Planuojant žemės darbus savo sklype, ypač jei tai susiję su vandens telkinių įrengimu, svarbu žinoti aplinkosaugos reikalavimus. Aplinkos ministerijos (AM) specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad būtina atsižvelgti į vandens telkinio tipą - tvenkinys ar kūdra, nes jiems taikomi skirtingi reikalavimai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie leidimai reikalingi, kokie atstumai turi būti išlaikyti nuo kaimynų sklypų ir kokie reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esantiems telkiniams. Taip pat sužinosite, kaip tinkamai sutvarkyti iškastą gruntą ir kokie apribojimai galioja saugomose teritorijose.
Kūdra ar tvenkinys: esminiai skirtumai ir reikalavimai
Norint savame sklype įsirengti vandens telkinį, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, koks tai vandens telkinys - tvenkinys ar kūdra?
- Tvenkinys - tai dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote.
- Kūdra nuo tvenkinio skiriasi tuo, kad ji sudaryta iškasant daubą ir čia nenaudojamos jokios hidroizoliacinės priemonės, kurios atskirtų telkinio vandenį nuo gruntinio vandens. Telkinys nepapildomas iš upių, ežerų ar kanalų.
Dažnu atveju vandens telkiniai, kuriuos žmonės įsirengia savuose sklypuose, yra kūdros.
Leidimai kūdroms: kada jų nereikia?
AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Arūnas Čepelė nurodo, kad norint įsirengti kūdrą - leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.
Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas.
„Apraše nustatyta, kur draudžiama įrengti kūdras, pavyzdžiui, natūraliose pievose ir akmenynuose, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje arba potvynio metu užliejamoje teritorijoje. Taip pat nustatyti bendrieji reikalavimai, ko negalima daryti įrengiant kūdrą: iškirsti saugotinus medžius, sunaikinti ar keisti saugomas reljefo formas, pažeisti valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemas ir statinius“, - sako A. Čepelė.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kūdros įrengimo metu iškastas gruntas ar derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys.
Reikalavimai planuojant didesnį telkinį
Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti dirbtinio vandens telkinio brėžinį su nurodytu jo gyliu ir plotu bei žemės sklypo planą su pažymėtomis kūdros įrengimo koordinatėmis.
Saugomos teritorijos ir melioruota žemė
AM Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas teigia, kad norint įrengti kūdrą saugomose teritorijose, jo įrengimas turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis: Aplinkos apsaugos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba, Saugomų teritorijų direkcija. O planuojant dirbtinį vandens telkinį įrengti melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe.
raising pond water level ( tvenkinio vandens lygio pakėlimas )
Praktiniai patarimai: nuo vaizdinio įvertinimo iki kainos
Jau keletą metu tvenkinių kasimu užsiimančios įmonės „Urbkasa“ darbų vadovas Žilvinas Urbonas tikina - tvenkinio kasimas prasideda nuo žemės ploto išorinio, vaizdinio įvertinimo.
„Ar jame bus vandens? Apie tai galima spręsti pagal vietos, kurioje planuojama įrengti vandens telkinį, drėgnumą. Jeigu tai šlapia vieta, tada didelė tikimybė, kad bus ir vandens, tačiau užtikrintai gali pasakyti tik geologiniai grunto tyrimai. Jų kaina svyruoja nuo 300 iki 700 eurų“, - pasakoja Ž. Urbonas.
Anot jo, užsakovai iš anksto pasirenka tvenkinio kasimo formas, taip pat nusprendžia, ar bus paplūdimys, kuris, pasak Ž. Urbono, atlieka ne tik pramoginę funkciją - šioje dalyje gali neršti žuvys, o tai aktualu planuojantiems tvenkinį įžuvinti. Taip pat iš karto apmąstoma, kur galėtų stovėti lieptas ir kitos panašios detalės.
„Urbkasa“ darbų vadovas mini, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur tvenkinys bus įrenginėjamas, nes nuo to priklauso reikės papildomų leidimų ir projektų ar ne. Jis taip pat pastebi, kad nuo upių ir melioracinių griovių tvenkinio atstumas turi būti ne mažiau 10 metrų. Nuo kaimyno sklypo ribos - ne mažiau 3 metrai.
