Gyvenamojo namo statyba - daug žinių reikalaujantis procesas, kurio metu būtina laikytis daugybės reikalavimų. Statybos sektorius Lietuvoje patyrė reikšmingų permainų - nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų pakeitimai. Ir nors šių pokyčių tikslas - supaprastintos statybų bei projektavimo procedūros, kai kuriems savininkams nauji reikalavimai kelia tik daugiau klausimų ir iššūkių.
Aplinkos ministras patvirtino 4 teisės aktus, susijusius su statinių ir patalpų paskirčių reguliavimu. Juose patikslintas statinių paskirčių sąrašas, priskyrimo joms kriterijai, peržiūrėti normatyviniai reikalavimai ir jų įgyvendinimo sąlygos teritorijų planavimo, statinių projektavimo, jų statybos ir naudojimo priežiūros etapuose.
Šiais pakeitimais sprendžiamos problemos, kai projektuojant ir statant kitokios paskirties pastatus, nei nurodyta projekte ir teritorijų planavimo dokumentuose, kyla neigiamos pasekmės visuomenei.
Energinio Naudingumo Reikalavimai
Netylant kalboms apie jau įsigaliojusį reikalavimą statyti ne žemesnės nei A+ klasės gyvenamuosius būstus, planuojantieji statybas tai padaryti turi suskubti per ateinančius trejus metus. Pagal statybos techninį reglamentą, jau nuo 2021 metų statyti bus galima tik A++ klasės namus, o šiems keliami kur kas griežtesni reikalavimai.
Vienas tokių - pastato energinis naudingumas. Šis rodiklis išreiškia energijos kiekį, reikalingą su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui patenkinti. Tai apima šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms sunaudojamą energijos kiekį.
Taigi naujieji pastatai turės būti sandaresni, geriau vėdinami ir naudoti dar mažiau energijos nei, tarkim, A klasės būstai.
Tiek A+, tiek A++ klasės būsto projektavimo bei sertifikavimo reikalavimai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos bendro ES šalių energijos suvartojamo kiekio reikalavimus.
Langų Energinis Efektyvumas
Vien tik didžiulis langų gamintojų siūlomas asortimentas gali tapti tikru galvos skausmu kokybiškų langų ieškantiems žmonėms. O tai - tik vienas iš daugelio (tiesa, vienas svarbiausių) statinio elementų, dėl kurių reikia apsispręsti. Nustatyta, jog būtent per langus gali būti netenkama 35-40 proc.
Šilumos perdavimo koeficientas (Uw) yra pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus, griežtai reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Nepaisant pastato orientacijos, aplinkos ar kitų veiksnių, to paties ploto langų Uw vertė nustatyta ta pati visame pasaulyje.
Daugelyje Europos šalių langai ir durys yra reitinguojami pagal energinio efektyvumo skalę - prasčiausių savybių langai, kurių Uw yra 1,5 W/(m2K) ir didesnis, yra priskiriami G klasei, o energiškai efektyviausi langai, kurių Uw yra iki 0,7 W/(m2K), yra aukščiausios - A++ klasės.
Langų energinio efektyvumo reitingo (klasės) nereikėtų painioti su pastato energinio naudingumo klase, nes tai - skirtingi rodikliai.
- A+ energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 0,85 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A+ iki A.
- A energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 1,0 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A iki B.
Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatus, ne mažiau svarbiu langų kokybiniu rodikliu laikytinas jų laidumas orui. Kuo didesnį oro slėgį atlaiko langas, tuo aukštesne klase jis klasifikuojamas. Pažymėtina, kad langų laidumas orui nustatomas tik laboratoriniais tyrimais.
Pastačius A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasės pastatą, prieš atliekant jo energinio naudingumo sertifikavimą, turi būti išmatuojamas viso pastato sandarumas, todėl langų laidumo orui reikalavimas neturėtų būti pamirštas.
Taip pat reikėtų nepamiršti ne tik techninių langų charakteristikų, bet ir langų dydžio bei jų išdėstymo. Mūsų geografinėse platumose yra tikslinga kuo daugiau langų įrengti pietų pusėje, šiauriniuose fasaduose didelių langų reikėtų vengti.
Idealiai šiltais galima vadinti tuos langus, kurie energinio efektyvumo skalėje reitinguojami A++ ir A+ klasėmis. Statybos pramonėje šie langai dažnai vadinami tiesiog „pasyviaisiais“. Sandariausi priskiriami 4 klasei ir pasižymi mažiausiu oro laidumu, kol kas jie specialaus pavadinimo neturi.
