Paskolos - tai finansinis įsipareigojimas, kuris gali tapti tiek galimybe įsigyti nuosavą būstą, tiek našta, jei neįvertinamos visos rizikos. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, skolinimasis yra įprastas reiškinys, tačiau svarbu suprasti, kada skolintis iš tiesų verta, o kada geriau atsisakyti šios idėjos.
Vilniuje sutikti praeiviai, paklausti apie finansinius įsipareigojimus, tikino, kad stengiasi jų turėti kuo mažiau, tačiau išvengti ne visuomet pavyksta. Vienas vilnietis teigė: „Dabar visi gyvena skolose: nuo milijonieriaus iki valkatos - visi taip pat skolose“.
Kitas vyriškis pridūrė: „Turiu būsto paskolą, bet kadangi ji buvo imta 2010 metais, tai tada būstas ne tiek daug kainavo. Turiu ir būsto paskolos draudimą, gyvybės draudimą. O jeigu aš matyčiau, kad ateina sunki situacija, aš visų pirmą nesistengčiau bėgti nuo savo įsipareigojimų, nekiščiau galvos į smėlį kaip strutis“.
Jauna vilnietė tikino, kad neturi jokių finansinių įsipareigojimų ir vadovaujasi principu: turėk, o tik tada pirk. Taip, jos nuomone, niekada neteks nukentėti ir prisirišti, pavyzdžiui, prie vieno darbo.
Dar vienas sutiktas vilnietis pasakojo: „Turiu daug finansinių įsipareigojimų. Tokie galbūt nelabai smagūs yra banko paskolos. Turime dvi būsto paskolas - vieną būstą mes nuomojame, kitame gyvename. Paskolų įmokos mums padidėjo kažkur apie 40 procentų per mėnesį, tai teko susirasti geresnį darbą. Turiu didelę šeimą, tris vaikus. Labai norėčiau turėti ir 6 mėnesių sukauptą atlyginimą, manau, daug kas norėtų jį turėti. Įmanoma, bet aš to neturiu, būsiu atviras“.
Paklausti, ar kada galvojo apie atsarginį planą B - kas atsitiktų, jeigu vienos ar kitos paskolos, finansinio įsipareigojimo nepavyktų laikytis, vilniečiai naiviai tikino nemanantys, kad kada nors taip nutiks.
Moteris pasakojo, kad kylančių palūkanų kontekste plano B neturi, tačiau yra sukaupusi santaupų, džiaugiasi ir kasmet kylančiu atlyginimu.
„Nemanau, kad taip atsitiks. Kartais girdžiu iš kolegų, kad ima kreditą net atostogoms, tai manau, kad jeigu negali sau visko leisti, gal reikėtų truputį riboti save, o ne taškytis pinigais ir po to galvoti, kaip suvesti galą su galu“, - svarstė vilnietis.
Šiais laikais savarankišką gyvenimą pradedančiam jaunuoliui įpirkti būstą sudėtinga - norint jį įsigyti už nuosavus pinigus, daugeliui visą savo darbingo amžiaus laikotarpį tektų taupyti, o tada galbūt ir pavyktų žengti į nuosavus namus.
Nuoma Ar Paskola: Ką Pasirinkti?
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad ne visada skolinimasis būstui yra geriausia išeitis. „Nuomoti būstą nėra nieko keisto ar kažko blogo, nebent tai labai finansiškai brangu, žymiai brangiau negu įsigyti. Būna, kad, pavyzdžiui, gyvenant Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune su paskola įsigyto būsto įmokos būna kažkiek pigesnės nei nuoma. Tačiau kol aš nežinau, kokiame mieste aš dirbsiu, nežinau kokiame mieste gyvensiu baigęs studijas, o dabar apskritai daugiau judame, globaliau žiūrime į pasaulį, nieko blogo nenutiks, jei neskubėsiu su šiuo įsipareigojimu“, - sako finansų ekspertė.
Tačiau daugeliui jaunų žmonių ir šeimų toks įsipareigojimas neatrodo nei bauginantis, nei atbaidantis.
