Prasidėjus karui Ukrainoje, daugelis žmonių susimąstė apie galimybę pasislėpti bombardavimo atveju. Tačiau, pasirodo, tokių slėptuvių, kokias matome kariniuose filmuose, Lietuvoje praktiškai nėra.
Slėptuvės apibrėžimas ir paskirtis
Slėptuvė - tai specialios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa, skirta apsaugoti asmenis nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Šiose patalpose privalo būti užtikrintas valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų ir Bendrojo pagalbos centro nenutrūkstamas veikimas.
Slėptuvės yra būtinos, kad asmenys galėtų organizuoti ir koordinuoti situacijos stabilizavimą ir valdymą, teikti pagalbą gyventojams - evakuoti, laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose, maitinti, rūpintis sanitarinėmis sąlygomis ir kt.
Slėptuvių tinklas Lietuvoje
Iki 2018 m. vasario 3 d. Lietuvoje teisės aktuose buvo numatyta, kad slėptuvės ekstremaliųjų situacijų valdymui turėjo būti įrengtos visose 60 savivaldybių. Tačiau tik 9 savivaldybės turėjo gerai įrengtas slėptuves ir 35 - turėjo slėptuves, iš dalies atitinkančias nustatytiems reikalavimams.
Kolektyvinės apsaugos statiniai
Įprastomis gyvenimo sąlygomis kolektyvinės apsaugos statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros ir sporto centrai.
Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.
Paaiškino, kodėl esant ekstremaliai situacijai reikia pasiruošti prabangių papuošalų ir cigarečių
Gaisrinė sauga ir statinių atsparumas ugniai
Statinių konstrukcijos apibūdinamos pagal atsparumą ugniai ir degumą, o atsparumas ugniai - pagal statinio elementų gebėjimą gaisro metu tam tikrą laiko tarpą išlaikyti apkrovas, vientisumą (sandarumą) ir izoliacines savybes.
Statiniai, atsižvelgiant į jų gaisro apkrovos kategorijas ir jiems statyti panaudotų statybos produktų atsparumą ugniai, skirstomi į I, II, III atsparumo ugniai laipsnio statinius bei gaisrinius skyrius.
Skirtingos paskirties statinių dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis. Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai klasę bei konstrukcijos degumo klasę.
Priešgaisrinės užtvaros
Priešgaisrinėms užtvaroms priskiriamos priešgaisrinės sienos, pertvaros, perdangos, denginiai.
Priešgaisrinės sienos turi iškilti ne mažiau kaip 60 cm virš stogo, jeigu bent vienas denginio ar stogo konstrukcijos elementas yra D degumo klasės, ir 30 cm - C degumo klasės.
Gaisro metu angos priešgaisrinėse užtvarose turi būti uždarytos. Langai turi būti neatidaromi, o durys, vartai, liukai ir vožtuvai - turėti savaiminio uždarymo mechanizmus bei sandarinančius tarpiklius.
Šildymo sistemos ir energijos šaltiniai
Kiekvienas, planuojantis pradėti namo statybą, turi apgalvoti, koks šildymo būdas patogiausias ir ekonomiškiausias. Renkantis šildymo sistemą, verta pamąstyti, į ką ir kiek investuoti. Pirmiausia turėtų investuoti į namo sandarumą, o jau po to - į efektyvią ir komfortišką šildymo sistemą bei įrangą.
Galima išskirti keletą pagrindinių šildymo būdų pagal energijos šaltinį:
- Šildymas skystuoju ir kietuoju kuru.
- Šildymas biokuru /kietuoju kuru.
- Šildymas natūraliais gamtos šaltiniais.
- Šildymas elektra.
- Šildymas saulės energija.
Daugelyje pastatų galimas kombinuotas šildymo būdas naudojant du ar tris energijos šaltinius, kombinuojant šildymo įrangą. Tačiau vis populiarėja aplinką tausojančios, reikalaujančios nedidelių energijos sanaudų šildymo sistemos.
Kad ir kokį šildymo įrenginį pasirinktumėte, ar gerai jis atliks savo funkciją, ar nelabai, priklauso nuo teisingo montavimo, eksploatacijos, tinkamo, specialiai jūsų namui parengto šildymo sistemos projekto. Daugiau garantijų, kad viskas bus sumontuota teisingai, suteikia parengtas projektas.
Pasyvūs namai - energiją taupantis sprendimas
Maždaug 40% pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra priskiriama statybų pramonei ir pastatams, įskaitant tiek eksploatacinę, tiek statybų metu naudojamą energiją. Vis dažniau pirmenybė teikiama aplinką tausojantiems pasyviems namams, kuriuos iš pradžių statė tik individualių namų savininkai, o pastaruoju metu ši idėja vis labiau skverbiasi ir į daugiabučių ir komercinių patalpų statybas.
Pasyviems namams naudojami natūralūs elementai, tokie kaip saulės šviesa, šešėliai ir kryžminė ventiliacija, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį tiek statant, tiek eksploatuojant. Išnaudodami gamtos jėgas, o ne priešindamiesi jiems, pasyvioji architektūra optimizuoja energijos vartojimo efektyvumą ir sumažina nereikalingų atliekų kiekį.
Pasyvių namų pavyzdžiai pasaulyje
Šiuo metu Vankuveryje statomas aukščiausias pasaulyje pasyvus pastatas, kuris pakils į 178 metrų aukštį ir jame bus įrengta 480 energiškai efektyvių butų, atitinkančių griežtus pasyvaus namo standartus.
Kiti žinomi pasyvių namų pavyzdžiai:
- „Second + Delaware“ (JAV) - 276 butų kompleksas, didžiausias pasyvus pastatas Jungtinėse Valstijose.
- „Park Avenue Green“ (JAV) - penkiolikos aukštų pastatas, suprojektuotas ir pastatytas taip, kad atitiktų JAV „Passive House Institute“ sertifikavimo standartus.
- „Cornell Tech“ (JAV) - pastatas Kornelio universiteto technologijų, verslo, teisės ir dizaino miestelyje, kuris buvo atidarytas 2018 m. ir tuo metu tai buvo didžiausias ir aukščiausias gyvenamasis pastatas pasaulyje, suprojektuotas ir pastatytas pagal pasyvaus namo standartus.
- „Sendero Verde“ (JAV) - 360 butų kompleksas, skirtas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms ir buvusiems benamiams suteikti įperkamą būstą.
Energiją taupantys pasyvūs namai yra puiki galimybė mažinti taršą ir sušvelninti klimato kaitą. Džiugu, kad pasaulyje atsiranda vis daugiau sertifikuotų pasyvių namų.
tags: #specialiai #irengta #nedidele #patalpa