Planuojant bet kokius remonto darbus daugiabutyje, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi buto perplanavimui, nuo ko priklauso darbų eiga ir kokius leidimus reikia gauti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad buto perplanavimo eiga priklauso nuo atliekamos statybos rūšies.
Laikančiosios ir nelaikančiosios sienos
Daugiabučio gyvenamojo namo tiek vidaus, tiek ir išorės sienos, priklausomai nuo pastato konstrukcinės schemos, gali būti laikančiosios arba nelaikančiosios. Kokiai rūšiai priskirtina siena, gali nustatyti kompetentingas specialistas: pastato techninis prižiūrėtojas (kiekvienam daugiabučiui namui toks specialistas privalo būti paskirtas. Dėl jo kontaktų reikia kreiptis į namo administratorių arba bendrijos, jei ji yra įsteigta, pirmininką) arba atestuotas projektuotojas, statinių / statinių projektų ekspertizės vadovas.
Svarbu žinoti, kad leidžiama keisti visas vidaus atitvaras nelaikančias konstrukcijas, jeigu naujai suplanuotos patalpos atitiks nustatytus normatyvinius minimalius patalpų dydžių reikalavimus arba naujai suplanuotos patalpos nesumažins insoliacijos, nepablogins vėdinimo, šildymo ir dirbtinės apšvietos rodiklių, garso izoliacijos.
Laikančiosios sienos griovimas - kapitalinis remontas
Statybos inspekcijos specialistai pabrėžia, kad, ruošiantis kapitalinio remonto darbams daugiabučiame name, reikia turėti statinio kapitalinio remonto projektą. Kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas būtinas, ketinant remontuoti ypatingąjį statinį arba jei daugiabutis namas yra neypatingasis statinys, ir kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) dėl statinio išvaizdos keitimo.
Statybą leidžiantis dokumentas (SLD)
Daugiabučio gyvenamojo pastato kapitaliniam remontui privaloma gauti SLD šiais atvejais:
- kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys;
- kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis;
- kai kartu su kapitalinio remonto darbais įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;
- kai daugiabutis yra nors vienoje iš šių teritorijų ir keičiama pastato išvaizda: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Pastato išvaizdos keitimas
Pastato išvaizdos keitimu laikoma:
- balkonų, lodžijų įstiklinimas;
- fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas;
- esamų angų nuo 0,2 kv. m ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas;
- šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą);
- fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą);
- didesnės kaip 0,01 kūb. m tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo;
- įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo;
- Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.
Tuo atveju, kai statinio laikančiosios sienos ardymo, pertvarkymo darbai atliekami pastato viduje nekeičiant jo išvaizdos ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat kai pertvarkant laikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai tokios sienos griovimui gauti SLD nereikia, tačiau, kaip ir minėta, turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir atlikta projekto ekspertizė.
Paprastasis remontas
Statinio paprastojo remonto tikslas yra iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nesusiję su statinio rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu.
Atkreipiame dėmesį, kad kai daugiabutyje ardoma vidinė nelaikančioji siena, kai ardant nelaikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, SLD nereikia; paprastojo remonto aprašas ar paprastojo remonto projektas (kultūros paveldo statinio atveju) taip pat yra neprivalomas, tačiau gali būti rengiamas statytojo pageidavimu.
Tuo atveju, jei statinio paprastojo remonto darbais (nepertvarkant statinio laikančiųjų konstrukcijų) keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda, pavyzdžiui, įstiklinami balkonai arba keičiamos durys, langai (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), įrengiami nauji fasado elementai ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys arba yra bent vienoje iš šių teritorijų (mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje), tokiu atveju privaloma parengti paprastojo remonto aprašą arba paprastojo remonto projektą (kultūros paveldo statinio atveju) ir kreiptis į savivaldybę dėl SLD išdavimo, kai kartu su paprastuoju remontu daugiabutyje įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos SLD - privalomas.
Butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai
Svarbu žinoti, kad visos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams) yra bendrojo naudojimo objektai.
Perplanuojant butą vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio.
Taigi, kai statybos darbai susiję su daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas SLD, tokiems statybos darbams privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, įformintą protokolu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
Bendro naudojimo objektų priežiūra
Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objektą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio kaltės prireikė atnaujinimo.
Vamzdyno keitimas ir remonto darbai
Visi namai turi būti prižiūrimi, t.y. kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas. Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.
Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.
Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Pažymėtina, kad atsiradus poreikiui keisti vandens stovus, visų pirma, turėtų būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl tokių darbų atlikimo ir tam reikalingų išlaidų apmokėjimo. Tačiau tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų priimti labiausiai jų interesus atitinkantį sprendimą, butų ir kitų patalpų savininkai turėtų būti supažindinti ne tik su atliktų apžiūrų aktais, bet ir su specialistų išvadomis bei rangovų pasiūlymais. Būtent tik įvertinus šiuos dokumentus būtų galima nustatyti, kokiu būdu gali būti atlikti vandens stovų keitimo darbai.
