1999 metų inžineriniai statiniai Lietuvoje: Apžvalga, teisės aktai ir kadastro duomenų surinkimo metodikos

Šiame straipsnyje apžvelgiama statybų rinkos raida ir nuosmukio etapai, tai sąlygojantys veiksniai bei tų procesų padariniai Lietuvos ekonomikai 1991-2002 metais, ypatingai akcentuojant 1999 metus. Kadangi statyba yra labai svarbi ekonomikos šaka, iškyla jos efektyvumo klausimas.

Statybų metu sukurta aplinka yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, kuri prisideda prie Lietuvos ekonomikos formavimo. Būstas, kuriame gyvename, įstaigos ir gamyklos, kuriose dirbame ar mokomės, vandentiekio ir dujotiekio sistemos, elektros tinklai, keliai, tiltai, geležinkeliai, oro uostai, viešbučiai bei telekomunikacijų tinklai - tai dar nebaigtas statybos objektų sąrašas. Kaip matome, statybų rinkos efektyvumas bei raida turi nemažą įtaką formuojantis valstybės makroekonomikos rodikliams, valstybės ekonominiai bei socialinei politikai, o iš to savo ruožtu seka, kad įtaka pasireiškia ir kiekvieno iš mūsų asmeniniame gyvenime. Be to, statybų rinkos padėtis gali būti traktuojama kaip valstybės ekonomikos išsivystymo indikatorius.

Statybos efektyvumą ir jos raidą veikia visa aibė veiksnių. Visi anksčiau minėti veiksniai, sąlygojantis statybų rinkos efektyvumą bei raidą, skirtingais laikotarpiais buvo įvairūs ir įvairiai vystėsi. Kaip žinome, Lietuva patyrė socialinės santvarkos pasikeitimą. Pasikeitė ne tik politinė, ekonominė ir socialinė aplinka, bet ir visa vertybių sistema. Buvo pereita iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką. Šis procesas buvo skausmingas visoms ekonomikos šakoms, tačiau ypatingai palietė statybų rinką, o pasekmės jaučiamos iki šiol.

Iki 1990 m. vykdyta statybos politika buvo orientuota į kiekybinį poreikių tenkinimą, kadangi pagal tuometinę ideologiją, darbininkų klasės aprūpinimas būstu buvo iškeliamas į pirmąją vietą. Tačiau niekas nesirūpino statomo būsto kokybe, ilgaamžiškumu, priežiūra, jo išsidėstymu. Nebuvo beveik jokios techninės pažangos - daug kas buvo daroma, panaudojant darbininkų fizinę jėgą. Statybų aikštelėse, kai pritrūkdavo darbo jėgos, dažnokai tekdavo dirbti net moterims. Klestėjo korupcija, vagystės ir neatsakingumas. Vogė visi - pradedant nuo eilinio darbininko, maišančio skiedinį, baigiant atsakingu už statybą visos šalies mastu pareigūnu. Niekuo geresnė padėtis buvo ir gamybinių pastatų statybos sferoje.

Valstybę buvo apėmusi gigantomanijos troškimas - kai kurios gamyklos buvo statomos neatsižvelgiant į jos reikalingumą ir naudingumą statomoje teritorijoje. Visai nebuvo paisoma aplinkosaugos reikalavimų. Atkūrus nepriklausomybę šios ir panašios problemos dar pagilėjo. Valstybės parama būsto fondo atnaujinimui ir jo energetiniam efektyvumui didinti yra nepakankama. Daugiabučių namų savininkų bendrijos taip pat šiuo metu nepajėgios pačios atlikti reikalingiausių atnaujinimo darbų. Pastatų kokybė yra žema, jie yra pastatyti neracionaliai, nepaisant eksploatacijos kaštų minimizavimo principų.

