Planuojant statybas, vienas iš svarbiausių aspektų yra sklypo užstatymo tankumas. Šis rodiklis nustato, kokią dalį sklypo galima užstatyti pastatais ir kitomis konstrukcijomis. Lietuvoje sklypo užstatymo tankumas reglamentuojamas Statybos techniniu reglamentu (STR).
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sklypo užstatymo ribų aspektus, remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ ir kitais susijusiais teisės aktais. Sklypo užstatymo ribos yra vienas iš svarbiausių aspektų planuojant statybas. Šios ribos nustato, kokią sklypo dalį galima užstatyti pastatais ir kitais statiniais.
Sklypo Užstatymo Tankis Ir Intensyvumas
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai". Maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4 vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).
Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m2, o bendras užstatymo tankis 50 %. Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje.
Sklypo užstatymo intensyvumo pavyzdys
Projektuojant pastatus ir skaičiuojant sklypo leistiną ir faktinį užstatymo plotą, jei nėra teritorijų planavimo dokumentų, kurie iš karto numato galimą sklypo užstatymo plotą, vadovaujamasi STR 2.02.09:2005 9 priedu. Pagrindinis principas - kuo sklypas didesnis, tuo mažesnis užstatymo plotas (tankis).
Leistinas užstatymo tankis priklauso nuo sklypo ploto. Štai keli pavyzdžiai:
| Sklypo plotas | Leistinas užstatymo tankis | Leistinas užstatyti plotas |
|---|---|---|
| 6 arai (600 m2) | 35% | 210 m2 |
| 25 arai (2500 m2) | 20% | 500 m2 |
Grindų ploto santykį paaiškino architektas Jorge Fontanas
Minimalūs Atstumai Iki Kaimyninio Sklypo Ribos
Minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai.
Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu.
Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams. Šių statinių esminis reikalavimas „mechaninis atsparumas ir pastovumas" turi būti užtikrintas pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 2 straipsnį.
Kas Įeina Į Užstatymo Plotą?
Į užstatymo plotą įskaičiuojami visi statiniai, esantys ant žemės, įskaitant:
- Pastatai
- Priestatai
- Terasos
- Ūkiniai ir kitokios paskirties pastatai ir pastatėliai
- Įėjimų laiptai
Taip pat įskaičiuojamos ir kabančios konstrukcijos:
- Pastogės
- Balkonų išsikišimai
- Stoginės
Pastato užstatymo ploto skaičiavimas
Pastato užstatymo plotas - tai aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami:
- Po pastatu padarytų įvažų plotai
- Erdvės žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms
- Portikai
- Terasos
- Įėjimo į pastatą laiptai (aikštelės)
- Įvažiavimai į garažus
- Šviesduobės
- Krovinių nuleidimo duobės
Kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas.
Žemės Sklypo Dalys ir Jų Nustatymas
Žemės sklypo dalys, skirtos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, nustatomos vadovaujantis įvairiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Šie aktai apibrėžia, kaip nustatyti minimalų žemės sklypo plotą, reikalingą statiniams eksploatuoti.
Žemės sklypo dalių plane pažymimas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingas minimalus žemės sklypo plotas, o plano specifikacijos lentelėje nurodomi indeksais pažymėtų žemės sklypo dalių plotai.
Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal formulę:
Smin = Astat + Spriež
Kur:
- Smin - mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinio užimamas plotas ir statiniui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas.
- Astat - statinio užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių.
- Spriež - statiniui prižiūrėti reikalingas plotas (kvadratiniais metrais), kuris apskaičiuojamas pagal formules:
- kai statinio užimamas plotas < 250 m2, Spriež = 6 √Astat · 2,00;
- kai statinio užimamas plotas ≥250 m2 ir < 2 000 m2 , Spriež = 6 √Astat · 3,00;
- kai statinio užimamas plotas ≥ 2 000 m2, Spriež = 6 √Astat · 10,00.
Taigi, apskaičiuojamas minimalus žemės sklypo plotas, reikalingas pastatui eksploatuoti, kuris yra pažymimas žemės sklypo plane. Likusi žemės sklypo dalis yra paskirstoma proporcingai pastatų bendrajam plotui ir yra naudojama bendrai.