J. Cvilikienė dalijasi ir prisiminimu iš draugų patirties: „Draugų namuose vyko įkurtuvių vakarėlis. Jie pakvietė draugus ir tėvus pasidžiaugti. Į vakarėlį tėvai atvažiavo iš Panevėžio, jam jau įsibėgėjus įėjo mama su tėčiu ir paklausė, ką mes čia konkrečiai švenčiame? Draugai atsakė, kad čia yra mūsų nauji namai, mes labai džiaugiamės, turėsime savo namus. O mama buhalterė paklausė: jūs švenčiate skolą? Įsiskolinote labai ilgam laikotarpiui. Toks požiūris labai gerai atspindi, ką tai reiškia jauniems žmonėms. Galbūt galimybių įsigyti tokius dalykus, apie kuriuos svajoji, su galimybe vėliau už juos susimokėti, mūsų tėvai neturėjo - jiems teko taupyti ir įsigyti. Tai aš manau, kad po truputį keičiasi požiūris ir vis daugiau žmonių gali paskaičiavę sau leisti turėti dalykus anksčiau negu jie galėtų turėti susitaupę“.
Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose gyventojai neretai turi net ne po vieną kreditinę kortelę, nebijo paskolų, o vartojimas už skolintus pinigus - įprasta kasdienybė. Ir tai liečia visas gyvenimo sritis, ne tik būstą.
Finansų ekspertė kviečia sustoti ir sako: „Yra turbūt madų, kuriomis mes norime sekti ir į ką mes labai norime lygiuotis, bet yra ir tokių dalykų, kurių siekti nereikėtų.“ Kaip sako ji, geriau aiškiai žinoti, kada skolintis iš tiesų reikia ir verta, o kada geriau šios idėjos atsisakyti.
„Kai pradedame kalbėti apie finansinį raštingumą su pačiais mažiausiais, labai daug kalbame apie tai, kaip išmokti atskirti, kas yra noras ir kas yra poreikis. Jeigu išmoksime tai vaikystėje, galbūt bus lengviau. Bet tikrai stebiu ir suaugusiuosius žmones, kurie maišo šiuos dalykus arba įsivaizduoja, kad Benedikto kiaušinis sekmadienį senamiestyje yra būtinas, nes tai yra maistas. Tačiau savaime suprantama, kad tai yra noras - mes norime išeiti į miestą, pabūti, pabendrauti. Tai reikia atskirti šiuos dalykus ir būti sąžiningu su savimi“, - gyventojus moko pašnekovė.
Finansų ekspertė itin skeptiška ir sako, kad jei būtų jos valia, tokią paskolą ji išbrauktų iš visų gyventojų minčių. „Tai signalizuoja, kad žmogus vis tik neišmoko atskirti norų nuo poreikių ir reikėtų pasikartoti finansinės sveikatos, raštingumo kursą. Iš esmės tai yra impulsyvūs dalykai. Ką reiškia, jeigu žmogus skolinasi atostogoms arba vartojimui? Jeigu man nepavyksta susitaupyti atostogoms, tai kažkas su mano pajamomis ne taip. Ar jos ne taip paskirstytos, ar aš nerealizuoju savo gebėjimų? Tai galbūt mano atostogos šią vasarą turėtų būti prie ežero pas močiutę kaime, skaitant knygas arba klausantis tinklalaidžių, kurios galbūt yra nemokamos ir padės man pagalvoti, kaip aš galėčiau save geriau realizuoti, daugiau uždirbti ir kitą kartą išvažiuoti atostogų. Bandau įsivaizduoti nuotaiką grįžus iš atostogų, kuomet ji ir šiaip yra prastesnė ir dar paskola iš paskos, kurią man reikės mokėti, kol aš išvyksiu į kitas. Tai tikrai manau, kad jeigu įmanoma, tokių dalykų daryti nereikėtų“, - svarsto ji.
Viena vertus, J. Cvilikienė gana atsargiai žiūri į skolinimąsi, kita vertus, sako, kad kraštutinumai taip pat nėra gerai - kartais paskola gali atverti duris, pavyzdžiui, karjeroje.
„Pavyzdžiui, kalbant apie verslą, kartais tikrai reikia kažkokios injekcijos, kuri padėtų generuoti didesnes apimtis ir padėtų verslui. Kitas pavyzdys - visada atsiperkančios investicijos į save. Viena saugausių investicijų - mokslai, kompetencijos, kurios tikrai ilgainiui gali būti puiki investicija, nes atsipirks didesnėmis pajamomis, geresniu darbo pasiūlymu ir panašiai. Tai tikrai reikėtų labai gerai įsivertinti, ar ta paskola generuos kažkokią grąžą: gal už būstą, kuriame aš gyvensiu, turėsiu mokėti mažiau, galbūt aš turėsiu daugiau saugumo ir ramybės, jį įsirengsiu užuot kiekvieną kartą krausčiusis iš nuomojamo būsto, kai man pasakys, kad reikia kraustytis“, - sako ji.
