Vištytis - miestelis, įsikūręs Vištyčio ežero šiauriniame krante, prie Lietuvos ir Prūsijos sienos, 40 km į pietvakarius nuo Vilkaviškio. Vietovė yra kalvotoje vietovėje ir šliejasi prie smėlėtų ežero krantų. Manoma, kad miestelis pavadintas Vištyčio ežero vardu.
Šiame straipsnyje apžvelgsime Vištyčio istoriją, gamtą ir apylinkes, taip pat aprašysime lankytinus objektus ir sodybas, kuriose galima puikiai praleisti laiką.
Vištyčio ežeras
Vištyčio Istorija
Vištyčio gyvenvietė galėjo atsirasti 1530-1550 metais, kai karalienė Bona Alytaus girios vakarinėje pusėje steigė naujas gyvenvietes, kolonizavo Prūsijos pasienį. Iš Virbalio miesto 1561 m. inventoriaus sužinome, kad tada Virbalyje buvo Vištyčio gatvė.
1566 m. karalius Žygimantas Augustas pastatė Vištyčio kaime bažnyčią ir jai užrašė nedidelį Nebūtkaimio kaimą (3 km į šiaurę nuo Vištyčio) su 6 valakais žemės. Nuo to laiko šis kaimas dažnai buvo Kunigiškiais vadinamas; gyveno jame 4 ūkininkai ir 3 daržininkai, mokėję klebonui mokesčius.
1570 m. Žygimantas Augustas suteikė Vištyčiui Magdeburgo miesto teises ir tokiu būdu kaimą pavertė miestu. Šios privilegijos buvo kitų karalių 1589, 1638 ir 1670 m. patvirtintos, jas dar išplečiant. Vištyčio miestas tada gavo antspaudą ir herbą su vienaragio atvaizdu.
Miestą valdė vaitas, kurį iki gyvos galvos skirdavo D.L.K. Be vaito, buvo ir miesto burmistras. Jo vietai užimti miesto gyventojai parinkdavo keturis kandidatus, iš kurių vieną seniūnas D.L.K. vardu patvirtindavo. Visas miestelėnų bylas spręsdavo seniūnas su savo patarėjais.
Miestui buvo suteikta teise ruošti keturias metines muges, buvo nustatyti matai, turgaus mokestis, mėsos ir kitų pardavimo prekių mokesčiai. Miestas turėjo pasistatyti rotušę, išvesti gatves ir kelius, prižiūrėti namų statybą. Įruošta miesto pirtis (priešgaisriniais apsaugos sumetimais pastatyta toliau už miesto). Vištyčio gyventojai negalėjo turėti privačių pirčių. Pajamos iš pirties, svarstyklių ir kirpyklų turėjo eiti miestui.
Nuo 1589 m. Vištytyje gyveno žydai.
Karalius Žygimantas Augustas perleido miestui 40 valakų 6 margus girios, kurios mediena turėjo būti naudojama miesto namų statybai ir kurui. Įvestos 4 mugės miestui nebuvo reikalingos, taigi 1670 m. jos buvo panaikintos, paliekant tik vieną, kuri turėjo būti ruošiama šv. Jurgio dieną.
Vištyčio miesto savivaldybė ne visada sutarė su Vištyčio seniūnu. Ginčytasi dėl minėto 40 valakų miško. Seniūnas mišką pasigrobė ir juo naudojosi. Vėliau miestelėnai vėl skundėsi, kad seniūnas nepaisąs sprendimo ir dar labiau mišką kertąs.
XVII a. viduryje Vištyčio miestas buvo išaugęs. 1658 m. jį apiplėšė Prūsija, palaikydama Lietuvos priešų (rusų) pusę. Iš 1674 m. dokumento matyti, kad Vištytyje nedaug tebuvo gyventojų.
Sūduvai atitekus Prūsijai, Vištytis buvo Prūsijos karaliaus miestas. 1798 m. jame buvo 287 gyvenamieji namai ir 1579 gyventojai.