Po SSRS žlugimo prasidėjo pereinamasis laikotarpis į rinkos ekonomiką. Spontaniškai pradėta rinkos restruktūrizacija. Lietuvoje pirmasis šalies statybos restruktūrizavimo etapas vyko stichiškai, skaidantis stambioms įmonėms ir jas privatizuojant be išsamesnės strateginės analizės. Tuo pat metu vyko ir gyvenamojo būsto privatizacija. Iki 1996 m. pradžios Lietuvoje buvo privatizuota 532,9 tūkst. valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų ir butų Lietuvos būsto sektorius tapo labiausiai privatizuotu, palyginti su kitomis buvusios SSRS šalimis bei Vakarų Europos šalimis. Privatizacija Lietuvoje turėjo teigiamų ir neigiamų aspektų. Viena vertus, susidarė sąlygos formuotis būsto rinkai, gyventojai galėjo laisvai disponuoti būstu, pirkti, parduoti jį ir panašiai. Tačiau gyventojai susidūrė su pinigų trūkumu išlaikant žemos kokybės butus. Todėl jų neremontuojant, sulig kiekvienais metais jų vertė ir kokybė dar labiau mažėjo. Be to, privatizacijos procesas buvo neskaidrus, iš ko galima daryti prielaidas, kad gautos lėšos iš privatizacijos ‘nusėdo’ tam tikrų asmenų kišenėse.

Taip pat, pareigūnai turėdami jiems suteiktas privilegijas, galėjo pasirinkti geresnės kokybės pastatus arba žemės sklypus, esančius patogesnėse, prestižiniuose vietose. Privatizavimo metu buvo prarastas socialinio būsto fondas. Šiuo metu tai kelia valstybei tam tikrų problemų. Kaip jau minėjau, restruktūrizuojant rinką, privatizacijos metu buvo sukurtos nedidelės privačios statybos bendrovės iš buvusių valstybinių gigantų. Kai kurios įmonės subankrutavo ir pasišalino. Tačiau kitoms (UAB “Kausta”, UAB “Mažeikių gairė”, AB “Panevėžio statybos trestas”, UAB “Montuotojas” ir kitos) verslas pradėjo sektis. Statybų rinka po trumpalaikio nuosmukio dėl rinkos restruktūrizavimo, pradėjo atsigauti. Per 1997 metus, palyginti su 1996 metais, statybos įmonių įvykdyta darbų apimtis padidėjo 8,8 proc., iš jų šalies teritorijoje darbų apimtis padidėjo 12,4 proc., Per 1997 metus iš viso atlikta darbų už 2307 mln.litų . Tuometinės statybos bendrovės gaudavo užsakymų ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir užsienyje. Užsienyje 1997-1998 metais (daugiausia NVS šalyse) būdavo atliekama iki 30% visų statybų.

Labai didelis smūgis Lietuvos statyboms bendrovėms buvo 1998m. Rusijos ekonominė krizė. Jos neigiamas poveikis buvo toks stiprus, kad statybų rinka posovietinėje Lietuvoje pradėta skirstyti į du etapus - iki Rusijos krizės ir po jos. Ši krizė palietė statybos bendroves, kadangi jų verslas buvo susijęs su šia šalimi. Statybos įmonės įėjo į didžiausius nuostolius dėl krizės patyrusių įmonių grupę. Kadangi Rusijos ekonomika glaudžiai susijusi su NVS šalių ekonomika, tai jos irgi labai pajuto krizę. Lietuva iš to patyrė tik nuostolių - darbų apimtys užsienyje sumažėjo beveik iki nulio (1999m - 1,4% iš visų atliktų darbų apimties), nutrūko eksportas ir importas į NVS šalis. 1999m. statybos paslaugų eksportas sumažėjo 55,6%, o importas sumažėjo 65%, palyginus su 1998m.

Lietuvos vidaus rinkoje irgi kilo krizė. Ypač smarkiai ji buvo jaučiama 1999 metais. Kadangi dėl Rusijos krizės nukentėjo daugelis Lietuvos įmonių, tai 1999 - 2000m. į valstybės biudžetą nebuvo surinktos numatytos lėšos. Dėl to valstybė sumažino statybų finansavimą. Dėl to Lietuvos statybos bendrovių darbų apimtys šalies teritorijoje sumažėjo 26,2%, palyginus su 1999m . Pradėjo didėti valstybes skola statybininkams už atliktus darbus. Kadangi valstybinis sektorius anuomet buvo labai svarbus statybininkams, tai jo netekimas prisidėjo prie tolesnio nuosmukio. Statybos bendrovių darbų apimtys pradėjo mažėti. 1999m. jos smuko 15,2%. Bendrovių apyvarta ir pelnas pradėjo mažėti. Dėl Rusijos bendrovių nemokumo, Lietuvos statybos bendrovės negalėjo atgauti skolų. Dėl to pablogėjo atsiskaitymas su darbuotojais ir verslo partneriais šalies viduje. To pasekmėje 1999m. 20% sumažėjo darbo vietų pasiūla statyboje. BVP smuko 4,1%. BVP smukimą tarp kitko lėmė ir statybos sektoriaus dalies sumažėjimas 11,2%.

