Kaip priversti savininką sudaryti žemės nuomos sutartį: išsamus vadovas

Žemės nuomos sutartis yra svarbus dokumentas, reguliuojantis žemės naudojimo sąlygas tarp savininko ir nuomininko. Tačiau kartais situacija gali būti sudėtinga, kai savininkas nenori sudaryti tokios sutarties. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip galima priversti savininką sudaryti žemės nuomos sutartį, kokios yra jūsų teisės ir pareigos, bei kokie teisiniai veiksmai gali būti taikomi.

Situacija Kaune: Garažų bendrijos atvejis

Kauno mieste, Lazūnų gatvėje, susidariusi situacija, kai žemės savininkai ėmėsi priemonių prieš garažų bendriją, atskleidžia, kokios problemos gali kilti nesant žemės nuomos sutarties. Žemės savininkės, atgavusios žemę prieš penkis metus, teigia, kad negali naudotis savo nuosavybe, nors moka žemės mokestį. Teismai nusprendė, kad žemė priklauso joms, o garažai turi būti nukeldinti.

Garažų savininkų pyktis kilo dėl įspėjamųjų raštų, pakabintų ant kiekvieno garažo, reikalaujančių atlaisvinti sklypą, nes statiniai stovi neteisėtai, o nuomos sutartis nesudaryta. Viena iš žemės savininkių teigia, kad yra pasiruošusi situaciją spręsti taikiai, jei garažų savininkai to pageidaus. Keli garažų savininkai jau planuoja sudaryti žemės nuomos sutartis su savininkais ir toliau naudotis garažais.

Garažų bendrijos „Lazūnai“ pirmininkas Albinas Gudelevičius teigia, kad garažai šioje vietoje atsirado legaliai dar 1984-iais, kai vykdomasis komitetas išskyrė plotą automobilių saugojimo aikštelei įrengti. Pirmininkas teigia, kad žemės nuomos sutartis baigėsi 2003-iais, bet jie vis dar deklaruoja duomenis dėl žemės naudojimo seniūnijoje iki šiol.

Žemės savininkų veiksmai

• Žemės savininkės pakabino įspėjamuosius raštus ant garažų.
• Savininkės teigia, kad yra pasiruošusios spręsti situaciją taikiai, sudarant nuomos sutartis.
• Žemės savininkės teigia, jog bendrijos pirmininkas neteisėtai rinko bendrijos mokestį, tačiau nemokėjo už sklypo nuomą.

Garažų savininkų veiksmai

• Keli garažų savininkai planuoja sudaryti žemės nuomos sutartis su savininkais.
• Bendrijos pirmininkas teigia, kad garažai pastatyti teisėtai.
• Pirmininkas teigia, kad žemės nuomos sutartis baigėsi 2003-iais, bet jie vis dar deklaruoja duomenis dėl žemės naudojimo seniūnijoje iki šiol.

Teisiniai aspektai ir įstatymų pataisos

Seime svarstomos Žemės įstatymo pataisos gali supriešinti nekilnojamojo turto naudotojus, kurių pastatai yra valstybinėje žemėje. Netyla diskusijos dėl valdančiųjų siūlymo įteisinti naują mokestį tiems, kurie norės keisti be aukciono išnuomotos valstybinės žemės paskirtį ir statyti naujus statinius ar rekonstruoti jau esamus.

Tokiais atvejais norima įvesti vienkartinį valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą, kuris sudarytų 20 proc. išnuomoto žemės sklypo mokestinės vertės, kai nuomotojas keičia žemės naudojimo paskirtį ir imasi naujų statybų ar esamų statinių rekonstrukcijos, daugiau nei 5 proc. didinant jų užimamą plotą.

Problema ta, kad dažnu atveju valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai nuomos sutarčių neturi. Jiems tektų išsipirkti sklypą ir sumokėti 100 proc. sklypo vertės, jeigu jie sumanytų plėsti esamus ar statyti naujus pastatus.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius siūlo vienodai apmokestinti ir tuos, kurie turi nuomos sutartis, ir tuos, kurie jų neturi.

