Bičių auginimas yra svarbi žemės ūkio šaka, tačiau kartais ji gali sukelti nesutarimų tarp kaimynų. Svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi bičių avilių laikymui, ypač atstumui nuo kaimyninių sklypų.

Bendrieji reikalavimai gyvūnų laikymui
Lietuvoje gyvūnų laikytojai privalo laikytis tam tikrų bendrųjų reikalavimų, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir visuomenės saugumą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Privaloma vakcinacija: Užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose.
- Priežiūra viešose vietose: Užtikrinti, kad viešose vietose, dviejų ir daugiau butų turinčių namų bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ar laikomi.
- Gyvūnų pervežimas: Užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežant ar kitu būdu perkeliant gyvūnus būtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis.
- Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas: Užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009. Gyvūnų gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis VMVT direktoriaus patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais.
- Draudžiami ženklai: Vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius.
- Pašarai: Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais.
- Apšvietimas: Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolat tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukos.
- Medžiagos ir įranga: Gyvūnų laikymo vietai, aptvarams, voljerams įrengti naudojamos medžiagos ir įranga neturi būti kenksmingos gyvūnams.
Gyvūnų laikymo statiniai
Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis reikalavimais, nustatytais Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.
Individualioje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems nereikia leidimo ir projekto (mažų gyvūnų ir paukščių narvai, karvelidės, voljerai, būdos ir kt.), turi būti statomi ne arčiau kaip 2 m iki gretimo sklypo ribos ir ne arčiau kaip 15 m nuo gretimo namo.
Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų.
Reikalavimai bitėms
Bitynuose turi būti laikomos ir veisiamos sveikos bitės. Bičių laikytojai turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą.
Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu ,,Atsargiai bitės“.
Siekiant užtikrinti bičių apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių.
Atstumai
Nustatyti atstumai, kurių reikia laikytis nuo bityno iki įvairių objektų:
- nuo jo pastatytų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų.
- ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako.
- ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai.
- ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai.
Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio.
Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės.
Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 a žemės valdos.
Konfliktų atveju, svarbu prisiminti, jog kiekvienas bitininkas turi įvertinti situaciją, o jaučių savininkai - taip pat. Negalima teigti nei taip, nei kitaip: kaip įrodyti, kad konkrečiai A.Pociaus bitės sugėlė, o gal patys jaučiai pasileido ir nuėjo ligi avilių?
Bitės užimtos darbu: žiedai pilni nektaro, joms - pats medunešis. Jų pyktį tiesiog kažkas išprovokavo: manau, kad jaučiai galėjo apspardyti avilius arba su uodegomis užmušti kelias bites, o mirusių bičių kvapas suerzino kitas bites.
Gamta yra gamta, bet žmonės turi elgtis supratingai.

Konfliktų sprendimas
Imbarės seniūnijos Barzdžių kaime kilęs konfliktas tarp kaimynų dėl bičių sugeltų jaučių parodo, kaip svarbu laikytis taisyklių ir rasti kompromisus.
Jaučių savininkė R.Stonkienė lokalizavo vietą, kur incidento metu ganėsi jos gyvuliai: aviliai nuo tos vietos buvo už 100 m. Akte komisija surašė rekomendacijas, kad bityno savininkui reikėtų toliau nukelti avilius, o jaučių šeimininkams atokiau parinkti ganyklas.
A.Pociaus avilius nuo R. ir B. Stonkų sodybos skiria gojus. Jo nuomone, šio konflikto galima buvę išvengti: „Nei bitės nėra kaltos, nei jaučiai, o tik - žmonių veikla“.
N.Žeimys teigė: „Nė viena konfliktuojanti pusė negalėjo pateikti konkrečias žemės ribas patvirtinančių dokumentų, nes jų neturi: vieni nurodė į vieną, kiti - į kitą pusę.
A.Pocius iš pradžių ketino geranoriškai atlyginti nuostolį: „Galvoju: sumokėsiu už vaistus ir už patirtą nuostolį, duosiu ganyklos. Juk gyvuliai nenugaišo, o taisosi. Bet kai antrą kartą atvažiavus B.