Bendrai paėmus, 1991-1999 metų laikotarpyje statybos darbų apimtys sumažėjo apie 2 kartus, o statybinių medžiagų pramonės bendroji produkcija - apie 5 kartus. Katastrofiški nuosmukio tempai išliko ir 2000 metais.

Teisės aktai, reglamentuojantys statybą 1999 metais

Statybos sektorių Lietuvoje 1999 metais reglamentavo šie teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, 1994 12 22, Nr.
• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 1995 12 12, Nr.
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, 1996 03 19, Nr.
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, 1996 09 24, Nr.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo’’, 1998 12 21, Nr.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl turto vertinimo metodikos”, 1996 02 14, Nr.
• Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas “Dėl statinių avarinės būklės pripažinimo tvarkos”, 1996 11 15, Nr.
• RSN 148-92*.
• RSN 151-92.
• STR 1.14.01:1999.
• STR 2.01.01(4):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga".
• STR 2.01.01(5):1999 "Esminiai statinio reikalavimai.

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą nuo 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240, statybos sąvoka yra apibrėžiama sekančiai: “statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti, sumontuoti, nutiesti, rekonstruoti, suremontuoti statinį; ši sąvoka taippat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (pagal tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme)”.

Pagrindinės sąvokos

• Antstatas - pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto.
• Atkuriamoji vertė - vertinimo metu nustatyta pinigų suma (kaštai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti).
• Butas - pastato dalis iš vieno ar kelių kambarių ir kitų pagalbinių patalpų, atskirta atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų arba negyvenamosios paskirties patalpų, skirta žmonėms gyventi; vieno buto namas.
• Galerija - ilgas balkonas prie išorinės arba vidinės pastato sienos, skirtas įeiti į kelis butus arba kitos paskirties patalpas; požeminis koridorius; ilga siaura patalpa erdvėje, jungianti tam tikras pastato dalis arba pastatus.
• Laikinas statinys - statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas ) arba perkeltas į kitą vietą.
• Neįstiklinta (atvira) veranda - priestatas su stogu arba erdvė pastato tūryje, iš dviejų ar trijų pusių neatitverta nuo lauko, apdailinta pagal atviroms patalpoms nustatytus reikalavimus.
• Nusidėvėjimas - turto būklės pakitimo laiko atžvilgiu, turto naudingumo ir vertės praradimo piniginis įvertinimas.
• Patalpa pastate - pastato dalis, suformuota juridiniais dokumentais nustatyto dydžio erdvėje, turinti pagrindinę naudojimo paskirtį, ūkinės veiklos pobūdį bei atskirą išėjimą į lauką arba į bendro naudojimo patalpas.
• Priestatas - prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje.
• Statinys - pastatas, priestatas, patalpa, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme.
• Verslo plotas -patalpa (patalpos), kuriai normatyviniais statybos dokumentais nustatyti specialūs (kitokie negu kambariams ir pagalbinėms patalpoms) higienos, priešgaisriniai arba kiti reikalavimai.

Statinių kadastro matavimai ir duomenų surinkimas

Statinių kadastro matavimais ir kadastro duomenų surinkimu suprantami darbai, kurių metu gaunami duomenys, reikalingi statinių išdėstymo planams, pastatų aukštų planams sudaryti, apskaičiuoti statinių parametrus (plotą, tūrį ir kt.) bei nustatyta tvarka atlikti statinių vertės skaičiavimus. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas atliekami objekte.

Surinktų kadastro duomenų apdorojimu suprantamas procesas, kurio metu pagal surinktus duomenis išbraižomi statinių išdėstymo žemės sklype planai, pastatų aukštų planai, apskaičiuojami šiuose metodiniuose nurodymuose nustatyti parametrai (plotas, tūris, vertė ir kt.) bei užpildomos nustatytos formos, sudaroma kadastro duomenų byla.

