Pastaruoju metu Lietuvoje stebima tendencija, kai kaimo sodybos tampa vis mažiau patrauklios gyventojams. Ši problema turi įvairių priežasčių, kurios susijusios su ekonominiais, socialiniais ir teisiniais aspektais. Panagrinėkime pagrindinius veiksnius, lemiančius sodybų tuštėjimą.
Ekonominės priežastys
Viena iš pagrindinių priežasčių yra ekonominė situacija. Lietuviškas kaimo turizmas nyksta dėl daugelio priežasčių. Anot V. Silvestravičiaus, taip yra dėl kelių priežasčių: dėl to, kad mažėja Lietuvoje žmonių; dauguma sodybų orientuotos į vidaus rinką; yra ganėtinai brangu.
Sodybų pristatyta ir atsidarę labai daug. Jos dažniausiai orientuotos į vidaus rinką, vidaus vartojimą ir iš užsienio pas mus niekas nevažiuoja, - sakė vyras. Esame jau brangiausia šalis iš aplinkinių valstybių: Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje - pigiau ir tų šalių žmonės bent jau dabar čia atostogauti tikrai nevažiuos. Pas juos pačius yra pigiau ir pakankamai pasiūlos.
V. Silvestravičius džiaugėsi, kad kartas nuo karto sulaukia pravažiuojančių lenkų. Turėjo svečių ir iš Izraelio, kurie čia aplankė savo šaknis ir buvo apsistoję dienai ar dviem. Bet, kad kaime užsieniečiai atostogautų ilgesnį laiką, anot pašnekovo, jiems yra per žema infrastruktūra ir nesimato prošvaisčių, kad ji pagerėtų.
Kitas svarbus aspektas - emigracija. Daug emigravo, - apgailestavo pašnekovas. Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir didelės konkurencijos kaimo turizmo sodybos patiria stagnaciją. Ypač tai jaučia didesnės sodybos, kurioms reikia didesnio srauto klientų.
Infliacija ir kainų kilimas taip pat turi įtakos. Esame jau brangiausia šalis iš aplinkinių valstybių: Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje - pigiau ir tų šalių žmonės bent jau dabar čia atostogauti tikrai nevažiuos. Pas juos pačius yra pigiau ir pakankamai pasiūlos.
Tačiau su tokia sodybos savininko nuomone kategoriškai nesutinka Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas. Dėl kainų galime diskutuoti iki negalėjimo, nesutinku, kad kaimyninėse šalyse kainos yra žemesnės, nes reikia vertinti apgyvendinimo kategorijos ir kokybės atžvilgiu, - atkirto pašnekovas. Jei kalba linksta apie kaimyninę Lenkiją, tai tuomet kyla natūralus klausimas: kodėl Dzūkijos sodybose Lenkijos poilsiautojai sudaro nemažą dalį klientų srauto, jei paslaugos jų šalyje yra pigesnės?
Taigi, skirtingi požiūriai į kainų konkurencingumą rodo, kad šis klausimas yra diskutuotinas ir reikalauja išsamesnės analizės.
Socialinės priežastys
Socialiniai veiksniai taip pat prisideda prie sodybų tuštėjimo. Gyvenimo būdo pokyčiai, jaunų žmonių migracija į miestus ir senėjanti kaimo populiacija lemia, kad sodybos lieka be šeimininkų. Be to, ne visi nori užsiimti žemės ūkio veikla ar nuolat prižiūrėti sodybą.
Anot J. Viščiaus, kaimo turizmui bent jau šiuo metu Kėdainių rajone yra sunkios dienos. Vyras svarstė, kad galbūt tiems, kas įsikūrę prie ežerų, yra lengviau.
Parduodamos sodybos
Teisinės priežastys ir saugomos teritorijos
Saugomų teritorijų įstatymas bei Regioninių parkų reglamentai pažeidžia konstitucines žmogaus teises į nuosavybę. LR Saugomų teritorijų įstatymas ir Regioninių parkų reglamentai stabdo krašto ekonominį vystymąsi. Šie teisės aktai sudaro sąlygas valdininkų savivalei ir korupcijai, tokiu būdu griauna tautos moralę ir pasitikėjimą savo valstybe. Dažnai saugomos teritorijos nėra nei vertingos, nei turi saugotinos reikšmės objektų - todėl šios tarnybos tėra biudžeto (mokesčių mokėtojų pinigų) lėšų švaistytojos. Savo egzistavimui kasmet išleidžia 20 milijonų litų. Galiausiai supriešina visą tautą: ne parkų gyventojai naudojasi savo teisėmis į nuosavybę, kai tuo tarpu saugomų teritorijų gyventojai- beteisiai.
Ištisi kaimai prašosi būti išjungiami iš regioninio parko (pvz. Naujarodžių bendruomenės prašymas), nes ūkininkams atimama galimybė išsipirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis, nors pageidaujami pirkti sklypai ribojasi su ūkininkų nuosava žeme, ir daug metų nuomojami. Senoliai net mirdami negali savo turto išdalinti kaip nori. Ką jau kalbėti apie sveikam protui nesuvokiamus draudimus statiniams: stoglangis gali būti tik į kiemo pusę…
Regioninis parkas Lietuvoje
Klausimai, kuriuos kelia kaimo gyventojai:
- Kodėl sklypų negalima skaidyti?
- Kodėl dideliam sklype leidžiama statyti tik vieną namą?
- Kodėl negalima plėsti ūkinės veiklos?
- Kodėl drastiškai ribojamas užstatymo plotas?