Viena iš ilgiausiai Lietuvos rinkoje gyvuojančių langų gamintojų yra UAB AVEPLAST valdanti lietuviams puikiai pažįstamą prekės ženklą TIKS LANGAI. Iš patikimo langų gamintojo išsirinkus tinkamus ir kokybiškus langus, dar nereikėtų „džiaugtis pergale“ ir manyti, kad jau viskas - šilumos nuostolius sumažinote iki minimumo. Net ir patys šilčiausi langai bei durys patys savaime neužtikrina gamintojo deklaruojamų savybių, jei nėra tinkamai sumontuoti. Laikantis A+ klasės namui taikomų reikalavimų, turi būti montuojama šiltinamajame sluoksnyje, deramai naudojant kokybiškas sandarinimo ir izoliavimo medžiagas. Lango montavimo vietoje susidaro daugiausia šilumos tiltelių, todėl šį darbą turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai.
Taigi, jei norite, kad jūsų namas būtų priskirtas A+ ar bent A energinio naudingumo klasei ir gautų tai įrodantį sertifikatą, būtina užtikrinti geras pastato konstrukcijų šilumines savybes, sandarumą, pasirinkti kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus, užsandarinti visus šalčio tiltelius.
Be abejo, yra ir daugiau pastato konstrukcijų, užtikrinančių būsto sandarumą, tačiau tikrai nemažą dėmesį reikėtų skirti būtent langams.
Pokyčiai Mėgėjų Sodų Sklypuose
Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai įvedė reikšmingų ribojimų, ypač mėgėjų soduose statomiems objektams. Esminis pokytis - nuo šiol nesudėtingais statiniais laikomi sodo namai negali viršyti 50 kv. m ploto ir 5 m aukščio.
Pokyčiai palietė ir vienbučių gyvenamųjų namų statybą - jei neviršija aukščiau minėtų matmenų, vienbučiai gyvenamieji namai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, II grupei. „Nesudėtingam gyvenamajam namui rengiamas supaprastintas statybos projektas,“ - primena pranešime cituojama A.
Vis dažniau pastebima, kad gyventojai sodo namais naudojasi ne pagal paskirtį - t. „Statant sodo namą, paprastai nereikia projekto ir statybą leidžiančio dokumento, nekeliami energetiniai ir aibė kitų reikalavimų, keliamų gyvenamiesiems namams. Būtent todėl tiek patys žmonės statydavosi, tiek ir vystytojai sodo sklypuose statydavo sodo namus, o tuomet juos parduodavo žmonėms gyvenimui.
Jei statybos buvo pradėtos iki lapkričio 1 d., darbai pagal ankstesnius reikalavimus gali būti tęsiami ir toliau. A. Mineikienė patikslina: „Iki lapkričio 1 d. pradėtoms statyboms taikomi anksčiau galioję reikalavimai, o sodo namo, kurio plotas nuo 50 iki 80 kvadratinių metrų, statyba gali būti tęsiama.
Jei sodo namas buvo pastatytas pagal ankstesnę tvarką, tačiau planuose - statinio rekonstrukcija ar plėtimas, svarbu nepamiršti naujų reikalavimų. „Jei rekonstrukcijos metu ketinama sodo namo plotą padidinti iki didesnio nei 50 kvadratinių metrų, pastato paskirtis turi būti keičiama į gyvenamąją. Vėlgi, atitinkamai reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas,“ - primena advokatė.
Jei sodo namas buvo pastatytas pagal anksčiau galiojusius reikalavimus ir jo plotas viršija naujai nustatytą 50 kv. m ribą, papildomų veiksmų imtis nereikia.
Tikimasi, kad naujos taisyklės padės tiksliau atskirti sodo namus ir gyvenamosios paskirties statinius, o kartu - įnešti daugiau skaidrumo statybų praktikoje. Gyventojai, planuodami statybas ar įsigydami būstą, nuo šiol gali tikėtis aiškesnės informacijos apie statinių paskirtį ir kokybę, tad ir priimti pagrįstus sprendimus, atliepiančius jų poreikius.
