Šiame straipsnyje aptariama suformuoto valstybinės žemės ploto pirkimo procedūra Lietuvoje, įskaitant reikalavimus, sąlygas ir apribojimus. Nagrinėjami įvairūs scenarijai ir pateikiami praktiniai patarimai, kaip sėkmingai įsigyti valstybinę žemę.
Laisvos valstybinės žemės prijungimas prie esamo sklypo
Dažnai laisva valstybinė žemė gali būti vertinga tik prijungus ją prie greta esančio sklypo. Visų pirma, laisvos valstybinės žemės plotas, kurį norima prijungti, turi būti įsiterpęs tarp sklypų, gatvių raudonųjų linijų ar valstybinio miško plotų.
Kas laikoma įsiterpusiu plotu?
Įsiterpusiu nelaikomas plotas, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, išskyrus kai tai yra siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Įsiterpęs plotas, prijungiamas prie vienbučių, dvibučių, daugiabučių ir bendrabučių naudojimo būdo sklypų, negali būti didesnis nei 4 arai, išskyrus atvejus, kai įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
Panašiai yra ir su kitų paskirčių ir naudojimo būdo sklypais, pavyzdžiui, skirtais komercinės paskirties objektų statybai. Vienintelis skirtumas - didžiausias prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas negali viršyti 50 arų.
Siaura juosta, šlaitai ir grioviai
- Juosta yra laikoma siaura, jei ji neviršija 10 metrų ilgio.
- Šlaito nuolydis nuo viršutinės briaunos iki papėdės negali būti mažesnis nei 20 laipsnių.
- Atstumas tarp griovio viršutinių briaunų turi būti ne didesnis kaip 15 metrų.
Visos šios ir dar daugiau taisyklių yra detaliai aprašytos LR Vyriausybės nutarime.
Pavyzdžiai
1 pavyzdys: Įsivaizduokite situaciją, kai norimas prijungti plotas trimis kraštinėmis ribojasi su žemės sklypais ir gatvės raudonosiomis linijomis, o ketvirta, kurios ilgis 11 metrų - su laisva valstybine žeme. Tai reiškia, kad šis plotas nelaikomas įsiterpusiu ir žemės prijungimas nėra galimas.
2 pavyzdys: Kitas praktikoje dažnai pasitaikantis pavyzdys - tarp komercinių objektų statybai skirto sklypo ir gatvės raudonųjų linijų esantis atstumas - didesnis nei 10 metrų. Sakykime, kad jis yra 15 metrų. Visa teritorija pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra skirta komercinės paskirties objektų statybai su galimais dideliais užstatymo rodikliais. Atsižvelgiant į tai, norimame prijungti laisvos valstybinės žemės plote joks racionalaus dydžio sklypas negali būti suformuotas.
3 pavyzdys: Jei šlaito nuolydis - 19 laipsnių, prijungimas jau negalimas. Jei atstumas tarp griovio viršutinių briaunų yra 16 metrų, žemės prijungimas taip pat negalimas.
Sprendimų priėmimas
Ar leisti prijungti valstybinės žemės plotą, sprendžia savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba. Įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė šiose situacijose labai dažnai elgiasi protingai ir sutinka prijungti ne visiškai įsiterpusio sąvoką atitinkančius laisvos valstybinės žemės plotus.
Tačiau visas protingumas paprastai baigiasi Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri yra valstybinės žemės valdytoja, ir visus teisės aktus vertina griežtai paraidžiui. Problema, kad visų situacijų, kurios pasitaiko kalbant apie laisvos valstybinės žemės prijungimą, numatyti neįmanoma.
Šioje vietoje turėtų būti palikta bent kažkiek vietos diskrecijai, kad kiekvienas sudėtingesnis atvejis galėtų būti nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į aplinkinę urbanistinę situaciją ir kitas aplinkybes.
Kaip namų sąlygomis pasitikrinti diastazę?