Vis tik, jeigu minėta objektyvi galimybė neegzistuoja, skaitytojas, kaip bendrojo naudojimo objekto savininkas, neturi teisės neleisti jo bute atlikti vandens stovo keitimo darbus. Svarbu žinoti, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, todėl ir butų bei kitų patalpų savininkų teisė taip pat gali būti ribojama tam tikrais atvejais. Vienas tokių - Civiliniame kodekse numatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų butuose ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
Parama vamzdynų atnaujinimui
Aplinkos ministerija įsteigė paramą mažosios renovacijos projektams, į kurių apimtį įtraukė vamzdynų keitimą. APVA skiria 80 proc. kompensaciją, kuri yra labai gera paskata pakeisti vamzdžius šiuolaikiniais.
Valstybės parama skiriama tuomet, kai vamzdynų keitimas yra susijęs energijos efektyvumo didinimu. Nuo 2022 m. liepos 28 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Jei paramos gavėjai yra gyventojai, parama siekia 80 proc. išlaidų, o jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų) - 50 proc. (jei daugiabutis Vilniaus apskrityje), ir 60 proc. (kituose Lietuvos miestuose).
Lietuvos įstatymai nenumato periodinio daugiabučių vamzdynų keitimo, mat pačių vamzdžių eksploatacijos trukmė - labai skirtinga. Tai priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, slėgio, vandens cirkuliavimo, vamzdžių išplovimo kruopštumo, paties metalo kokybė.
Sunkiausia - susitarti su visais gyventojais, kad tuo metu visuose butuose kas nors bus ir galės įleisti darbininkus. Tai padarius darbai trunka keletą dienų. Jie atliekami ne šildymo sezono metu, tik keletą dienų nebūna karšto vandens. Dabar renovacijai nebėra būtinas 100 proc. gyventojų pritarimas, todėl net ir nebalsavę ar nepritariantys yra priversti dalyvauti, nes tvarkoma kolektyvinio šildymo sistema. Vandens stovai nėra asmeninė nuosavybė, o bendra, viso namo, todėl bendradarbiavimas - būtinas.
Atsijungimas nuo centrinio šildymo
Lietuva iki 2017 m. kovo mėnesio į nacionalinę teisę privalėjo perkelti Europos sąjungos Energetikos direktyvų nuostatas. Trumpai aptariant ES Energetikos srities teisinį reguliavimą, jame yra numatyta pareiga vartotojus aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti apie jų teises, tame tarpe ir teisę atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo. Siekiant įgyvendinti šį ES reikalavimą Seimas iš esmės peržiūrėjo Šilumos ūkio įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, dėl ko pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istorijos buvo parengta pakankamai aiški šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo bendros šilumos tiekimo sistemos tvarka.
Pateikiame šiuo metu keliamus reikalavimus, siekiant butą ar negyvenamąsias patalpas atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos: Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad pagal jau kurį laiką galiojančią tvarką, buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistema keičiama/pertvarkoma Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimų laikymasis turėtų būti pakankamas sprendžiant dėl atsijungimo veiksmų teisėtumo.
Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą. Deklaracijos kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos surašymo turi būti pateikta atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui. Ši deklaracija (aktas) ir patikslinta kadastro duomenų byla taip pat yra nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo pagrindas. Teisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo momentu laikytinas šio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
Legioneliozės prevencija
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti.
Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.
Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką.
Reguliariai tikrinkite vandens stovą ir vamzdžius, ar nėra korozijos ar nuotėkių požymių. Užtikrinkite, kad karšto vandens temperatūra būtų tinkama legioneliozės prevencijai. Jei pastebėjote problemų, nedelsdami kreipkitės į namo administratorių ar bendriją. Dalyvaukite bendrijos susirinkimuose ir domėkitės namo priežiūros klausimais.
Mokėjimai už paslaugas
Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas.
Už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas atsiskaityti reikia iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. To nepadarius, Miesto gijos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuoja 0,02 % dydžio delspinigius. Kadangi bankinės operacijos gali užtrukti, rekomenduojame sąskaitas apmokėti šiek tiek anksčiau.
Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.
Draudimas
Galvodami apie savo ir kaimynų turtą lietuviai vis dažniau draudžia savo būstus bei bent finansiškai apsidraudžia nuo galimų nuostolių sau ir kitiems. Prieš draudžiant būstą gali kilti klausimų, kokias žalas, pridarytas trūkusio vamzdžio, apmoka draudimas, ar kompensuojami tik konkretaus buto, ar ir kaimynų patirti nuostoliai.
Nuostolių atlyginimas priklauso nuo pasirinktų draudimo sąlygų. Svarbu žinoti, kad vienas iš turto draudimo porūšių yra civilinės atsakomybės draudimas, kuris atlygina kaimynams padarytą žalą.
tags: #stovo #keitimas #daugiabutyje #aplink #pakeiti