Statybos Produktų Reglamento Pakeitimai
Pasak ekspertų, nauji reikalavimai akcentuoja darnumą, aplinkosaugą bei skaitmenizaciją ir įpareigoja statybų rinkoje veikiančias įmones prisitaikyti prie aukštesnių standartų.
„Statybos produktų reglamento pakeitimai grindžiami Europos Žaliuoju kursu, kurio tikslas - skatinti tvarumą, klimato neutralumą ir išteklių efektyvumą statybos sektoriuje. Naujosios taisyklės padės suvienodinti gaminių eksploatacinių savybių deklaracijų turinį tarp Europos Sąjungos šalių. Be to, įtraukiant produkto aplinkosauginius aspektus, bus prisidedama prie tvarumo tikslų siekimo“, - komentuoja „Vesta Consulting“ Pastatų analizių ir poveikio aplinkai skyriaus vadovė Silvija Serapinaitė.
Nauji Statybos produktų reglamento reikalavimai bus pradėti taikyti jau nuo šių metų lapkričio - prioritetinių statybos produktų gamintojai privalės atskleisti ne tik produktų esmines charakteristikas, bet ir jų aplinkosaugines savybes, pradedant nuo visuotinio atšilimo potencialo (VAP, angl. k. GWP - global warming potential).
„Planuojama, kad įsigaliojus darnumo standartams, reikalavimai kartu su eksploatacinių savybių deklaracija pateikti ir atitikties deklaraciją, atskleidžiančią produkto aplinkosaugines tvarumo charakteristikas per visą jo gyvavimo laikotarpį, pirmiausia bus taikomi prioritetinėms statybos produktų grupėms. Tarp šių produktų grupių įvardijami tokie gaminiai kaip betonas, gelžbetonis, armatūra, plieno konstrukcijos, durys, langai, vartai, cementas, termoizoliaciniai produktai.
Taip pat deklaracijomis turės pasirūpinti medžio produktų, kelių statybos medžiagų, gipso produktų, santechnikos prietaisų, vidaus ir išorės sienų bei lubų apdailos, grindų dangos ir kitų panašių produktų gamintojai bei importuotojai“, - vardija ekspertė.
Pasak jos, CPR reglamento įgyvendinimas taps nemenku iššūkiu statybos produktų gamintojams, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms, jei jos neteiks prioriteto ir neskirs pakankamai resursų pasiruošti būsimiems pokyčiams.
„Lietuvos gamintojai turės ne tik peržiūrėti gaminių charakteristikas ir pradėti deklaruoti aplinkosauginius rodiklius, bet ir investuoti į skaitmenizacijos ir aplinkosaugos sprendimus. Nuo 2028 metų atsiras prievolė rengti gaminių skaitmeninius pasus, kurie turės būti prieinami elektroniniu formatu visoms suinteresuotoms šalims. Tai gali reikšti papildomas sąnaudas, kurios gali didinti galutinę statybos produktų kainą“, - aiškina atstovė.
Skaitmeniniame pase turės būti pateikta bendroji informacija apie produktą, jo naudojimo instrukcijos, saugos informacija, taip pat produkto techniniai dokumentai, etiketė, unikalus identifikatorius, duomenų saitai ir kita svarbi informacija.
Naujasis CPR reglamentas dar labiau sustiprins ir CE ženklinimo reikšmę - šiuo ženklu žymimi produktai, kurie atitinka visas Europos Sąjungos taikomas darniąsias technines specifikacijas ir pagrindinius saugos bei aplinkosaugos reikalavimus.
Statybos produktų gamintojų, platintojų ir importuotojų laukia ir tolesni pokyčiai. Nuo 2029 m. lapkričio mėn. taps privaloma pateikti ir kitus pagrindinius aplinkosaugos rodiklius pagal CPR reglamentą, o nuo 2031 m. lapkričio mėn. - visus aplinkosaugos rodiklius, susijusius su gaminių gyvavimo ciklu.
Europos Komisija siekdama palengvinti perėjimą prie naujų reikalavimų, planuoja įmonėms pristatyti nemokamą įrankį, kuris padės apskaičiuoti gaminių aplinkosauginius rodiklius ir parengti atitikties deklaracijas pagal naująjį reglamentą. Naudodamos šį įrankį, įmonės galės paprasčiau įvertinti savo gaminių poveikį aplinkai ir pasiruošti naujiems rinkos standartams. Įrankis taip pat turėtų suteikti galimybę integruotis su skaitmeniniais statybos produktų pasais, užtikrinant skaidrumą ir lengvesnį duomenų valdymą.