Valstybinės žemės pardavimo sąlygos ir tvarka (pagal įstatymą)
Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami be aukciono, jeigu:
- jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį.
- jie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti sodininkų bendrijoms, - šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai (jų dalys) - jų naudotojams. Sodo sklypai (jų dalys), sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m.
- jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), - tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.
Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
Valstybinės žemės sklypų (jų dalių) pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė.
Parduodant valstybinės žemės sklypą (jo dalį) be aukciono fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų mažesnė, negu apskaičiuota, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo kaina. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi asmenys, nurodyti Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
- vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui parduodant vieną, ne didesnį kaip 0,06 hektaro žemės sklypą (jo dalį) gyvenamosios paskirties pastatų naudojimui, esantį iki 1995 m. birželio 1 d.
- vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui parduodant vieną, ne didesnį kaip 0,15 hektaro žemės sklypą (jo dalį) gyvenamosios paskirties pastatų naudojimui, esantį kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d.
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip.
Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir neparduodami šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ar jo dalis parduodami tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtinas žemės sklypo dalis.
DUK apie žemės sklypų formavimą ir padalinimą
Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie žemės sklypų formavimą, padalinimą ir kitus su žeme susijusius klausimus.
Kiek kainuoja naujo valstybinės žemės sklypo prie daugiabučio formavimo projektas?
Sklypo plotas: 3260 kv.m. (Norėdami gauti tikslią kainą, kreipkitės į matininkų įmonę)
Kur kreiptis dėl namų valdos žemės sklypo padalinimo?
Per skyrybas teismas nusprendė, kad turėtas žemės sklypas būtų padalintas į tris dalis. Reikėtų kreiptis į matininkus dėl padalinimo ir parengti reikiamus dokumentus. Padalinimo procesas ir kaina priklauso nuo konkrečios situacijos.
Ar sklypo suformavimas garantuoja, kad šalia nepastatys kitų namų?
Žemė po daugiabučiu namu ir aplink namą yra valstybės. Sklypo suformavimas visiškai ir garantuotai neišsprendžia tokios problemos. Žemės nuosavybė nepasikeičia. Atstumai ir kaip skaičiuojami priklauso nuo teritorijų planavimo dokumentų.
Ar yra galimybė dasipirkti valstybinės žemės šalia esamo sklypo?
Kažkada buvote viena ausim girdėjęs, kad yra įstatymiškai numatyta žmogui galimybė dasipirkti 3 arus valstybinės žemės, šalia jau esamo savo gyvenamo sklypo. Reikia atitikti tam tikras sąlygas, kurias nustato įstatymai ir savivaldybės.
Ar galima pasikeisti įvažiavimą į savo namus?
Galima pasikeisti įvažiavimą į savo namus, toje pačioje gatvėje tik kitoje pusėje sklypo. Reikia gauti leidimus ir suderinti su savivaldybe.
Ar padalinti naudojimosi tvarka žemės sklypai laikomi atskirais?
Jeigu bendras žemės sklypas 34a padalintas naudojimosi tvarka po 17a, šitie žemės sklypai nelaikomi atskirais. Tai tik naudojimosi tvarkos nustatymas.
Kiek laiko užtrunka vieno sklypo padalinimas į du atskirus sklypus?
Padalinimas į du atskirus sklypus su atskirais kadastriniais numeriais gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų, priklausomai nuo savivaldybės ir matininkų darbo krūvio.
Kiek arų turi būti prie ūkinio pastato padalinus sklypą?
Sklypas yra 15a. Yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Norėtume sklypą padalinti. Kiek mažiausiai arų turi būti prie ūkinio pastato priklauso nuo savivaldybės reikalavimų ir teritorijų planavimo dokumentų.
Ką daryti, jei Kelių direkcija neduoda sąlygų nuovažai į žemės ūkio paskirties sklypą?