Tad priimant sprendimą skolintis reikėtų keliskart įsivertinti galimybes, pasitarti su specialistais, pamodeliuoti įvairius scenarijus.
„Jie patars ir pakonsultuos, tačiau sprendimą reikės priimti pačiam. Yra ir yra dalykų, kuriuos žino tik pats žmogus: kokie yra šeimos planai, galbūt jis planuoja keisti profesiją ar kt. Tai ką reikėtų pačiam padaryti? Man patinka toks patarimas - pabandyti pagyventi be tos pinigų sumos, kurią jūs atidėtumėte paskolai. Reikėtų pažiūrėti, kaip jums sekasi, kiek ilgai galėtumėte tai daryti, galbūt pabandyti paieškoti kitų scenarijų, nes iš esmės mes prisirišame prie tokio modelio, kad aš būtinai turiu gyventi sostinėje, centre ir panašiai. Svarbu pamodeliuoti scenarijus prieš einant konsultuotis ar konsultuojantis, nes kai kuriuos dalykus ir jūsų svajones žinote tik jūs. Apsvarstyti, ar bus vaikams mokyklos šalia, o gal išvis ir ne sostinė būtų geriausia vieta mano šeimai, jeigu aš planuoju didelę šeimą, galbūt yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu“, - aiškina specialistė.
Kredito Istorija: Nuolat Sekiojantis Šešėlis
Kartais žmogui atrodo, kad jo finansinė sveikata gera, žinios geros, pinigų banko sąskaitoje yra, bet bankas paskolos nusprendžia neduoti. Vis dėlto, kaip teigia J. Cvilikienė - skolinantis svarbi ne tik šiandienos finansinė situacija, bet ir gana ilgas laikotarpis prieš nusprendžiant kreiptis dėl paskolos.
„Finansinė institucija, į kurią žmogus kreipiasi, vertina jo kredito istoriją. Tai dažniausiai yra bent 5 metai atgal, kartais ir ilgiau, kuomet yra vertinama, kaip tas žmogus elgėsi prieš tai, kiek jis patikimas partneris, nes tai juk yra partnerystė - visi nori, kad abu partneriai vykdytų savo įsipareigojimus ir vykdytų juos laiku. Tai jeigu kredito istorija rodo, kad buvo etapų, kuomet pavėluotas įsipareigojimo grąžinimas, o gal ir negrąžintas, kad ir labai maža suma tai gali būti, tačiau tai įsirašo į kredito istoriją ir tai gali turėti įtakos, kad paskola bus brangesnė arba jos visiškai nepasiūlys. Galbūt trūksta kažkokių dalykų, kurie signalizuotų apie patikimumą ir tikrai ne tik duotasis momentas yra svarbus“, - aiškina ekspertė.
Pašnekovė pabrėžia - čia svarbūs net ir atrodytų nereikšmingi dalykai. Pavyzdžiui - pavėluotas mokėjimas už administracinį nusižengimą, skirtą už netinkamai pastatytą automobilį ar viršytą greitį: „Aš esu skaičiusi gana nemažai „Creditinfo Lietuva“ duomenų. Jauni žmonės tikrai dažnai pradelsia mokėjimus, vasarą išvyksta pagal mainų programą, atostogauja, galvoja grįšiu - susitvarkysiu, tai šitai gali likti kredito istorijoje.“
Gavus paskolą, pasitaiko atvejų, kai finansiniai resursai išsenka ir nebėra galimybių susimokėti įmokas. Tokiu atveju specialistė pataria jokiu būdu nebėgti nuo įsipareigojimų.
„Aš galiu pasakyti, kas tikrai neveikia šiuo atveju, tai stručio metodas. Tikrai, 100 procentų. Mes kartais kišame galvą į smėlį ir bandome įsivaizduoti, kad situacija kažkaip pati išsispręs, bet atsitikus tokiai situacijai ir tokiam atvejui - svarbiausia kalbėtis. Gal mes esame skolingi giminaičiui, šeimos nariui ar bankui. Su jais reikia kalbėti apie tai, kas vyksta. Ir tik kalbantis galima rasti sprendimus. Ir jų tikrai yra - galima atidėti mokėjimus kažkokiam laikotarpiui, jeigu tikrai nėra darbo ar užklupo liga, galima išdėlioti kitaip mokėjimų grafiką, galima galų gale parduoti būstą, nusipirkti kitą - mažesnį ar panašiai“, - aiškina specialistė.
Vis dėlto, neretai išeičių ieškoti vengiama ir griebiamasi greitųjų kreditų. Tai, pasak J. Cvilikienės, - pats blogiausias sprendimas.