Pasak ekspertės, nepaisant naujos prievolės, tai atveria galimybes šalies gamintojams konkuruoti globalioje statybos produktų rinkoje su aukštesnės pridėtinės vertės gaminiais.
Mini Butų Rinka: Tendencijos ir Reikalavimai
Nekilnojamojo turto ekspertai neabejoja, kad mini butai ateityje vis labiau populiarės. Tačiau tie, kas dabar skuba įsigyti tokį būstą, gali susidurti su tam tikrais iššūkiais.
Minimalūs Ploto Reikalavimai
Statybos reglamentas nustato tam tikrus minimalius reikalavimus buto plotui. Būtent šiame dokumente nurodoma, kad vonios kambario kartu su tualetu plotas bute turėtų būti bent 4 kv. m. Bent vieno kambario plotas turėtų siekti 16 kv. m, o naudingasis buto plotas vienam žmogui turėtų būti ne mažesnis kaip 14 kv. m.
Tai reiškia, kad butas, kuriame yra tik vonios kambarys ir vienas gyvenamasis kambarys, turėtų būti bent 20 kv. m ploto.
Mini Butų Rinkos Tendencijos
Anot „Capital“ partnerio ir nekilnojamojo turto eksperto Manto Mikočiūno, mini butais dažniausiai tampa padalytos didelės patalpos, kurios nebūtinai yra gyvenamosios paskirties, o jų plotas dažniausiai svyruoja nuo vos 12 kv. m iki maždaug 20 kv. m.
Bendrovės „Citus“ analitikė Laura Markevičiūtė taip pat sutinka - neretai mini butais tampa visai ne butai ar kitokie būstai, skirti gyvenimui. „Nors kai kurie negyvenamosios paskirties pastatai ir patalpos (pvz., kūrybinės dirbtuvės) yra parduodami kaip gyvenamosios patalpos, visgi jų oficiali paskirtis nėra gyvenamoji ir pagal Lietuvos teisės aktus jie nėra laikomi gyvenamaisiais“, - akcentuoja L.
„Padalinus tie atskiri vienetai kadastriškai įgauna atskirus unikalius vienetus ir juos galima parduoti kaip atskirus daiktus. Kartais netgi būna tokių atvejų, kai parduodama dalis didelio daikto. Bankai gana skeptiškai žiūri į tokių daiktų finansavimą“, - akcentuoja M. Mikočiūnas.
Finansavimo Aspektai
„Luminor“ nuotolinių pardavimų privatiems klientams vadovė Regina Ungulaitienė nurodo, kad bankas butus su kita negu gyvenamąja paskirtimi priima įkeisti tuo atveju, jeigu tai yra loftų tipo, t. y. aukštos lubos ir dideli langai.
Jeigu paprastai bankai sutinka finansuoti 85 proc. gyvenamosios paskirties būsto vertės, tai loftams taikomos griežtesnės sąlygos. „Šį turtą finansuojame 75 proc. santykiu, jeigu baigtumas ne mažesnis nei 80 proc. ir kai turtas atitinka dalinės apdailos reikalavimus. Atkreipsiu dėmesį, kad nefinansuojame loftų tipo butų, jeigu jų paskirtis yra gamybinė. Taip pat atsargiau vertiname buto finansavimą, jeigu paskirtis gyvenamoji, tačiau daugiabučio, kuriame yra butas, paskirtis yra gamybinė arba administracinė. Visas situacijas vertiname individualiai“, - akcentuoja R. Ungulaitienė.
Kaimynų Nuomonė ir Gyvenimo Kokybė
Kaip sako M. Mikočiūnas, labai svarbu, kaip kaimynai žiūri į atsiradusius naujakurius. „Dažnai jie net nežino, kad toks projektas rengiamas ir kad ten kažkas gyvens. Kai jie pradeda gyventi ir vieni kitiems maišyti - tam gyventojui trukdo tie servisai, o tiems servisams - tie gyventojai, natūraliai jų keliai susikerta. Pasitaiko atvejų, kai kaimynai netgi nuginčija sandorius ir tų patalpų padalijimą į atskirus vienetus“, - sako M.
