Atrodo - o kas čia tokio sudėtingo, savame sklype pasodinti kokį vaismedį ar krūmą. Tačiau nėra viskas taip jau paprasta. Siekiant nepažeisti įstatymų, bei ateityje išvengti nemalonių situacijų, primename pagrindines taisykles, kurios padės tinkamai rūpintis savo sklype augančiais stambiais augalai.
Ko gero didžioji dalis kaimyniškųjų nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo - tiesiogine prasme.
Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti užmegzti kontaktą, ir bandyti susitarti gražiuoju.
Sodininkų bendrijų įstatymas nustato vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo tvarką mėgėjiško sodo teritorijoje:
- aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos;
- žemaūgiai medžiai (vaismedžiai) iki 3 m aukščio sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;
- krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;
- sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams.
Mažesniu atstumu jie gali būti sodinami esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.
Gretimų sklypų savininkų santykius, susijusius su želdiniais, aptaria ir Civilinis kodeksas. 4.42 str.
Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo „NAMŲ SKLYPŲ UŽSTATYMO IR TVARKYMO REIKALAVIMAI“ nuostatomis medžiai gali augti:
- krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m;
- žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 m;
- kitų medžių - 3 m.
Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.
Jeigu medis yra saugotinas (jūs rašote, jog įrašytas į nuosavybės dokumetą), tai jo be leidimo ir negalima nupjauti.
Mažiausias leidžiamas atstumas nuo pastatų ir statinių išorinių sienų be langų iki medžių kamienų (ašies) - 5 m, iki krūmų - 1,5 m; nuo pastatų sienų su langais - atitinkamai 10 m ir 1,5-2,5 m (kai krūmas aukštesnis nei 2 m), nuo gatvės važiuojamosios dalies, sutvirtintos kelkraščio juostos ar griovio briaunos krašto - atitinkamai 2 m ir 1 m; nuo šaligatvio, dviračių ir parko takų krašto - atitinkamai 0,75 ir 0,5 m. Nuo apšvietimo tinklo, troleibusų stulpų, kolonų, estakadų atramų mažiausias leidžiamas atstumas iki medžių - 4 m; nuo atraminių sienučių pado arba vidinės briaunos iki medžių - 3 m, krūmų - 1 m; nuo šlaitų, terasų ir kt.
Sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams.
Gretimų sklypų savininkų santykius, susijusius su želdiniais, aptaria ir Civilinis kodeksas. 4.42 str.
Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
Sklypo forma neturi įtakos augalų parinkimui - tai yra skonio ir galimybių reikalas.
Prieš pradedant augalų sodinimo darbus, pirmiausia šlaitas turi būti tvirtinamas, nelygu koks yra jo nuolydis ir grunto sudėtis. Dažnu atveju šlaitai būna tiesiog terasuojami, o terasavimui naudojamos įvairios medžiagos - medžio rąstai, įvairūs blokeliai, betoninės atraminės sienutės, akmenys, įvairios šlaitų tvirtinimo plokštės.
Tam, kad šlaite pasodinti augalai gerai augtų - reikalingas kokybiškas gruntas ir laistymas pietinėje ir rytinėje pusėse. Be šių dalykų neturėsite nuolat vešančio sodo ar dekoratyvinio apželdinimo.
Net jeigu sodinsite tokiu metu, nepamirškite gausiai prilaistyti augalų sodinimo duobes, o pasodinus augalą sodinimo vietą būtinai apipilkite sausu gruntu, negausiai užpilkite mulču.
Tokius augalus galime išskirti tik vertindami gruntą ir augimo vietos saulėtumą.
Kiliminė daugiametė gėlė pavėsiui ir pusiau pavėsiui - viršūnžiedė pachisandra (Pachysandra terminalis). Geriausiai auga pusiau pavėsyje, o saulėtoje vietoje lapai pasidaro šviesesni, geltonesni.
Kiliminė daugiametė gėlė saulėtoms vietoms - aubretė (Aubrieta) - taisyklingai besiplečiantis visžalis augalas. Aubretės greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai, tačiau jautresnės sausroms. Gerai auga ir saulėje ir pusiau pavėsyje.
Parenkant krūmus, išskirčiau karpytalapės stefanadros formą 'Crispa' (Stephanandra incisa 'Crispa'). Neaukštas, tankus krūmas, dailiai lenktomis šakomis ir dekoratyviais lapais. Labai dekoratyvi, ryškiai žalios spalvos, rudenį geltona ir oranžinė. Lapukai primena klevo lapus. Gerai auga saulėtose, pusiau šešėliuotose vietose, drėgnoje dirvoje.
Štai atstumų, kurių reikia laikytis sodinant augalus, lentelė:
| Augalas | Atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos | Kiti atstumai |
|---|---|---|
| Krūmai | Ne mažiau kaip 1 m | Nuo pastatų sienų be langų: 1,5 m; nuo sienų su langais: 1,5-2,5 m (kai krūmas aukštesnis nei 2 m) |
| Žemaūgiai medžiai (iki 3 m) | Ne mažiau kaip 2 m | Nuo pastatų sienų be langų: 5 m; nuo sienų su langais: 10 m |
| Aukštaūgiai medžiai (virš 3 m) | Ne mažiau kaip 3 m | Nuo pastatų sienų be langų: 5 m; nuo sienų su langais: 10 m |