„Mes tikrai turime tokių atvejų ir situacijų, kai įsisukame į finansinę spiruoklę, kuomet nebesusitvarkome su mokėjimais ir įsipareigojimais, jie pradeda griūti ir tada jau nežinodami ką daryti kreipiamės į kažkokią greitųjų kreditų bendrovę, kurie už labai didelę kainą, nes mūsų rizika tokiu atveju yra labai didelė, padeda užgesinti gaisrą tam momentui. Bet ir vėl tai yra tikrai sudėtingas scenarijus, iš kurio išbristi gali būti sunku. Kitas dalykas - gali būti tai tiesiog finansinio neraštingumo pasekmė, kuomet atrodo, kad pasiūlymas tikrai geras. Įmonės moka pateikti tuos pasiūlymus, suskaidyti mažomis įmokomis, o pasiskaičiuoti visos skolos kainą per visą laikotarpį, kokios bus palūkanos, kokie komisiniai mokesčiai, kokia visos paskolos kaina - ne visiems pavyksta. Ir tikrai emocijos, nežinojimo arba situacijos pagauti žmonės kartais pasirenka tokį sprendimą, kuris jokiu būdu nėra geros finansinės sveikatos požymis. Turbūt liūdniausia yra girdėti ir matyti, kuomet žmogui tenka skolintis vartojimui, tai yra tiesiog tam, kad galėtų padengti kažkokius įsipareigojimus ar maisto ir kitų dalykų nusipirkti, bet tai tikrai nėra dažnas atvejis ir tikrai tie žmonės, kuriems taip sudėtinga, turbūt galėtų pagalvoti apie kažkokią kitokią paramą - ar savivaldybės, ar galiausiai valstybės“, - pabrėžia finansų ekspertė.
Paskola Su Draugu: Ar Verta Rizikuoti?
Svarstote apie paskolą su draugu? Štai vienas klausimas iš forumo:
Sveiki, ketiname su draugu pirkti būstą. Idealiausias variantas būtų, jog jis ima paskolą visai būsto kainai (aš jam dovanočiau pradinį įnašą). Vėliau įrenginėtume už mano lėšas. Norime būti turto bendrasavininkai, galvojame, kaip galima būtų tai padaryti? Jei jis su paskola įsigytų būstą ir tuomet pusę turto perrašytų man, ar taip įmanoma? Beje, iškart bendraskolininkais būti negalime, nes mano yra terminuota darbo sutartis ir tai gerokai numuša maksimalią skolinamą sumą.
Nors tai gali atrodyti kaip išeitis, svarbu įvertinti visas rizikas ir galimus nesutarimus ateityje. Pinigai ir draugystė - dažnai nesuderinami dalykai.
Viena forumo dalyvė pasidalino patarimu, kaip atsisakyti draugės prašymo imti paskolą verslui: "Na paaiškinkite kad pati planuojate imti paskolą būstui, mašinai po metų kokiu ir negalite jai imti. Ar mamai reikia padėti su paskola. Nes tai tikrai įsipareigojimas. Oj, tik nesugalvokit imt tos paskolos. Trust your gut. Kartokit kaip užsikirtus plokštelė, jei spaus. Ir dar labai svarbu: jei ji sakys, kad kokia tu draugė, jei nesutinki padėti, turėkit omeny, kad ji pati nėra draugė, jei bando jus įvelti į tokias rizikas."
Kitas forumo dalyvis pritarė: "Pritariu patarimams neįsipareigoti. Jokiu būdu, kas susiję su pinigaus draugystės greit gali pasibaigti. tikrai jau ne. Niekam neimčiau kitam paskolų. O jeigu reiks jusm namus keisti, pirkti naujus, automobilis suges ir reiks greit naujo, norėsit telefono išsimokėtinai ir t.t. Tai negi lauksit, kol išmokėsit kreditus draugės. Skayčiau, kad pati planuoju nusipirkit ką nors išsimokėtinai ir neimsiu plius paskui reitingas dar kris."
Taigi, prieš priimant sprendimą dėl paskolos, verta gerai pagalvoti, pasitarti su specialistais ir įvertinti visas galimas rizikas.
Kaip gauti DIDESNĘ paskolą net su „BLOGOM“ pajamom? | Paskolų patarimai
Patarimai Perkant Būstą Su Paskola
Štai keletas patarimų, kaip elgtis perkant būstą su paskola, iš vieno forumo dalyvio, kuris dalijasi savo patirtimi:
- Pagalvokite, ar jums tikrai reikia nuosavo buto. Ar pakankamai tam pasiruošėte.
