Nekilnojamasis kultūros paveldas inventorizuojamas surašant visus galimus jam priskirti kūrinius ir kitus daiktus. Inventorizavimo duomenys nuolat tikslinami, kaupiami ir sisteminami.
Nekilnojamasis kultūros paveldas - tai pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Taigi, kultūros paveldo objektams taikomi specialūs reikalavimai, susiję su statybos leidimais ir tvarkybos darbais.
Įstatyminė Bazė ir Reglamentavimas
Šioje srityje svarbūs teisės aktai, tokie kaip publikacija Valstybės žiniose, 2012-11-24, Nr. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2007, Nr. 80-3218, Nr. 2008, Nr. 1 straipsnis) reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą Lietuvoje.
Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Tokios vertybės registruojamos kaip didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ar vietovės.
Nekilnojamojo Kultūros Paveldo Apsauga
Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos struktūra
Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu. Draustinyje ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos.
Valdytojo pareiga - išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę, leisti Kultūros ministerijos nustatyta tvarka Departamento, savivaldybės paveldosaugos padalinio, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams ir pareigūnams ar jų įgaliotiems specialistams apžiūrėti kultūros paveldo objektą ar vietovę, fiksuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės būklę ir sutartomis sąlygomis atlikti tyrimus.
Kultūros vertybių registras įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ar pagal keitimosi duomenimis sutartis keičiasi reikalingais duomenimis su Nekilnojamojo turto registru ir kitais valstybės registrais, kadastrais, klasifikatoriais, specializuotais duomenų bankais, taip pat su valstybinių programų, bendrojo, detaliojo ir specialiojo planavimo organizatoriais, jeigu jie yra valstybės ar savivaldybių institucijos.
Specialiojo planavimo dokumentuose ir apsaugos reglamentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentus rengia atestuoti specialistai ir gali rengti juridiniai asmenys, kai tiems darbams vadovauja atestuoti specialistai ir jeigu juridinių asmenų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla.
Statybos Leidimai ir Paveldosaugos Reikalavimai
Specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė - aplinkos ir kultūros ministrų nustatytais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą.
Kultūros paveldo objekte atliekamų tvarkybos darbų projekto vykdymo eigą ir kokybę kontroliuojantys valdytojas, Departamentas ir savivaldybės institucijos bei kituose įstatymuose nurodyti subjektai, nustatę, kad atliekant darbus buvo pažeisti paveldosaugos reikalavimai ar kad dėl projekto klaidų iškilo vertingųjų savybių praradimo ar sužalojimo grėsmė, apie tai privalo pranešti Departamentui. Departamentas privalo sustabdyti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes žalojančius ar joms grėsmę keliančius darbus.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimai, avarijos grėsmės pašalinimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kiti neatidėliotini saugojimo darbai gali būti finansuojami iš paveldotvarkai skirtų lėšų. Tokių darbų sąrašą ir jų finansavimo prioritetus tvirtina kultūros ministras.
Už nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius.
Už įstatymo pažeidimus juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams skiriama bauda nuo trijų iki keturiasdešimties tūkstančių litų. Konkretus baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Praktiniai Pavyzdžiai ir Naujienos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) vos per keletą mėnesių Vilniaus mieste nustatė net keturis atvejus, kai pastatai kapitališkai remontuoti be tam privalomo statybą leidžiančio dokumento (SLD). Trys iš šių keturių kapitališkai remontuotų statinių - Gedimino prospekte, Krivių ir S. Gedimino prospekte esančio daugiabučio gyvenamojo namo, kuris registruotas kultūros paveldo registre ir yra kultūros paveldo objektas.
Statybos inspekcija primena, kad statinio kapitaliniu remontu vadinama statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas nekeičiant statinio išorės matmenų.
Pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas, naujų įrengimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.
Finansavimas ir Parama
Iš valstybės biudžeto lėšų finansuojami Kultūros vertybių registre esančių objektų tvarkybos darbai. Paraiškas gali teikti valstybės saugomų ir paminklų (saugomi objektai) ir į pradinės apsaugos kultūros paveldo objektų (registriniai) nacionalinio ir regioninio lygmens kultūros paveldo objektų valdytojai. Paraiškos finansavimui teikiamos kiekvienais metais nuo rugsėjo 1 d. Iki spalio 1 d. elektroniniu būdu, prisijungus prie Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos (KPEPIS).
Saugomam kultūros paveldo objektui maksimali suma, kuri gali būti skiriama darbams finansuoti pagal vieną paraišką yra 500 tūkst. Eur., finansuojami darbai: taikomieji tyrimai, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, tvarkybos darbų planavimas ir projektavimas, apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kiti neatidėliotini saugojimo darbai. Registriniam objektui maksimali suma 80 tūkst. Eur., finansuojami darbai: taikomųjų mokslinių tyrimų, avarijos grėsmės pašalinimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kiti neatidėliotini saugojimo darbai.
Parama kultūros paveldo statinių, esančių kultūros paveldo vietovėse (Žvėryne, Antakalnyje, Naujamiestyje, Šnipiškių dalyje, Tuputiškėse, Rasų kolonijoje u.k.), tvarkybos darbams. Tai savivaldybės teritorijoje esantys kultūros paveldo objektai ar kultūros paveldo statiniai, pastatai, esantys Kauno senamiesčio ar Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijoje.
LR Aplinkos ministerija, įgyvendinant Klimato kaitos programą, teikia paramą fiziniams asmenims, norintiems atnaujinti individualius gyvenamuosius namus. Programos lėšomis gali būti finansuojamas ir stogo šiltinimas, ir naujo šlaitinio stogo įrengimas, įskaitant asbestinio stogo keitimą.