Pastaruoju metu individualių namų ir dvibučių namų savininkai vis dažniau buriasi į bendrijas. Aptarkime, kas tai yra ir kaip jos veikia.
Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos steigimas
Individualių namų (taip pat ir dvibučių) savininkų bendrijas steigiame vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu. Šiame įstatyme nurodyta, kad vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais, priskiriami kitos paskirties pastatams.
Kodėl steigiamos individualių namų savininkų bendrijos?
Indvidualių namų ir dvibučių namų Lietuvoje statoma nemažai, o pastaruoju metu jų savininkai vis dažniau buriasi į bendrijas, kodėl?
- Skubios pagalbos steigiant individualių namų savininkų bendriją prašoma, kai individualių namų kvartalo statytojas (investuotojas) pasiūlo namų savininkams perimti valdyti tam tikrus inžinerinius tinklus, ir toks būdas tikrai pasiteisina.
- Kai namus įsigiję savininkai pamato, kad jie turi ne tik savo asmeninių, bet ir bendrų su kitais kaimynais intersų, o kartu - ir bendrų pareigų, kyla natūralus noras trėti bendrą valdymo organą, o bendrija tam puikiai tinka.
Bendrija gali atstovauti savininkams, gindama jų interesus, santykiuose su kitomis organizacijomis (valstybinėmis ir privačiomis), gali savininkų vardu derėtis, pasirašyti sutartis ir panašiai.
Bendrijos ir administratoriaus palyginimas
Ko reikia, kad namai būtų šilti, patogūs ir pigiai išlaikomi? Atsakymas paprastas - ūkiško ir protingo šeimininko. Jeigu toks nesate, samdote profesionalą, kuris moka taisyti prakiurusius vamzdžius, lopyti kiaurą stogą, šiltinti sienas ir pakabinti radiatorių ten, kur jo labiausiai reikia.
Bendrija skiriasi nuo administratoriaus tuo, kad nesiekia pelno. Įsteigus bendriją, namo gyventojai gali sutaupyti nemažai lėšų.
Bendrijos veiklos aspektai
Aptarkime keletą svarbių bendrijos veiklos aspektų, su kuriais dažnai susiduria gyventojai.
Mokesčiai bendrijoje
Įprastai mokestiniuose pranešimuose atskirose eilutėse ir surašoma, kam, kokiu tikslu renkami mokestiniai įnašai. Jei kyla klausimų dėl mokesčių, reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką, kuris paaiškins, už ką ir kaip priskaitomi mokesčiai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad priskaitant mokesčius bendrijoje, nėra remiamasi bute įregistruotų ar gyvenančių asmenų skaičiumi (tai neturi reikšmės).
Kaupiamuosius mokesčius mokėti turi visi savininkai - ir butų, ir kitų patalpų, kitaip bus pažeistas lygiateisiškumo ir proporcingumo principas, įtvirtintas Civiliniame kodekse. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui.
Bendrijos pirmininko atsakomybė
Bendrijos pirmininkas atsakingas už bendrijos narių sąrašo atnaujinimą. Savininkus, pareiškusius savo valią tapti bendrijos nariais, bendrijos pirmininkas įrašo į bendrijos narių sąršą.
Ar privaloma mokėti bendrijai, jei jai nepriklausai?
Jei asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuomet bendrija irgi reikalauja atitinkamai.
Jeigu individualaus gyvenamojo namo savininkas nepareiškia savo valios prisijungti prie bendrijos, prieš jo valią jo namo įrašyti į bendrijos įstatus (įraukti į bendriją) negalima (bet gali būti, kad ankstesnis to pastato savininkas buvo pareiškę tokią valią ir pastatas į bendriją jau yra įtrauktas).
Teisės ir pareigos
Bendrijos narių teisėtai priimtus sprendimus vykdo visi savininkai.
Žinome, kad pagal LR civilinio kodekso 4.82 str. 1 punktą būtų ir patalpų savininkai privalo apmokėti bendro naudojimo paslaugas. Šiuo atveju konkrečiai kalba eina apie suvartotą elektros energiją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Atsakysime į keletą dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su gyvenamųjų namų bendrijomis.
Ar gali bendrijos pirmininkas reikalauti delspinigių?
Bendrija gali nusistatyti tam tikras tvarkas, taip pat gali priimti sprendimą taikyti tam tikro dydžio delspinigius, netesybas.
Ar gali daugiabučio namo administratorius padidinti kaupiamų lėšų tarifą?
Avarines būkles likviduoti reikia skubiai. Kalba eina apie veiksmus, kurie sustabdo, pašalina grėsmę, t.y. kai kyla grėsmė statiniui, aplinkai ar žmonėms, veiksmų reikia imtis nedelsiant, o tuos skubius darbus galima apmokėti iš sukauptų lėšų (sukauptų ne pagal ilgalaikį planą, bet sukauptų atsargai, nenumatytiems darbams). Jeigu atsargai sukauptų lėšų nepakanka, galima priskaityti ir surinkti lėšų iš savininkų papildomai, nurodant papildomo priskaitymo pagrindą.
Kas balsuoja, jei buto savininkas yra nepilnametis?
Jeigu butas nuosavybės teise priklauso nepilnamečiui, visas šio nepilnamečio teises/pareigas įgyvendina abu tėvai (nebent tėvai išsituokę ir globa nustatyta vienam iš jų arba kuriam nors iš tėvų apribota tėvystė/motinystė).
Ar garažų bendrijos turi detalizuoti tikslinio mokesčio dedamąsias?
Garažų bendrijoms, kaip ir daugiabučių namų bendrijoms, taikomos to paties Bendrijų įstatymo nuostatos. Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti.
Lietuvos gyvenamųjų namų bendrijų pavyzdžiai
Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai gyvenamųjų namų bendrijų Lietuvoje:
- Butų savininkų bendrija "Mėta" Kupiškis, P. Mažylio g.
- Daugiabučio namo savininkų bendrija "Mėta" Kaunas, Vėtrungės g.
- Daugiabučio namo savininkų bendrija "Mėta" Marijampolė, J. Ambrazevičiaus-Brazaičio g.
- Gyvenamųjų namų savininkų bendrija "Mėta" Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., Mėtų g.
Taip pat Lietuvoje veikia ir nemažai individualių įmonių, kurių pavadinime yra žodis "Mėta":
- A. Gelumbausko prekybos įmonė "Mėta" Kauno r.
- A. Petkevičiaus plataus vartojimo prekių gamybos įmonė "MĖTA" Vilnius, Pašilaičių g.
- Arvydo Celskio įmonė "Mėta" Šakiai, Šaulių g.
- Basliko individuali įmonė "Mėta" Vilniaus r.
tags: #gyvenamuju #namu #bendrijos #narys #individuali #imone