Vištyčio miesto reikšmė ėmė kristi XIX a. viduryje, pravedus Kauno-Virbalio geležinkelį ne pro Vištytį. Vištytį ėmė nustelbti bekylą prie geležinkelio esantieji Kybartai. Vis dėlto 1897 m. Vištytyje buvo 2468 gyventojai, kurių trečdalį sudarė žydai. XX a. pradžioje Vištytis sudegė.
Vištytis grįžo prie Lietuvos, buvo valsčiaus centras. 1923 m. Vištyčio valsčius apjungė 17 gyvenviečių su 516 ūkiais ir 3907 gyventojais. Tada miestelyje buvo 177 gyvenamieji namai ir 1295 gyventojai. Miestelio gatvės aptvarkytos, 1930 m. pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.
II pasaulinio karo metu Vištytis nukentėjo. Sudegė dalis miestelio ir bažnyčia. Vokiečiai likvidavo Vištyčio žydus, nužudyta nemaža komunistų veikėjų. Pokario metais ištremta nemaža gyventojų.
Bolševikų okupacijoje Vištytis buvo priskirtas Kybartų, vėliau Vilkaviškio rajonui, yra apylinkės ir Vištyčio sovchozo centras. Pastatyta kiek naujų namų. Yra vidurinė mokykla, propagandinė kultūros namų įstaiga, biblioteka. 1959 m. Vištytyje tebuvo 607 gyv.
Vištyčio Apylinkės
Vištyčio apylinkės gražios, kalvotos - tai viena iš pakiliausių Lietuvos vietų. Ties Vištyčio ežeru prasideda vadinamasis Lietuvos aukštumų lankas, einąs nuo Vižainio ir Gražiškių Liubavo kryptimi.
Vištyčio rajone šis lankas susiduria su kitu, vadinamuoju Mozūrijos aukštumų lanku, kuris susidarė Baltijos dubeniu slinkusios ledo tėkmės gale. Čia esanti aukštuma dažnai vadinama Pavištyčio arba Gražiškių aukštumos vardu.
Tuojau į rytus nuo Vištyčio ežero esąs Pavištaičio kalnas iškyla iki 284 m. aukščiau jūros paviršiaus. Nepriklausomos Lietuvos laikais (be Vilniaus krašto) tai buvo aukščiausia vieta Lietuvoje. Nuo kalno viršūnės matyti ne tik Vištyčio ežeras ištisai, bet ir kiti gražiausi pietų Sūduvos vaizdai.
Aplink Vištyčio ežerą yra keletas mažų ežerėlių.
5 km į pietryčius nuo Vištyčio yra Pavištyčio kaimas (1923 m. 79 sodybos ir 699 gyventojai). Čia buvo pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės paminklas.
4 km į Šiaurę nuo Vištyčio yra Rėčiunų kaimas. Jo laukuose buvo rastas gražiai gludintas kirvukas (laivinio tipo), priskirtas naujajam geležies amžiui.
Prie Būdo ežero yra kalva su senos statybos liekanomis, vadinama „Būdų kalnu.”
Čia, prie Prūsų sienos, yra didelis akmuo. Jo aukštis virš žemės paviršiaus 3 m, ilgis 6 m, plotis 4 m. Didesnioji dalis akmens slypi žemėje ir tebėra neišmatuota. Manoma, kad ši dalis labai didelė ir visas akmuo galįs būti didesnis už Puntuką.
Vištyčio akmuo
Akmens viršuje yra dirbtinio lovio pavidalo įdubimas (1 m ilgio, 50-60 cm pločio, 20-25 cm gylio) lygiomis sienelėmis. Manoma, kad senovėje šis akmuo buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. XVIII a. Vištyčio bažnyčios dokumentuose jis vadinamas Švenčiausios Trejybės akmeniu. Apie 1800 m. ir vėliau per Kryžiaus dienas iš Vištyčio prie šio akmens pasimelsti ateidavusi tikinčiųjų procesija.