Anot jo, dėl skirtingo reglamentavimo būtų diskriminuojama didelė dalis valstybinėje žemėje esančių pastatų savininkų - net apie 70 proc. jų neturi nuomos sutarčių.

Po svarstymų KRK Seime buvo užregistruotas dar vienas pasiūlymas, kuriam pritarus, prievolė išsipirkti valstybinę žemę nebūtų taikoma dokumentus dėl valstybinės žemės nuomos jau tvarkantiems asmenims. Jiems galiotų 20 proc. nuomos mokesčio priedas.

Naują 20 proc. dydžio nuomos mokesčio priedą mokėtų tie nekilnojamojo turto naudotojai, kurie yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis.

Kaip spręsti situaciją, kai savininkas nenori sudaryti sutarties?

Jeigu susidūrėte su situacija, kai žemės savininkas nenori sudaryti žemės nuomos sutarties, galimi keli sprendimo būdai:

1. Derybos: Pirmiausia, bandykite susitarti su savininku taikiai. Išsiaiškinkite jo motyvus ir pabandykite rasti kompromisą.
2. Teisinė konsultacija: Kreipkitės į teisininką, kuris specializuojasi žemės teisėje. Jis galės įvertinti jūsų situaciją ir patarti, kokie teisiniai veiksmai yra galimi.
3. Kreipimasis į teismą: Jeigu derybos nedavė rezultatų, galite kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savininką sudaryti žemės nuomos sutartį. Teismas įvertins visas aplinkybes ir priims sprendimą.
4. Valstybinės institucijos: Kreipkitės į Nacionalinę žemės tarnybą ar kitas valstybines institucijas, kurios gali padėti išspręsti ginčą.

Papildoma mokestinė našta ir regionų plėtra

Verslo ir savivaldos atstovai kritikuoja valdančiųjų norą įvesti naują mokestį. Anot jų, tai būtų smūgis merdėjantiems regionams. Merai dažnai skundžiasi, kad prisivilioti investuotojus į kaimiškas vietoves be galo sunku.

Papildoma mokestinė našta užgriūtų ir žemdirbius, sumaniusius plėsti pastatus, kurti alternatyvius verslus. Naujas mokestis tikrai jiems ūpo nepridėtų ir nepaskatintų imtis naujų sumanymų.

K.Starkevičius primygtinai ragina atsižvelgti į regionus, kur labai stinga investicijų ir darbo vietų. „Niekas nesiims nieko daryti, nes dėl naujo mokesčio investiciniai projektai pabrangtų nuo 20 iki 100 procentų. Valdantieji žadėjo gaivinti provinciją, tačiau daro priešingai. Siūlomomis įstatymo pataisomis dar labiau apsunkintume investicijas, kadangi net apie 80 proc. kitos paskirties žemės yra valstybinė“, - aiškino parlamentaras.

Seimo Kaimo reikalų komitetas praeitą savaitę atmetė K.Starkevičiaus siūlymą valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą sumažinti iki 10 proc. Daugiau šio komiteto narių balsavo už 20 proc. nuomos mokesčio priedą.

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas ir partneriai“ ekspertas Audrius Petkevičius priminė, kad ilgą laiką buvo ribotos galimybės valstybės žemę įsigyti kaip privačią nuosavybę. Anksčiau buvo priimti politiniai sprendimai valstybės žemę išnuomoti pastatų naudotojams. Jie turėjo galimybę rekonstruoti pastatus, statyti naujus. Nuo 1990 m. valstybinėje žemėje pastatyta tūkstančiai pastatų.

„Dabar svarstant, kaip padidinti mokesčius už valstybinės žemės naudojimą, reikėtų vadovautis sąžiningumo ir nediskriminavimo principu. Mokestis turi būti ekonomiškai pagrįstas ir taikomas visiems vienodai.

tags: #nurodyti #zemes #sklypo #savininkui #sudaryti #sklypo