsigyti ar remontuoti būstą imant paskolą, svarbu atidžiai išnagrinėti teisinius aspektus ir sudaryti reikiamus susitarimus, kad būtų apsaugotos jų teisės ir turtas.

1 lentelė. Socialinio būsto fondas Lietuvoje

tags: #sugyventiniu #busto #paskola