Statinių kadastro matavimai atliekami ir kadastro duomenys surenkami apie tuos statinius ar jų kompleksus, kuriems, vadovaujantis Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka. STR 1.07.01:1997 ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka. STR 1.11.01:2000 būtinas leidimas statyti, rekonstruoti ir griauti, taip pat apie statinius, kuriems minėto leidimo nereikia, bet jie turi būti pripažinti tinkamais naudoti. Kitiems statiniams, kaip inžineriniams tinklams, geležinkeliams, keliams, gatvėms, hidrotechniniams statiniams ir pan. (toliau - inžineriniai statiniai), lauko matavimai neatliekami.

Statinių kadastro matavimų ir kadastro duomenų surinkimo metu naudojami užsakovo pateikti teritorijų planavimo detalūs planai, valdymo institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimą, nustatyta tvarka sudaryti ir patvirtinti žemės sklypų planai, topografiniai planai ar jų fragmentai bei kita turima kartografinė medžiaga.

Atliekant statinių kadastro duomenų surinkimą, turi būti nustatoma statinių pagrindinė tikslinė paskirtis bei pavadinimas pagal pateiktus dokumentus vykdyti statybos darbus. Vadovaujantis šia metodika atlikus statinių kadastro matavimus ir surinkus kadastro duomenis, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka, kadastro duomenys apie statinius įrašomi į kadastro duomenų bazę (toliau - DB) ir atspausdinami DB išrašai, kurie yra neatskiriama statinių kadastro duomenų bylos dalis.

Statinių išdėstymo planų sudarymui duomenys gaunami horizontalinės nuotraukos metodais (linijiniais, kampiniais bei kombinuotais matavimais). Matavimų tikslas gauti duomenis, leidžiančius sudaryti nekilnojamojo turto objektų išdėstymo planus reikiamu masteliu ir šiuos objektus tarpusavyje susieti.

Linijiniais matavimais suprantama horizontaliosios nuotraukos linijinių sankirtų, sąvarų ir kitais metodais atlikti matavimai. Kampiniais matavimais suprantama horizontaliosios nuotraukos kampinių sankirtų metodu atlikti matavimai. Kombinuotais matavimais suprantama polinių koordinačių metodu atlikti matavimai. Šie matavimai atliekami naudojant kampų bei linijų matavimo prietaisus (teodolitus, tacheometrus, ruletes).

Lauko matavimai pradedami nuo pagrindinės bazės nustatymo. Jei tokios galimybės nėra arba matuojamų statinių yra daug, patartina patogioje matuojamojo objekto vietoje laikinais ženklais (armatūros strypais, vamzdeliais ar mediniais kuoliukais) užfiksuoti laikiną bazę. Jeigu prieš kadastro duomenų rinkimą užsakovas pateikia geodeziškai išmatuotą sklypo planą (jo kopiją) su užkoordinuotais pastatais, lauko matavimams naudojama šiame plane esantys duomenys (žemės sklypų ribos, išoriniai statinių kontūrai, kiti plane nubraižyti objektai). Šiuo atveju sumažėja lauko matavimų apimtys - nereikia daryti matavimų statinių tarpusavio padėčiai nustatyti, taip pat geodeziškai užkoordinuotos pastatų kertės gali būti panaudojamos kaip baziniai taškai kitiems linijiniams matavimams.

Sudarant statinių išdėstymo planą, kai nėra pateiktos kartografinės medžiagos, sudaromas abrisas. Lauko matavimai inžineriniams statiniams neatliekami.

Pastatų aukštų planai sudaromi pagrindiniams pastatams. Pagalbiniams pastatams aukštų planai sudaromi, kai to pageidauja užsakovas. Iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, užkirtimo būdu pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų matmenis, pagal visą pastato su priestatais perimetrą. Daugiaaukščių pastatų vienodų matmenų ir išdėstyti visuose aukštuose pagal vieną ašį langai matuojami tik pirmame aukšte. Iš vidaus pastate matuojama visu patalpos perimetru 1,00-1,50 m aukštyje tarp apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis didėjančia tvarka. Matuojant sudėtingų konfigūracijų pastatus, pasitaiko nestačiakampių patalpų. Tokiu atveju patalpoje būtina išmatuoti įstrižaines. Nestačiakampėje patalpoje visu patalpos perimetru matuojama prie pat sienos, antraip matmenys nebūna tikslūs. Nestačiakampiuose pastatuose būtinai išmatuojamos visų kampinių pastato patalpų įstrižainės. Matuojant pastatus būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storius.