A.Pocius samprotavo, - iš kur man žinoti, kad tikrai mano bitės sugėlė Stonkų gyvulius, gal koks praskrendantis spiečius arba vapsvos? Bitės juk nesužymėtos kaip jaučiai, - „su auskarais“ nelakioja.
Bitininkas neslėpė, jog „dėl šventos ramybės“ ketinąs iš savo tėviškės, kur ilgus metus laikė bityną, iškeldinti avilius, - dabar tam ieškąs tinkamos vietos. Bet jam keista - jeigu jau savame kaime nebegalima laikyti bičių, tai kurgi kitur belaikyti.
Šis konfliktas parodo, kaip svarbu laikytis taisyklių ir rasti kompromisus, kad bitininkystė ir gyvulininkystė galėtų koegzistuoti taikiai.
KAIP PRADĖTI BITININKYSTĘ visiškai pradedantiesiems | Tapkite bitininku | Bitininkystės pagrindai
Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklės
Alytuje vyksta akcija „Daugiau atsakomybės už keturkojus augintinius“. Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai, kartu su Alytaus miesto ir rajono vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais ir UAB „Nuaras“ darbuotojais sustiprina kontrolę, periodiškai organizuoja reidus siekiant prevencinių tikslų, skirtų nedrausmingiems šunų augintojams nustatyti. Primename, kad keturkojų augintojai privalo laikytis Alytaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių.
Šios taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises, pareigas ir interesus.
Taisyklėse numatyti naminių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos bei veterinarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai.
Numatyti ūkinės paskirties gyvūnų leidimų išdavimo ir laikymo reikalavimai.
Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos:
- Gyvūno savininkas - kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
- Savininko valda - gyvūno savininko gyvenamasis ar gamybai skirtas ir juridiškai įteisintas žemės plotas.
- Uždara valda - gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos ir ne žemesne nei 1,5 m aukščio tvora aptvertas žemės sklypas, iš kurio negali prasiskverbti gyvūnas.
- Gyvūnai - visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
- Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
- Ūkinės paskirties gyvūnai - visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.
- Dekoratyviniai gyvūnai - visi prijaukinti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirti ir laukiniai gyvūnai, laikomi akvariumuose, terariumuose ir gamtininkų stotyse.
- Benamiai gyvūnai - naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
- Beglobiai - gyvūnai, šalia kurių nėra savininko.
- Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba - įmonė, pasirašiusi su Alytaus miesto savivaldybės administracija sutartį dėl benamių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, naikinimo ir utilizavimo.
- Sarginiai šunys - šunys, kurie laikomi objektams saugoti.
- Atvira valda - neaptvertas gyvūno savininko žemės sklypas.
- Gyvūnų globos namai - valstybinės veterinarijos priežiūros objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.
- Žmogaus elgesys su gyvūnais - tiesioginiai ar netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
- Agresyvūs šunys - kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai.
- Agresyvaus šuns laikymas - žmogaus veikla, nuo kurios priklauso žmonių ir kitų gyvūnų saugumo užtikrinimas.
- Gyvūnų vedžiojimas - ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
- Gyvūnų vedimas - trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
- Karantinas - sanitarinės priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai.
- Ženklinimas - gyvūnų žymėjimas implantuojant integrinį grandyną (mikroschema) po gyvūno oda.
- Voljeras - inžinerinis statinys ar teritorija, aptverta tvora, sienomis arba vieliniu tinklu, kurioje gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir fiziologinius poreikius.
Gyvūnus Alytaus mieste leidžiama laikyti tik laikantis šių taisyklių reikalavimų.
Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus žvėris, roplius, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palikti be priežiūros (išskyrus tam tikrais ženklais nurodytas vietas, prie parduotuvių ir pan.), laikomi jiems skirtuose narveliuose, šunys nebūtų palaidi.
Gyvūnai turi būti auginami, šeriami ir laikomi taip, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.
Privačiose valdose ir saugomose įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai (kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų) įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Šį atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą. Prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams.
Atvirose savininkų valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose.
Jeigu privačioje valdoje, kuri ribojasi su fizinių ar juridinių asmenų teritorija (privačia valda), yra palaidas šuo, šuns savininkas privalo gauti šios teritorijos (privačios valdos) savininkų ar administratorių raštiškus sutikimus.
Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas - baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas „Palaidas šuo“). Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, ir tiek naktį. Kai laikomas agresyvus šuo, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora.
Daugiabučių namų butų savininkas ar nuomininkas savo bute turi teisę laikyti vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 3 mėnesių amžiaus.
Šunų ar kačių savininkas, laikantis gyvūnus daugiabučiame name, turi turėti raštišką sutikimą tų butų (ar patalpų) savininkų, su kurių butų (ar patalpų) sienomis, grindimis ar lubomis ribojasi butas (ar patalpos), kuriose laikomas gyvūnas.
Daugiabučių namų butų ir individualiųjų namų savininkai bei jų nuomininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir viešosios rimties.
Ūkinės paskirties naminiai gyvūnai - arkliai, galvijai, kiaulės, avys, ožkos, įvairūs paukščiai ir kt. laikomi tik savininko nuosavoje uždaroje valdoje gavus leidimą laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
Leidimus laikyti ūkinės paskirties gyvūnus pagal šių taisyklių reikalavimus išduoda Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu sudaryta Leidimų laikyti ūkinės paskirties gyvūnus išdavimo komisija, sudaryta iš savivaldybės administracijos, Visuomenės sveikatos centro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų.
Jeigu valdoje gyvena kelios šeimos, šiuos gyvūnus galima laikyti tik gavus raštišką visų pilnamečių asmenų sutikimą.
Ūkinės paskirties naminiai gyvūnai bitės yra sąlyginai pavojingos žmonėms ir gyvūnams. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą.
Bičių laikytojas - tai fizinis ar juridinis asmuo, laikantis arba prižiūrintis nors vieną bičių šeimą (avilį su bitėmis) arba išnuomojantis savo teritoriją bitėms laikyti. Bitynai - tai vietos, kuriose išdėstomi aviliai su bičių šeimomis.
Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
Bityno atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora ar apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio.
Gyvenamose vietovėse:
- galima laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
- bičių avilio atstumas nuo tako, kuriuo vaikšto žmonės, - ne mažesnis kaip 10 m;
- bičių avilio atstumas nuo vieškelio, - ne mažesnis kaip 20 m;
- bičių avilio atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos, - ne mažesnis kaip 5 m;
- jei neatitinka punkte nurodytų rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;
- jei neatitinka punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;
- jei nesilaikoma punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.

Šios taisyklės draudžia:
- Gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti.
- Be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos.
- Treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius.
- Laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte.
- Mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant.
- Nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti.
- Vedžioti arba leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose, taip pat vesti gyvūnus į vaistines, parduotuves, viešojo maitinimo įstaigas, kirpyklas, gydymo įstaigas, išleisti vienus į laiptines, bendrojo naudojimo patalpas (neatsižvelgiant į tai, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jo). Ši nuostata netaikoma specialiųjų tarnybų tarnybiniams šunims ir šunims aklųjų vedliams.
- Šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu „Šunis vedžioti draudžiama“ (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį).
- Laikyti ūkinės paskirties gyvūnus daugiabučių namų valdose ir gyvenamosiose patalpose.
- Ganyti ūkinės paskirties gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose.
- Naudoti srutas dirvai tręšti miesto teritorijoje.
- Kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų smėlio dėžių ir į jas išpilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, taip pat vesti kates ir šunis tuštintis į vaikų žaidimo vietas ir smėlio dėžes.
- Šunis ir kates laikyti bendrabučiuose, kurių gyventojai naudojasi juose esančiomis bendromis virtuvėmis, tualetais, voniomis.
- Laikyti įvairius gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonu...
Gyvūnų laikymo Biržų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės
Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis reikalavimais, nustatytais Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
Individualioje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems nereikia leidimo ir projekto (mažų gyvūnų ir paukščių narvai, karvelidės, voljerai, būdos ir kt.), turi būti statomi ne arčiau kaip 2 m iki gretimo sklypo ribos ir ne arčiau kaip 15 m nuo gretimo namo.
Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo privalo užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Draudžiama bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus laikyti, šerti (išskyrus Savivaldybės administracijos patvirtintose šėrimo vietose), leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.