Kainą lemiantys veiksniai
Peržvelgus skelbimų portalus galima pastebėti, kad įmonės nusistato įkainius už iškastą arą, tačiau šios kainos skirtingose įmonėse ir rajonuose gali skirtis ir keliomis dešimtimis eurų.
„Tvenkinio kasimo kaina pas mus - 1 aras nuo 220 eurų su žemių išlyginimu ir rekultivavimu - juodžemio paskleidimu po kasimo. Pagrindinis pasirenkamas gylis yra iki 3 metrų. Norintiems gilesnio kaina didėja. Žinoma, yra apmokestintas ir technikos transportavimas - 1 kilometras nuo 1,40 eurų. Taip yra todėl, nes vežant sunkiasvorę techniką yra taikomi kelių mokesčiai“, - apie kainas pasakoja Ž. Urbonas.
„Urbkasa“ darbų vadovas tikina - tvenkinius žmonės nori įsirengti ne vien dėl gražios gerbūvio detalės. Didelė dalis žmonių kasa tvenkinį dėl galimybės panaudoti iškastą žemę sklypui sukelti, vėliau į jį galima nuvesti vandenį nuo stogų, iš drenažo sistemos, nuotekų valymo įrenginių, nebesusideda papildomi kaštai montuojant sugeriamuosius šulinius vandeniui.
Tvenkinių kasimo kainų pavyzdžiai:
| Įmonė | Rajonas | Kaina už arą (eurais) |
|---|---|---|
| Amitrans | Vilnius | 145 |
| Aukštaitijos kasyba | Kupiškis | Nuo 150 |
| Žiuko | Molėtai | 200 |
| Kesberta | Prienai | 200 |
| Fojus | Molėtai | 250 |
| Urbkasa | - | Nuo 220 (su žemių išlyginimu ir rekultivavimu) |
Nauji reikalavimai dirbtiniams vandens telkiniams nuo 2023 m. vasario 1 d.
Šie pakeitimai numatyti aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintame naujos redakcijos Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše. Aprašo pakeitimai taikomi naujai planuojamai veiklai ir įsigalios nuo 2023 m. vasario 1 d.
Vienas iš naujų reikalavimų - nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą.
Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų.
Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių. Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.
Reikalavimai keičiant telkinio plotą arba jį likviduojant
Planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis.
Planus keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti su atitinkamomis saugomų teritorijų direkcijomis reikės derinti ir tais atvejais, kai vandens telkinys yra valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos.
Melioruota žemė: papildomi reikalavimai
Atski ri reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esančių dirbtinių vandens telkinių tvarkymui, pakeitimui ir likvidavimui.
Planuojant atlikti melioruotoje žemėje įrengto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, kai nekeičiamas jo plotas ar gylis, apie tai privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje yra šis telkinys. Savivaldybei reikėtų pateikti informaciją apie tikslią telkinio vietą, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą, trukmę, tvarkančių juridinių asmenų kontaktus.
Planuojant keisti melioruotoje žemėje esančio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti, būtina šią veiklą suderinti su savivaldybės administracija. Jai reikėtų pateikti prašymą, žemės sklypo valdymą nuosavybės teise įrodančius dokumentus, žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane pažymėtą planuojamo tvarkyti vandens telkinio vietą su koordinatėmis, nurodyti kitą esminę informaciją.
Grunto tvarkymo reikalavimai
Atkreipiame dėmesį, kad įrengiant ar tvarkant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, kai keičiamas šio vandens telkinio gylis ar plotas, iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti arba perleisti kitiems asmenims. Toks gruntas arba derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudoti įrengiant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį juosiantį pylimą, formuojant reljefą šiame sklype, tačiau užtikrinant, kad nebūtų pažeistas jo hidrogeodinaminis režimas.
Jei nėra galimybės to padaryti, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ar derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nepažeidžiant to sklypo hidrogeodinaminio režimo.
Taip pat iškastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietėse ar augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.