L. Markevičiūtė pabrėžia, kad tokiose patalpose gali nukentėti ir gyvenimo kokybė. „Taip pat tokioms patalpoms galioja didesni nekilnojamojo turto mokesčiai. Ir parduoti tokį būstą gali būti sunkiau, nes tam tikra prasme tai yra gudravimas, dėl kurio galų gale nukenčia pirkėjas ir gyventojas, o pakeisti tokių būstų paskirtį itin sunku“, - nurodo L.
Būsto Ploto Mažėjimo Tendencijos
NT ekspertai jau ne vienus metus pastebi tendenciją, kad perkamo būsto plotas mažėja. Registrų centro duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį bet kokio kambarių skaičiaus perkamų butų vidutinis plotas sumažėjo 11,5 proc. - nuo 58,6 kv. m iki 51,9 kv. m.
„Ober-haus“ statistika rodo, kad 2003 m. vidutinis buto plotas Vilniuje siekė 64,3 kv. m, o 2019 m. šis skaičius nukrito iki 50,8 kv. m.
Kaip rodo bendrovės „Ober-haus“ statistika, pastaraisiais metais net 37 proc. naujų butų sudaro vieno kambario butai.
M. Mikočiūnas pastebi, kad pasikeitė ne tik pirkėjų poreikiai, bet ir įpročiai: „Jeigu mums reikalingas miegamasis, jis reikalingas tiek, kad tilptų lova ir spinta. Mes ten neleidžiame laiko, mes ten ateiname pernakvoti.
L. Markevičiūtė teigia: „Individualūs reikalavimai būsto plotui visada bus apibrėžti konkrečios situacijos ir poreikių. Mes palaikome komfortišką kasdienį gyvenimą ir šio komforto poreikio diktuojamus reikalavimus būstui, tačiau, renkantis namus, be ploto, galioja daugiau faktorių“.
Auganti Mini Butų Paklausa
„Tankėjant ir plečiantis miestui, augant būsto ir žemės kainoms, didėjant gyvenimo intensyvumui, keičiantis pačiam gyvenimo būdui, tokių būstų paklausa turėtų augti. Iš kitos pusės, atsirandant naujoms būsto formoms, tokioms, kaip bendrojo gyvenimo erdvės, vadinamasis kolivingas, didėjant jų patrauklumui ir paslaugų, kurias galima gauti kartu, spektrui, būtent jos turėtų pritraukti nemažą dalį ypač mažų būstų auditorijos“, - įsitikinusi L. Markevičiūtė.
Vis dėlto LRT.lt pašnekovai pastebi, kad nors mini butai skelbimuose atsirasti pradėjo vos prieš porą metų, ir dabar jie domina ne tuos, kurie ieško pirmojo savo būsto. Šie dažnai ieško būsto, kuris atneštų didelę grąžą, o nuomininkai nuomojamam būstui nekelia tokių didelių reikalavimų, kokius keltų įsigydami nuosavą.
„Nuomininko poreikiai daug mažesni nei pirkėjo, kuris perka būstą sau. Dėl to čia matyčiau didelį skirtumą. Jeigu žmogus rinktųsi pirkti sau, jis turbūt natūraliai įsivertintų daugiau dalykų, nuspręstų, ko reikia, pasižiūrėtų į tai ne tik kaip į stogą virš galvos, bet ir kaip į savo pinigų investiciją“, - svarsto M. Mikočiūnas.
Investicijos Į Mini Butus
Jeigu vis dėlto pasirenkama investuoti, skaičiuoja M. Mikočiūnas, santykinė grąža, įsigijus mini butą, turėtų būti didesnė. NT ekspertai pastebi, kad statyti vis mažesnius butus - ekonomiškai logiška.
Remiantis „Ober-haus“ duomenimis, per penkerius metus Vilniuje pastatyta beveik 20 tūkst. naujų butų, kurių plotas užima kiek daugiau nei 1 mln. kv. metrų.
Nepaisydami šių sunkumų, pašnekovai neabejoja - ateityje tokie butai populiarės. Negana to, gali būti, kad teks keisti ir statybos reglamentą, kuriuo remiantis ir mažesni nei 20 kv. m butų statyba yra problematiška.
„Manau, kad visa tai turėtų eiti koja kojon ir statybinis reglamentas, reikalavimai turėtų keistis adekvačiai, kartu su rinkos poreikiais“, - įsitikinęs M.
