Specialiųjų Žemės Naudojimo Sąlygų Sutartiniai Ženklai ir GTRK Aprašas

Šiame straipsnyje aptariami specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS) teritorijų žemėlapiai, jų sudarymo tvarka, tvirtinimas ir keitimas. Taip pat nagrinėjami sutartiniai ženklai, naudojami melioracijos statiniams žemėlapiuose vaizduoti, remiantis Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos reglamentu GKTR 2.11.03:2014.

Bendrosios Nuostatos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, savivaldybės iki 2022 m. lapkričio 20 d. ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. nustatoma teritorijų, kurioms pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą taikomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemėlapių sudarymo, jų tvirtinimo ir keitimo tvarka.

SŽNS Žemėlapių Sudarymas ir Tvarkymas

Teritorijų, kurioms pagal Įstatymą taikomos SŽNS, žemėlapiai yra skaitmeniniai. Juos sudaro erdvinių duomenų rinkiniai (SŽNS žemėlapiai), kurie turi būti rengiami ir keičiami vadovaujantis Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4.

Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimas apie SŽNS žemėlapiuose nustatytas teritorijas teikiamas vadovaujantis Pranešimo apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pateikimo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui tvarkos aprašu, patvirtintu valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus 2022 gegužės 18 d., įsakymu Nr.

Teritorijų, kurioms taikomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų specialiosios žemės naudojimo sąlygos (pakrančių teritorijos), žemėlapį sudaro erdvinių duomenų rinkinys, kuriame nustatomos pakrančių teritorijų ribos ir kurį galima peržiūrėti internetiniame žemėlapyje.

Kuriant internetinį žemėlapį pakrančių teritorijų erdvinių duomenų rinkinio duomenų peržiūrai, žemėlapių naršyklės pagrindiniam žemėlapiui kurti turi būti naudojami GRPK duomenys.

Pakrančių teritorijų žemėlapio erdvinių duomenų rinkinio duomenys kaupiami Upių, ežerų, tvenkinių kadastro (UETK) duomenų rinkinyje ir viešinami internetiniame UETK žemėlapyje, kurį galima peržiūrėti Aplinkos apsaugos agentūros (Agentūra) interneto svetainėje.

Pakrančių teritorijų žemėlapyje pakrančių teritorijų ribos nustatomos vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540.

Pakrančių teritorijų žemėlapis ir jo duomenų pakeitimai tvirtinami Agentūros direktoriaus įsakymu. Įsakyme turi būti nurodoma, kad patvirtintas pakrančių teritorijų žemėlapis skelbiamas Agentūros interneto svetainėje ir pateikiama nuoroda į internetinį UETK žemėlapį. Šis žemėlapis taip pat viešinamas Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) naudojant erdvinių duomenų rinkinio peržiūros priemones.

Pelkių ir šaltinynų žemėlapio erdviniai duomenys kaupiami ir tvarkomi kaip atskiras sluoksnis Biologinės įvairovės duomenų rinkinyje (biomon.lt) ir viešinami internetiniame žemėlapyje, kurį galima peržiūrėti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) interneto svetainėje.

Natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio erdvinių duomenų rinkinio duomenys kaupiami ir tvarkomi kaip atskiras sluoksnis Biologinės įvairovės duomenų rinkinyje (biomon.lt) ir viešinami internetiniame žemėlapyje, kurį galima peržiūrėti VSTT interneto svetainėje.

Pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai ir jų duomenų pakeitimai tvirtinami VSTT direktoriaus įsakymais. Įsakyme turi būti nurodoma, kad patvirtinti žemėlapiai skelbiami VSTT interneto svetainėje, pateikiama nuoroda į internetinį žemėlapį. Šis žemėlapis taip pat viešinamas Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) naudojant erdvinių duomenų rinkinio peržiūros priemones. Pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai gali būti tvirtinami dalimis.

Įstatymo 91 straipsnio 1 punkte nurodytos melioruotos žemės erdviniai duomenys kaupiami Žemės informacinės sistemos Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinyje Mel_DR10LT. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas, naudodamas 2022 09 30 Mel_DR10LT duomenis, parengia Mel_DR10LT sluoksnį SZNS_MEL_PLOT_TERITORIJA, kuris sudaromas vadovaujantis Specifikacija. Žemėlapis teikiamas tvirtinti žemės ūkio ministrui, atlikus viešinimo procedūras, nustatytas Įstatymo 11 straipsnyje. Žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamas Mel_DR10LT sluoksnis SZNS_MEL_PLOT_TERITORIJA, kurį galima peržiūrėti Lietuvos erdvinės informacijos portale. Įsakyme nurodoma, kad patvirtintas Mel_DR10LT sluoksnis SZNS_MEL_PLOT_TERITORIJA skelbiamas Lietuvos erdvinės informacijos portale ir pateikiama nuoroda į internetinį žemėlapį, kuriame galima peržiūrėti duomenis.

Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nurodytų melioracijos statinių erdviniai duomenys kaupiami Melioruotos žemės ir melioracijos statinių erdvinių duomenų rinkinyje Mel_DR2LT.

Žemėlapių Keitimo Tvarka

Pakrančių teritorijų žemėlapio keitimai apima: naujų pakrančių teritorijų braižymą, patvirtintų pakrančių teritorijų erdvinių duomenų redagavimą, patvirtintų pakrančių teritorijų erdvinių duomenų šalinimą.

Pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimas apima: naujų pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribų braižymą, esamų pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribų redagavimą, patvirtintų pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribų šalinimą. Minėtų erdvinių duomenų keitimas ir (ar) duomenų išregistravimas tvirtinamas teritorijose, kurios turi NTR tvarkytojo sugeneruotą unikalų teritorijos numerį (UNIK_NR).

Žemėlapio pakeitimai apima: patikslintų ir (ar) naujų ir (ar) panaikintų (išimtų iš apskaitos) melioracijos statinių teritorijų įrašymą ir (ar) panaikinimą į ir (ar) iš melioracijos statinių teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinį.

Prašymų Teikimas

Fiziniai, juridiniai asmenys prašymus dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo teikia raštu arba elektroniniu formatu VSTT. Su prašymu keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais).

Asmenys prašymus pakeisti žemėlapio erdvinių duomenų rinkinį teikia elektroniniu formatu savivaldybės administracijai, kurios teritorijoje prašoma pakeisti duomenis.

Jei Agentūra nustato, kad prašymas yra susijęs su GRPK objekto padėties neatitikimu vietovėje daugiau kaip 2,5 m, prašymas per 5 darbo dienas persiunčiamas GRPK tvarkytojui ir apie tai informuojamas prašymą pateikęs asmuo. GRPK tvarkytojas Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatuose, nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą įregistruoti arba išregistruoti GRPK objektą, pakeisti GRPK duomenis ir (arba) GRPK informaciją ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja Agentūrą apie priimtą sprendimą.

Žemėlapių Rengimas

Žemėlapių rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Žemėlapio iniciatorius parenka žemėlapio rengėją ir organizuoja žemėlapio rengimą. Kai žemėlapio iniciatorius yra perkančioji organizacija, žemėlapio rengėjas parenkamas viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Viešąjį pirkimą žemėlapio rengėjui atrinkti organizuoja ir pirkimo procedūras atlieka žemėlapio iniciatorius.

Žemėlapio rengėjas, atsižvelgdamas į žemėlapio teritorijos dydį, pasirenka mastelį objektams aiškiai ir įskaitomai atvaizduoti. Melioracijos statiniai žemėlapiuose turi būti atvaizduojami sutartiniais ženklais, kurie reglamentuoti Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl techninių reikalavimų reglamente GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo“.

Taip pat turi būti nurodomos Įstatymo 91 straipsnyje išvardytos objektų apsaugos zonos, nurodant jų dydį pagal Įstatymo 93 straipsnyje nustatytus dydžius.

Parengus žemėlapio projektą, žemėlapio rengėjas raštu kreipiasi į Melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją pateikdamas laisvos formos prašymą suderinti žemėlapį kartu su parengtu...

Duomenų Šaltiniai

Rengiant žemėlapius, naudojami įvairūs duomenų šaltiniai, įskaitant:

• Adresų registro duomenų rinkinio sluoksnių „Savivaldybių“ ir „Gyvenamųjų vietovių ribos“ objektai (naudojami į miestų teritorijas patenkančioms pakrančių teritorijoms nustatyti).
• Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys (naudojamas melioracijos įrenginių būklei įvertinti.
• Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT.
• teritorijų, kuriose žemės ūkio veiklos subjektai gali prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m.
• Lietuvos pievų inventorizavimo 2002-2005 m. duomenys.

Šis straipsnis apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių sudarymu, tvarkymu ir naudojamais sutartiniais ženklais Lietuvoje.

tags: #specialiuju #zemes #naudojimo #salygu #sutartiniai #zenklu