Užstatymo Ploto Skaičiavimas
Į užstatymo plotą skaičiuojami visi statiniai esantys ant žemės - pastatai, priestatai, terasos, ūkiniai ir kitokios paskirties pastatai ir pastatėliai, įėjimų laiptai, taip pat kabančios konstrukcijos - pastogės, balkonų išsikišimai, stoginės.
Projektuojant pastatus ir skaičiuojant sklypo leistiną ir faktinį užstatymo plotą, jei nėra teritorijų planavimo dokumentų, kurie iškart numato galimą sklypo užstatymo plotą, vadovaujamės STR 2.02.09:2005 9 priedu.
Kuo sklypas didesnis, tuo mažesnis užstatymo plotas (tankis).
Pavyzdžiai:
- Jei sklypas yra 6 arų (t.y. 600m2), tuomet leistinas užstatymo tankis yra 35%, t.y. leistina užstatyti 210m2.
- Jei sklypas yra 25 arų (t.y. 2500m2), tuomet leistinas užstatymo tankis yra 20%, t.y. leistina užstatyti 500m2.
Taigi, nuo sklypo ploto yra suskirstyta, kiek leidžiama sklypą užstatyti, kaip ir minėjau - kuo sklypas didesnis, tuo užstatymo tankio procentas yra mažesnis.
Pastato užstatymo plotas - aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai.
Putin Shocks the World! Russia's SU-34 Missile-Armed Stealth Jet Destroys 300 US Tanks - ARMA 3
Dažnai matininkai deda plotą užstatymo keliais būdais: arba visą plotą rašo, arba išmatuoja viską kas užstatyta su trinkelėm ir t.t., arba tik namo kampus numatuoja ir kiek užima rašo.
Kaip Skaičiuojamas Plotas?
Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m. skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.
Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:
Gyvenamųjų patalpų bendras plotas Pgp:
Pgp= Pg + Pp + Pv + Pv+ Pkt kur:
- Pg - gyvenamasis plotas;
- Pp - pagalbinis plotas: pagalbinis naudingas plotas; pagalbinis nenaudingas plotas;
- Pv - verslo plotas;
- Pkt - kitas plotas: rūsio (pusrūsio) patalpų plotas; garažo patalpų plotas.
PASTABA. Pkt - rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamas į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.
Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys Gyvenamasis namas yra ne daugiau kaip 80 kv.m. visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį.
Dar kitaip sakant, į 80 kv. m. plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą). Rūsio ir terasų plotai į 80 kv. m. neįskaičiuojami. architektas I.
Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma. Turėkite minty, kad didžiausias leistinas atstumas tarp laikančių sienų t.b. nedidesnis nei 6m, o pastato aukštis iki 8,5m.
Pastato kategorija (I gr. nesudėtingas, II gr. nesudėtingas, neypatingas ir t.t.) daugeliu atveju nusprendžiama pagal numatomo pastato VIDAUS bendrąjį plotą.
Jei norite statyti II gr. nesudėtingų pastatų kategorijai priskiriamą ūkinį pastatą, tuomet turite neviršyti 80m2 bendro vidaus ploto ir 8,5m aukščio nuo vidutinio žemės lygio iki aukščiausios pastato dalies (dažniausiai stogo kraigo). Tokiems pastatams, jei jie statomi ne mieste ir ne saugotinose teritorijose (regioniniai parkai, kultūros paveldo teritorijos ir pan.), nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
Taip Jūs teisus, užstatymo plotas tai nuo išorinės sienos krašto santykis iki išorinės sienos krašto, o bendras plotas, kuris ir apibrėžia nesudėtingo statinio kategoriškumą ir grupę - tai bendra visų patalpų suma.
80 m2 - tai bendras vidaus patalpų grindų plotas. Pagal išorines sienas skaičiuojamas užstatymo plotas. Lina P., Namų projektavimas III.
7. Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. Terminas „statinys“ apima pastatus (gyvenamuosius, pramoninius, komercinius, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kt.) ir inžinerinius statinius ar mišrios rūšies statinius (pastatus, sujungtus su inžineriniais statiniais), taip pat statinių priestatus ir anstatus bei jų dalis.
Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kt.
Atriumas - patalpa su viršutiniu apšvietimu, kuri gali būti per du aukštus ar daugiau.
„Šiltos“ atitvaros - pastatų atitvaros, kurios turi jų statybos metu galiojusiais normatyviniais dokumentais nustatytą šilumos laidumą.