Šiandieninė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei, o tai reiškia, kad būtina padidinti balanso informatyvumą ir geriau įvertinti įmonių turtinę ir finansinę būklę. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ekonomikos konkurencingumo lygį, yra investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą. Gamybos augimui ir darbo produktyvumo didinimui visada reikalingos papildomos investicijos, kurios yra prielaida naujų, pažangių technologijų diegimui.
Atsižvelgiant į tai, straipsnyje nagrinėjama Staciokas Jefinovas turto apskaitos metodika, taikoma Lietuvos įmonėse. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla ir veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys.
Pagrindinių Atsargų Apskaitos Taisyklių Taikymas Lietuvos Įmonėse
Nors ir laikoma, kad esminiai bendrieji apskaitos principai Lietuvoje diegiami nuo 1995 metų, praktika rodo, kad jie vis dar taikomi nevienodai. Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo iškyla daugybė nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą.
Turto Priskyrimo Atsargoms Kriterijai
Ilgalaikis materialusis turtas yra materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Kaip minėta, ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiamos paslaugos savikainą.
Nuolat Apskaitomų Atsargų Ir Periodiškai Apskaitomų Atsargų Būdai
Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Tai yra aktualu, kai reikia patikrinti, ar tiksliai į apskaitą įtrauktas vienas ar kitas ūkinis įvykis arba nauji apskaitos darbuotojai supažindinti su jų darbo funkcijomis ir specifika. Svarbu tai, kad kiekviena įmonė, laikydamasi VAS ir teisės aktų nuostatų, individualiai rengia apskaitos politiką. Todėl neišvengiamai būtina kiekvienai įmonei reglamentuoti apskaitą, patvirtinant atitinkamą apskaitos politiką, kurioje numatytas ir turto apskaitos tvarkymas.
Bendrojo Pelno Ir Mažmeninių Kainų Vertinimo Metodai
Rinkos ekonomikos sąlygomis apskaita tampa įvairių ūkinių operacijų registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti.
Pagrindinis išlaidų apskaitos tikslas - nustatyti produkcijos ir paslaugų kainas. Laiku pateikus informaciją apie gaminių savikainą įmonės vadovybė gali teisingai nuspręsti, kuriuos gaminius tikslinga gaminti, kokiomis kainomis juos parduoti, kad būtų gautas didesnis pelnas.
Išlaidų Paskirstymo Problemos
Įmonių valdymo apskaitos specialistai dažniausiai susiduria su pridėtinių ir kompleksinių išlaidų paskirstymo problemomis. Gamybos pridėtinės išlaidos yra visos gamybos išlaidos, išskyrus tiesiogines medžiagas ir tiesiogines darbo išlaidas. Literatūroje šios išlaidos vadinamos įvairiai: bendros gamyklinės, gamybinės pridėtinės, netiesioginės gamybinės išlaidos.
Atsargų Įkainojimo Modelių Naudojimo Palyginimas
Atsargų įkainojimo problema aktuali įmonių buhalteriams ne tik dėl turimų atsargų perkainojimo, bet ir dėl to, jog iškyla atsargų likučių įkainojimo problema:
- Konkrečių kainų metodas: taikomas tada, kai konkretūs atsargų vienetai yra įvertinami jų savikaina.
- FIFO metodas: daroma prielaida, kad anksčiausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai.
- LIFO metodas: daroma prielaida, kad vėliausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai.
- Vidutinės kainos metodas: laikotarpio pabaigos atsargų likučiai įvertinami vidutine kaina.
| Metodas | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Konkrečių kainų | Atsargų vienetai įvertinami jų savikaina | Tikslus atsargų įvertinimas | Sudėtinga taikyti dideliam kiekiui atsargų |
| FIFO | Anksčiausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai | Lengva suprasti ir taikyti | Gali neatspindėti realios situacijos infliacijos metu |
| LIFO | Vėliausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai | Gali geriau atspindėti realią situaciją infliacijos metu | Nėra leidžiamas pagal TFAS |
| Vidutinės kainos | Laikotarpio pabaigos atsargų likučiai įvertinami vidutine kaina | Išlygina kainų svyravimus | Gali neatspindėti realios situacijos |
Atsargų Įvertinimas Sudarant Finansinę Atskaitomybę
Siekiant padidinti apskaitos ir atskaitomybės duomenų patikimumą, atsisakoma tradicijos vertinti visus apskaitos objektus tik faktine savikaina, nes toks vertinimas daugeliu atvejų yra neobjektyvus. Dalis įmonių jau gerai įsisavino ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą.
Atsargų Pajamavimo Įsigijimo Savikaina Būtinumas
Ilgalaik/ materialsj/ turt registruoti apskaitoje ir parodyti finansinje atskaitomybje galima dviem bkdais /sigijimo savikaina arba perkainota verte. .mons savarankiakai pasirenka ilgalaikio materialiojo turto apskaitos bkdus, nurodomus apskaitos politikoje.
Trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas trumpalaikiu (kaip ir ilgalaikiu) laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto priskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia ne tiek šio turto pobūdis, kiek įmonės veiklos aplinkybės.
Veiklos ciklas - laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai paverčiamą priemonę. Nebaigta gamyba - įmonės gaminamos produkcijos, kuri pagal technologiją dar nėra visiškai užbaigta, bei nebaigtų teikti paslaugų vertė.
Pirkėjų įsiskolinimas - tai su įmonės prekybine veikla ( prekių, paslaugų ir savos produkcijos pardavimu ) susijusios pirkėjų skolos. Metų pabaigoje (iškilus neaiškumams ir dažniau) laikotarpio pabaigos skolos suderinamos su pirkėjais, pasirašant suderinimo aktus.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai - visi įmonės turimi pinigai vietine ir užsienio valiuta ir jų ekvivalentai, pavyzdžiui gryni pinigai kasoje ir banko sąskaitose, banko čekiai, perlaidų vertė, t.y. tos pinigų sumos, kuriomis įmonė realiai gali naudotis.
Išankstiniai apmokėjimai- įmonei sumokėtos sumos prieš duodant prekę ar suteikiant paslaugą. Iš anksto apmokama tiekėjams, kurie įsipareigoja tiekti prekes ar paslaugas. Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams laikomi trumpalaikiu turtu, nes avansu sumokėtos pinigų sumos savaime priskiriamos sąnaudoms.
Gautinomis sumomis laikomos trumpalaikės skolos, susijusios su įmonės tipine veikla. Gautinoms sumoms taip pat priskiriami inventorizacijų metu užfiksuoti trūkumai.
Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriami pinigai, kai sutartinė teisė gauti pinigus arba finansinę priemonę iš kitos įmonės, taip pat sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galioja trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį.
Įmonės, turinčios laisvų apyvartinių lėšų, gali pinigus kaip terminuotus indėlius padėti į banką.