- Apsilankykite visų bankų internetinėse paskolų skaičiuoklėse ir sužinokite, kokią maždaug sumą jie galėtų jums suteikti.
- Įsitikinkite, kad tikrai turite norimo NT kainos pradinį įnašą. Pradinis įnašas de facto negali būti skolintas, tai turi būti jūsų asmeninės lėšos.
- Paskambinkite bankams. Ne bankui, o BANKAMS, visiems esantiems Lietuvoje. O tiksliau tai užpildykite paraišką internetu ir laukite, kol jums paskambins bankai.
- Pasidomėkite, ar tam butui bus atliekama renovacija. Be to, prašykite visų sąskaitų, nes gali būti ten įtraukta toks dalykas kaip mokestis už renovuotą liftą.
Šie patarimai gali padėti jums priimti geriausią sprendimą perkant būstą su paskola.
Paskola Su Tėvais: Ar Tai Gera Idėja?
Mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai vis dažniau svarsto galimybes imti būsto paskolas kartu su tėvais. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė pasakoja, kad jau kurį laiką svajoja apie nuosavą būstą.
„Tačiau nesu ištekėjusi, netgi neturiu gyvenimo partnerio, todėl norėčiau būsto paskolą imti kartu su tėvais. Bijau, kad mano pajamos būtų per mažos ir paskolos, būstui Įsigyti Vilniuje, negaučiau“, - pasakojo mergina.
„Todėl ir noriu tėvų pagalbos. Mano alga normali, paskolos įmoką, manau, tikrai užteks padengti. Tačiau neturiu pakankamai pinigų pradiniam įnašui. Be to, manau, kad dviese ar trise imti paskolą yra saugiau. Jeigu turėsiu finansinių sunkumų, tėvai man padės. Bet kaip į tai žiūri bankai? Juk priimta, kad būstą perka šeimos. Ar jie sutiks duoti pinigų būstui ne vyrui ir žmonai, bet kitiems šeimos nariams, t y. man ir tėvams“, - svarstė Akvilė.
„Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje Edvinas Jurevičius komentavo, kad būsto paskola gali būti suteikiama vienam namų ūkiui.
„Giminaičiai (brolis, sesuo, vienas iš tėvų) nelaikomi tokiais, kurie rūpinasi vienu namų ūkiu - laikoma, kad jie turi atskirus gyvenimus bei finansus. Todėl tokiais atvejais bendra būsto paskola nesuteikiama. Vis dėlto tėvai (jei susituokę - abu) gali padėti savo vaikams. Tai reiškia, kad vaikas gali įtraukti savo tėvus būti bendraskoliais, jei finansinė situacija neleidžia vienam imti kredito. Taip įtraukiami tėvai turi būti finansiškai pajėgūs aptarnauti imamą kreditą, jeigu kredito gavėjui kiltų sunkumų su kredito mokėjimais“, - komentavo banko atstovas.
Tačiau bankų atstovai pažymi, kad paskolą pasiėmus kartu su tėvais, ją gali tekti grąžinti anksčiau. Jie atkreipia dėmesį, kad pensijos sulaukusių žmonių pajamos ilgainiui taps mažesnės ir jiems gali kilti sunkumų sumokėti įmokas bankui.
Paskolos Suteikimo Sąlygos
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė komentavo, kad būsto paskolą gali pasiimti bendraskoliai, jais gali būti pora, partneriai ar bendro ūkio nevedantys žmonės (pavyzdžiui, sesės, broliai, draugai).
„Kai bendraskoliai kreipiasi dėl būsto paskolos, vertiname klientų finansines galimybes, pajamų tvarumą, kredito istoriją (ar klientai turi arba yra turėjęs skolų), turimus kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti. Taip pat suteikdami būsto kreditus vadovaujamės Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais. Remiantis šiais nuostatais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos ar bendraskolių) nuolatinių tvarių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos, nuo tos, kuri mažesnė“, - komentavo banko atstovė.
Taip pat ji įspėjo, kad bendro ūkio nevedantys bendraskoliai turi kartu įsigyti būsto nuosavybę arba turėti bendrą tikslą gyventi tame būste.
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgia bankai:
- Finansinės galimybės ir pajamų tvarumas
- Kredito istorija
- Turimi finansiniai įsipareigojimai
- Prašomo kredito suma ir terminas
- Nuosavų lėšų dalis
Prieš priimant sprendimą dėl būsto paskolos, rekomenduojama atidžiai įvertinti savo finansines galimybes, pasitarti su specialistais ir apsvarstyti visus galimus scenarijus.