Pastato aukštų abrisai sudaromi ant nustatytos formos popieriaus lapo tiksliai, aiškiai ir tvarkingai. Sudaromame abrise trinti, skusti neteisingus įrašus neleidžiama - klaida išbraukiama ir šalia įrašomas naujas matmuo. Abriso perbraižyti neleidžiama. Braižant pastatų aukštų abrisus galima naudotis statybiniais brėžiniais, projektais ar kita planine medžiaga, tačiau naudoti ją vietoj abriso negalima. Jei abrisas netelpa nustatytoje formoje, jį galima braižyti ant balto popieriaus lapo laikantis standartinio formato. Abrisas braižomas maždaug M:100 juodu pieštuku su kampainiu ar liniuote, nurodant visas pastato aukšto detales. Kai abrise nėra galimybės aiškiai pažymėti visas plano detales, išnašas galima daryti stambesniu masteliu.

Surenkamų plokščių ir monolitinių pastatų aukštų abrisai sudaromi tik rūsiui (pusrūsiui) ir pirmam aukštui, nes šių pastatų skirtingų aukštų atitinkamų patalpų matmenų skirtumas nežymus. Kiti šių pastatų aukštai apžiūrimi, kai kurios patalpos išmatuojamos ir matmenys palyginami su pirmo aukšto matmenimis.

Viską išmatavus būtina patikrinti, ar atitinka vidaus ir išorės sienų matmenys. Tam tikslui patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda. Faktiška paklaida, neviršijanti leistinos, išdalijama proporcingai patalpų išmatavimams: prie abrise pažymėtų patalpų matmenų pridedamas arba atimamas paklaidos išlyginimo dydis 0,01 m tikslumu.

Renkant kadastro duomenis, išmatuojamas pastato bei jo dalių išorės bei vidaus patalpų aukštis. Vidaus patalpų aukštis turi būti matuojamas kiekvienoje patalpoje, tačiau jei patalpų aukštis vienodas, pakanka matuoti tik keletą iš jų. Rūsiuose, pusrūsiuose ir kitose įgilintose patalpose matuojamas gylis. Gyliu laikomas grindų lygis, esantis žemiau išplaniruoto žemės paviršiaus. Gylis įrašomas abrise, toje patalpoje, kur jis išmatuotas. Patalpos gylis matuojamas jos kampuose ir nustatomas vidutinis gylis.

Pagrindiniai konstrukciniai pastato elementai bei kiti kadastro duomenys aprašomi 6A formoje, kuri yra užpildoma visiems pagrindiniams pastatams ir jų dalims (rūsiams, pusrūsiams ir mansardoms) bei pagrindiniams priestatams. Taip pat atskira 6A forma surašoma garažui, kai šis yra individualaus gyvenamojo namo priestatas ir turi tiesioginį ryšį su juo.

Planai gali būti daromi rankiniu būdu arba kompiuterinėmis priemonėmis. Braižant rankiniu būdu naudojamas tušas. Statinių išdėstymo planas braižomas vadovaujantis abrisu bei naudojantis kita turima pagalbine kartografine medžiaga. Planai braižomi ant A0 - A4 formatų lapų. Pagrindinis plano mastelis M 1:500. Atskirais atvejais plano mastelis gali būti 1:1000 arba 1:2000. Užsakovui pateikus geodeziškai išmatuoto sklypo plano kopiją, statinių išdėstymo planas gali būti sudaromas joje. Lapo kairiojo krašto rėmelio atstumas sudaro 25 - 30 mm, iš kitų pusių 5 - 10 mm. Planas išdėstomas lapo viduryje. Plano turinys orientuojamas pagal pasaulio šalis. Šiaurė yra lapo viršus. Braižant statinių išdėstymo planą, visi pastatai turi būti pažymėti sutartiniu pažymėjimu, t.y. pastato pažymėjimas plane.

Inžinerinių statinių pavyzdžiai:

Vilniaus televizijos bokštas - vienas iš inžinerinių statinių pavyzdžių

Geležinkelio tiltas per Nemuną Kaune

tags: #1999 #metu #inzineriniu #statiniu