Būsto Baigtumas
Nekilnojamojo turto vystytojams siūlant įsigyti nebaigtą statyti būstą, pirkėjams dažnai kyla klausimų dėl statybų baigtumo lygio ir jo įregistravimo. Nebaigtas statyti būstas laikomas tada, kai pastato ar buto baigtumas yra nustatytas mažesnis negu 100 proc. dėl nebaigtų statybos darbų.
Pastato ar jo dalies (buto) baigtumas įprastai nurodomas turto kadastrinėje byloje, kurią parengia matininkas. Būtent jis apskaičiuoja, kokio baigtumo būstas yra pastatytas kadastrinių matavimų atlikimo metu. Pagal galiojančius teisės aktus pastato 100 proc. baigtumas laikomas atliktu tada, kai pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą.
Kitaip tariant, pastato ar jo dalies baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato (jo dalies) yra pastatyta pagal projektą.
Kaip Apskaičiuojamas Baigtumo Procentas?
Norint gauti atitinkamą pastato baigtumo procentą, reikia apskaičiuoti, kiek procentų vadinamojo lyginamojo svorio sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (langų, durų, vidaus ar išorės apdailos ir pan.) vertė būsto projekto mastu, t. y. iš esmės, kiek būsto įrengimo elementų trūksta iki visiško projekto išpildymo. Konstrukcinių elementų, kurie pagal pastato projektą neturi būti įrengiami konkrečiame pastate, įtaka pastato ar jo dalies (buto) baigtumui nevertinama.
Pavyzdžiui, jei pastate nėra vidaus apdailos, pertvarų, dujų ir šie elementai nėra numatyti pastato projekte, šių elementų minėti lyginamieji svoriai skaičiuojant baigtumo procentą neatimami.
Ką Reiškia 80 Proc. Baigtumas?
Kalbant apie statybų darbų baigtumo apskaičiavimą, įstatymų nuostatos tiksliai neįvardija, ką galima laikyti 80 proc. turto baigtumu, o nurodyti apskaičiavimo metodai iš esmės vertinami konkrečiu atveju atitinkamos srities profesionalų.
Vis dėlto, pagal įprastą praktiką 80 proc. buto baigtumą sudaro paruoštos statybinės konstrukcijos, būste įrengtos inžinerinės sistemos: šildymas, vandentiekis, karšto vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir (ar) dujų tiekimas. Namo 80 proc. baigtumas galėtų būti laikomas pastatyta namo dėžutė su išorine apdaila, į kurį atvestas vandentiekis, šildymas (išvedžiota šildymo sistema), elektra bei įrengti nuotekų šalinimo įrenginiai, taip pat įmontuotos durys, langai, grindų pagrindas (juodgrindės).
Kiti 20 proc. galėtų būti būsto projekte numatyti likusieji darbai: grindų pilnas įrengimas (su apdailos medžiagomis), sienų pilna apdaila (glaistymas, dažymas ar pan.), sanitarinių mazgų įrengimas, rekuperacinės/vėdinimo sistemos įvedimas ir pajungimas (rekuperatoriaus įrenginio įrengimas), jei tokia projekte yra numatyta, kiti projekte numatyti apdailos (įrengimo) darbai.
Tikslus turto baigtumo procentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, matininkams atlikus atitinkamus kadastrinius matavimus ir užfiksavus visus reikalingus duomenis.
Svarbūs Aspektai
- Pastato ir būsto baigtumas: Vystomo nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, daugiabučio namo, 80 proc. baigtumas savaime nenurodo, jog ir konkretaus buto šiame pastate baigtumas yra būtent 80 proc. Pastato baigtumas gali skirtis nuo būsto baigtumo.
- Reikalavimai ir terminai: Dažnu atveju įsigijus būstą daugiabutyje yra nustatomi pirkėjui griežtesni turto 100 proc. baigtumo įrengimo reikalavimai ir terminai, kurių neatlikus sutrikdoma pastato statybų užbaigimo procedūra, atliekama vystytojo (statytojo).
- Gyvenimas nebaigtame būste: Pagal teisės aktus pastatytą naują daugiabutį galima naudoti tik gavus statybos užbaigimo aktą ir įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre. Jei daugiabučiui nėra išduotas statybos užbaigimo aktas ir jis neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tokiame pastate gyventi draudžiama. Neužbaigtame statyti daugiabutyje galima tik vykdyti statybos darbus, o gyventi ar vykdyti kitokią veiklą ‒ ne.
tags: #statybos #reglamentas #bustas