Gyvenvietėje turiu 1.5ha ž.ū. paskirties sklypą, savivaldybė išaiškino, kad jis patenka į žemės ir miškų funkcinio prioriteto teritoriją ir galimas paskirties keitimas į namų valdą atidalinant sklypą iki 1ha. Tačiau Kelių direkcija neduoda sąlygų nuovažai įrengti, nors sklypas šalia kelio. Kaimynai atsisako įteisinti servitutą per jų žemę, ar mano situacija pasmerkta? Galima bandyti ieškoti kitų sprendimų, kreiptis į teismą arba ieškoti kompromiso su kaimynais.
Kaip vyksta sklypo atskyrimo procedūra perkant dalį sklypo?
Planuojame pirkti sklypą. Jis yra namų valdos, žmonės nori dalį sklypo atskirti ir mums parduoti. Kaip visa procedūra vyktų? Ar pirmiausia persirašyti reiktų ar atskirti? Ar viską galima bendrai daryti? Geriausia viską daryti bendrai, kad būtų užtikrintas sklandus procesas.
Ar daugiabučio namo kieme gali būti privati žemės valda?
Noriu pasiteirauti, ar daugiabučio namo kieme gali būti teisėta privati žemės valda, priklausanti tik vienam ar keliems namo gyventojams? Kokie apribojimai taikomi kaimynams? Taip, gali būti, bet reikia žiūrėti į konkrečią situaciją ir teritorijų planavimo dokumentus.
Ką reiškia notarinis sklypo padalinimas ir “pilnas” padalinimas?
Sveiki, ką reiškia notarinis sklypo padalinimas ir “pilnas” padalinimas? Ar rašydami notarinis padalinimas turite omenyje naudojimosi tvarkos nustatymą ? Ačiū Notarinis padalinimas dažniausiai reiškia naudojimosi tvarkos nustatymą, o pilnas padalinimas - atskirų sklypų suformavimą.
Ar galima pirkti sklypą tarp mūsų sklypų ir prijungti prie mūsų sklypų?
Ar galime su kaimynais pirkti per pusę 6 arų sodo sklypą esantį tarp mūsų sklypų ir prijungti prie mūsų sklypų? Ar galimas sklypų formavimas-pertvarkymas? Taip, galimas sklypų formavimas-pertvarkymas, bet reikia suderinti su savivaldybe.
Ar reikalingas sklypo atidalijimas parduodant dalį žemės ūkio paskirties sklypo?
Turim su seserimi bendrą žemės ūkio paskirties sklypą. Man priklauso 2/3 dalys, jos - 1/3 dalis. Aš savo dalį noriu parduoti, ji savosios nenori (bet sutinka, kad aš parduočiau savąją). Ar tam reikalingas sklypo atidalijimas, jei taip, koks? Ir kur reikia kreiptis? Bei kiek kainuoja? Taip, reikalingas sklypo atidalijimas. Reikia kreiptis į matininkus.
Kaip išsipirkti suformuotą sklypą po pastatais kaime?
Neišsipirkau suformuoto sklypo apie 40arų po pastatais kaime ir nesudariau nuomos sutarties su valstybe prieš 3 metus. Kaip galėčiau tą padaryti dabar? Reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.
Ar užtenka daugumos butų bendrijos narių norint formuoti sklypą prie namo?
Dalis butų bendrijos narių nori formuoti sklypą prie namo, ar užtenka daugumos narių, ar būtinas visų narių sutikimas? Reikia žiūrėti į bendrijos įstatus ir įstatymus. Dažniausiai užtenka daugumos narių.
Kokia procedūra padalinant namų valdos sklypą?
Norėčiau padalinti namų valdos sklypą. Kokia procedūra, kaina ir kokie reikalavimai ir nuo ko reikia pradėti? Reikia pradėti nuo kreipimosi į matininkus.
Į kokį naudojimo būdą pervesti dalį žemės ūkio paskirties sklypo statant gyvenamą namą ir poilsio namelius?