Vištyčio apylinkėse yra nemaža miškų, kuriuose uždarbiaudavo apylinkės gyventojai. Vištyčio girioje tyvuliuoja nedidelis, bet gražus Berželio ežeras.
4 km į šiaurės rytus nuo Vištyčio prasideda Drausgirio miškas, apimąs 501 ha plotą. Auga ąžuolai, beržai, drebulės, eglės ir kt. medžiai. Miške yra šernų, lapių, kiaunių, kiškių, ūdrų.
Po II pasaulinio karo Vištyčio apylinkėse buvo geologinių tyrinėjimų bei gręžimų. Jų tikslas buvo surasti žemės gelmėse naftos ir dujų. Buvo rasta kai kurių pėdsakų, kurie, deja, vedė į Rytų Prūsiją. Kelių šimtų metrų gylyje rastas 5 m storio druskos sluoksnis.
Lankytini Objektai Vištytyje ir Apylinkėse
- Vištyčio akmuo
- Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia
- Vištyčio aliejinė
- Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia
- Vištyčio vėjo malūnas
- Vištyčio Lauko II piliakalnis
Apgyvendinimas ir Pramogos Vištytyje
Norintiems pailsėti ir turiningai praleisti laiką, Vištytyje yra erdvių kaimiško tipo sodybų su etnografiniais elementais. Sodybos įsikūrusios ant gražaus 1660 ha ežero kranto, vos 10 m nuo ežero. Čia pastatyti rąstiniai namai, turintys modernią vidaus įrangą ir visus patogumus.
Sodybose galite mėgautis karštais kubiluose (japoniška pirtis), vandens sportu, pasivažinėjimu kvadrociklais ir "bagiu". Išsiilgusių gamtos ramybės laukia žvejyba, malonios dienos bei vakarai besirstant valtelėmis, vandens dviračiais. Taip pat Jūsų laukia naujai įrengtas šildomas baseinas su vandens čiuožykla.
Vėsiais vakarais galėsite susikurti romantišką nuotaiką prie jaukaus židinio. Mėgstantys sportą, jėgas galės išbandyti krepšinio aikštelėje, pažaisti biliardą, stalo tenisą, oro riedulį arba pailsėti sporto klubo treniruoklių salėje.
Žiemą Jūsų laukia slidinėjimo trasos su slidinėjimu naktį, ledo ritulio aikštele, pasivažinėjimas žirgo traukiamomis rogėmis. Ekstremalių pojučių mėgėjams siūloma pasivažinėti sniego motociklais.
Visais metų laikais autobusiuku arba dviračiais organizuojamos ekskursijos po lankytinas Vištyčio vietas. Turėsite galimybę aplankyti Vištyčio regioninį parką, liaudies muziejų, visus tris piliakalnius, bažnyčią, šventąjį šaltinį, pamatyti Didįjį Vištyčio akmenį bei susipažinti su Vištyčio istorija.
Sodybų kainos:
- Nuo 20 € parai
- Nuo 45 € savaitgaliui (2 paroms)
- Nuo 20 € savaitei (7 paros)
| Pramoga | Sezonas | Aprašymas |
|---|---|---|
| Vandens sportas | Vasara | Plaukiojimas valtimis, vandens dviračiais, vandens slidėmis |
| Žvejyba | Visus metus | Žvejyba Vištyčio ežere |
| Kubilai (japoniška pirtis) | Visus metus | Atsipalaidavimas karštuose kubiluose |
| Slidinėjimas | Žiema | Slidinėjimo trasos su inventoriaus nuoma |
| Ekskursijos | Visus metus | Ekskursijos po Vištyčio apylinkes |
Taigi, Vištytis - puiki vieta tiek ramiam poilsiui gamtoje, tiek aktyvioms pramogoms. Čia rasite gražių kraštovaizdžių, įdomių istorinių vietų ir jaukių sodybų, kur galėsite atsipalaiduoti ir pasimėgauti ramybe.
Vištyčio regioninio parko vertybės
tags: #sodybos #vistycio #miestelyje