- Kodėl leidžiamas tik vienas aukštas?
- Kodėl baudos be įspėjimo?
Šie klausimai rodo, kad teisiniai apribojimai apsunkina ūkinę veiklą ir mažina investicijas į kaimo sodybas.
Kaimo turizmo sektoriaus problemos
Kaimo turizmo rinkoje situacija nėra labai džiuginanti. V. Silvestravičiaus nuomone, situacija keičiasi ir keičiasi, aš manau, prastesne linkme. Esu Kaimo turizmo asociacijos taryboje jau antrą kadenciją. Pastebiu, kad bendra situacija yra tokia, jog tie, kurie yra labai maži, jie turi tų darbų pakankamai. Pavyzdžiui, kurie priima vieną, dvi ar keturias šeimas. Bet tai yra mažos sodybėlės, kurios įsikūrusios prie ežero ar kitos kokios unikalios vietos. Jos nesunkiai užsipildo, kadangi nereikia didelio srauto: užsisakė keletas šeimų ir jau nebėra vietų birželio ar liepos mėnesį. O truputį didesnės, aš manau, patiria stagnaciją.
V. Silvestravičius patvirtina liūdną realybę, kad kai kurios kaimo turizmo sodybos jau užsidarinėja ir yra parduodamos. Tai, pašnekovo teigimu, jau vyksta ne vienerius metus. Tokios tendencijos, aišku, jau yra, nes tai yra labai imlu darbui, - kalbėjo vyras. Reikia daug darbo įdėti ir visokių higienos reikalavimų laikytis, kad galėtum normaliai funkcionuoti. Aš nesakau, kad tai yra šio sektoriaus saulėlydis, bet, kad jis nekyla ir nekils, tai tikrai. Aukso amžius jau tikrai praėjęs.
Tauragės televizija - Kaimo turizmo sodybos. Dauglaukis ir Mažonai
Sodybų saugumo klausimai
Sodybos - puiki erdvė poilsiui šiltuoju metų laiku, kuri kitiems tampa ir gyvenamuoju namu. Tačiau retas rimtai pasirūpina jų saugumu, o vertėtų - didžiausia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje išmokėta sodyboje patirta žala siekia net 860 tūkst. litų.
Draudikai pateikia 5 svarbiausius patarimus, kaip neapleisti savo vasaros namų ir apsaugoti juos nuo vagysčių, gaisrų ar kitų nelaimių:
- Sutvarkykite sodybos aplinką
- Įtaisykite automatines lempas arba signalizaciją
- Geriausias sargas - kaimynas
- Planas B
- Didžiausi priešai
Sodybos saugumas
Pandemijos įtaka sodybų rinkai
Visuotinis karantinas pristabdė tempus, prie kurių iki tol taikėmės, paskatino perskirstyti savo išlaidas ir įvertinti dabartines gyvenimo sąlygas. Lankomiausias šalies nekilnojamojo turto (NT) portalas Aruodas.lt skaičiuoja, kad augo susidomėjimas namais, sodybomis bei sklypais. Nejaugi pastarąjį dešimtmetį akceleraciją įgavęs sodybų tuštėjimo metas baigiasi? Panašu, kad taip. Bent jau ežerų skalaujamose, miškų apsuptose šalies vietose.
NT srities ekspertas įsitikinęs, kad visuotinis karantinas stipriai prisidėjo prie vis augančios aukštaitiškų deimantų - sodybų ir sodybviečių paežerėse, paupiuose ir pamiškėse - paklausos, kuria domisi skirtingi pirkėjų segmentai: Žmogus galvoti pradeda tada, kai susiduria su problema. Tie, kurie ilgai svarstė apie sodybos pirkimą, dažniausiai - 45-55 metų amžiaus, karantino metu su pavydu stebėjo, kaip jų draugai džiaugiasi laisve sodybose. Šio segmento žmonės įprastai būna susitaupę pinigų, tad karantinas paskatino juos investuoti į NT. Kita grupė klientų - daugmaž 30-40 metų amžiaus miestiečiai tėvai su vaikais, kurie labai nori gamtos ir „dūsta“ butuose.
Bendrovės „Namudė“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, kad pandemijos laikotarpis visapusiškai pakeis vartotojų įpročius - pradedant nuosavo žemės lopinėlio vertinimu, baigiant tikslesniais finansiniais skaičiavimais ir svarstymais.
Alternatyvos ir galimybės
Nepaisant iššūkių, kaimo turizmo sektorius turi potencialą. Svarbu ieškoti naujų rinkų, pritaikyti paslaugas prie besikeičiančių vartotojų poreikių ir gerinti infrastruktūrą. Be to, būtina peržiūrėti teisinę bazę, kad ji būtų palankesnė ūkininkams ir kaimo gyventojams.
L. Žabaliūnas: Sodybos, kurios dirba su atvykstamuoju turizmu ir priima užsieniečius, jų klientų srautas būna beveik 90 proc. užsienio piliečiai, - kalbėjo L. Žabaliūnas. Sodybos, kurios dirba su vietine rinka, produktą pritaiko būtent jai. Būti universaliam ne visuomet išeina, todėl kiekvienas verslininkas pasirenka, su kuria rinka dirbti jis sugeba geriausiai.
Apibendrinant galima teigti, kad sodybų tuštėjimo metas yra kompleksinė problema, reikalaujanti įvairių sektorių bendradarbiavimo ir naujų sprendimų. Tik tokiu būdu galima atgaivinti kaimo turizmą ir užtikrinti, kad kaimo sodybos vėl taptų patrauklios gyventojams.