Sveiki, patarkite: jeigu žemės ūkio paskirties (3,0 ha) sklype noriu pastatyti 1 gyvenamą namą iki 80,0 m2 ir penkis-šešis poilsio (svečių) paskirties namelius. Į kokį naudojimo būdą pervesti dalį (0,5 ha) sklypo priimtina šioje padėtyje? Reikia pervesti į gyvenamosios teritorijos arba rekreacinės teritorijos naudojimo būdą.
Ar eina atskirti dalį ūkininko sodybos sklypo?
Sveiki, yra virš hektaro sklypas. Šiai dienai jis yra įformintas kaip ūkininko sodyba. Ar eina atskirti dalį sklypo? Taip, eina atskirti dalį sklypo, bet reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.
Ar galima įsigyti valstybinę žemę, jei kadastro dokumentuose nurodytas ,,bandotakis”?
Ar galima įsigyti valstybinę žemę, jei kadastro dokumentuose nurodytas ,,bandotakis”? Bandotakis yra įsiterpęs tarp dviejų privačių sklypų, tačiau bandotakio plotas nėra nurodytas. Jei galima, nuo ko reikėtų pradėti? Reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.
Nuo ko pradėti atidalijimą žemės ūkio paskirties sklypo?
Turime žemės ūkio paskirties sklypą ir esame 4 bendrasavininkai. Geodeziniai matavimai yra padaryti. Norime atlikti ATIDALIJIMĄ. Nuo ko reikėtų pradėti? Kur pirmiausia kreiptis? Reikia kreiptis į matininkus.
Kaip išsipirkti iš valstybės nuomojamą žemę, kurioje stovi namas?
Norime įsigyti iš valstybės nuomojamą žemę, kurioje stovi namas, sklypas ir namas dabar padalintas į 2 dalis pagal naudojimo tvarkos planą. Bendrasavininkas savo dalį išsipirkęs, dabar norime ir mes (žemė po namu išpirkta). NŽT liepia nutraukti nuomos sutartį ir tik tada teikti prašymą žemės išsipirkimui. Tai kas šiuo atveju bus su žeme, kol bus nutraukta nuomos sutartis ir ar kiti asmenys neturės galimybės tos žemės nupirkti? Ir jeigu perrašytume dalį namo, ar tas asmuo kartu įgytų valstybines žemes naudojimo teise... Reikia pasikonsultuoti su teisininku.
Ar įmanoma atskirti ūkinį pastatą nuo buto daugiabučio namo sklype?
Vilniuje, daugiabučio namo sklype yra ūkinis pastatas, kuris priklauso mums. Norime jį rekonstruoti. Ar įmanoma jį atskirti nuo pagrindinio buto? Kad ateityje galima būtų atskirai parduoti? Reikia kreiptis į savivaldybę ir matininkus.
Ar dalinant sklypą būtina griauti ūkinius pastatus?
Reikalinga jūsų konsultacija dalinant sklypą. Yra sklypas, kuriame yra troba su ūkiniais pastatais (registruotais) ir vienas savininkas. Pvz., daliname sklypą į 4 dalis ir viename sklype lieka troba, kitame ūkiniai pastatai. Ar dalinant sklypą yra būtina griauti ūkinius pastatus? Ar pvz. savininkas pasilieka 2 sklypus, puse atidalija ir dovanoja anūkams, kaip tokiu atveju su įregistruotais ūkio pastatais? Nebūtina griauti ūkinių pastatų, bet reikia suderinti su savivaldybe.
Ką reiškia "Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų ribos"?
Ką reiškia "Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų ribos"? Ir ar galima visa tai sustabdyti? Tai reiškia, kad teritorijoje planuojami pakeitimai. Sustabdyti galima, bet reikia pagrįsti savo argumentus.
tags: #suformuotas #valstybines #zemes #plotas #pirkti #salia