Individualių Gyvenamųjų Namų Statybos Bendrijos Lietuvoje: Informacija ir Aspektai

Lietuvos įmonių reikšmė nuolat auga ne tik ekonominiame, bet ir visuomeniniame šalies gyvenime. Jos sudaro prielaidas ekonomikos augimui, pritraukia verslininkus, leidžia lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius. Renkantis vietą gyvenamajam namui statyti, svarbu suprasti skirtumus tarp gyvenamųjų namų statybos bendrijų ir gyvenamųjų namų bendrijų. Šiame straipsnyje aptarsime esminius aspektus, susijusius su individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijomis Lietuvoje, įskaitant jų steigimą, valdymą, veiklą ir žemės sklypų paskirties svarbą.

Pagrindinė verslo grandis - įmonė. Jau 8 - ojo dešimtmečio pabaigoje visame pasaulyje pradėjo daugėti įvairių rūšių įmonių, tačiau Centrinės bei Rytų Europos šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, šis reiškinys yra palyginti visai nesenas. Pirmosios įmonės atsirado 1991 m., t.y. atgavus Lietuvos nepriklausomybę.

Bendriausia prasme, įmonė - vienetas, paverčiantis išteklius didesnės vertės pusgaminiais arba gatavomis prekėmis bei paslaugomis. Remiantis Lietuvos Respublikos bendruoju įstatymu (2 straipsnis), „Įmonė“ apibūdinama taip: „Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. Įmonę sudaro medžiaginių ir daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos pareigų ir teisių komplektas.

Akivaizdu, jog bendrąja prasme žodis „įmonė“ yra žodžių „firma“ bei „organizacija“ atitikmuo, todėl šie terminai ne tik šnekamojoje kalboje, bet ir ekonominėje literatūroje dažniausiai traktuojami kaip lygiareikšmiai. Todėl savo darbe vartosiu daugmaž visus šiuos tris terminus.

Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitose šalyse, įmonių veikla, verslas, jo organizavimas bei sąlygos yra reglamentuojamos tam tikrais teisės aktais:

• Lietuvos Respublikos Konstitucija.
• Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reglamentuoja akcinių (uždarų akcinių) bendrovių steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas.
• Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas. Jis reglamentuoja IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas.
• Lietuvos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis.
• Lietuvos muitų tarifų įstatymas nustato taikomas muitų rūšis ir jų laikymosi atvejus, muitų tarifus eksportuojamoms ir importuojamoms prekėms sudarymo, tvirtinimo ir taikymo tvarką.
• Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas.

Įmonės gali būti skirstomos pagal įvairius požymius:

• Pagal teisinės sistemos (juridinį) požiūrį (individualios įmonės, ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės ir kt.).
• Pagal produkcijos paskirtį, specializaciją ir t.

Skiriamos trys pagrindinės ūkinės veiklos (verslo) organizavimo formos:

• Individuali įmonė.
• Akcinė bendrovė (AB), uždaroji akcinė bendrovė (UAB).
• Ūkinė bendrija.

Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės įmones. Neribotos turtinės atsakomybės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės - ribotos turtinės atsakomybės.

Žemės Sklypų Paskirtys ir Jų Ypatumai

Renkantis žemės sklypą statybai, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį, nes nuo to priklauso galimos statybos, rekonstrukcijos ir kiti apribojimai. Aptarkime pagrindines žemės sklypų paskirtis:

1. Sodo Sklypas

Sodo sklypas yra žemės ūkio paskirties sklypas, skirtas mėgėjiškai sodininkystei. Panaikinus sodininkų bendriją, tokie sklypai tampa žemės ūkio paskirties sklypais, kuriuose statyba tampa negalima, nebent esate ūkininkas.

Sodo sklype galima statyti:

• Vieną sodo namą (iki 80m²) arba vieną vieno buto nesublokuotą gyvenamąjį namą. Maksimalus aukštis (tiek sodo namo, tiek gyvenamojo namo) negali būti didesnis kaip 8,5m.
• Pagalbinio ūkio pastatus, kurių aukštis ne didesnis kaip 5m.

Sodo sklypuose galiojantys reglamentai yra pagal rajono bendrojo plano sprendinius (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas aukštingumas) ir pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (jei rajono bendrajame plane nėra nustatytų minėtų rodiklių).

2. Vienbučių ir Dvibučių Gyvenamųjų Pastatų Teritorijos (Namų Valda)

Tokiame sklype galima statyti:

• Vieną vieno buto arba vieną dviejų butų gyvenamąjį namą (jei teritorijų planavimo dokumentai nenumato kitaip).
• Pagalbinius ūkio pastatus.

Namų valdos sklypo kilmė yra svarbus veiksnys, tai gali būti dalinimas iš didelio sklypo arba detaliuoju planu, arba sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Jei sklypui galioja detalusis planas, būtina laikytis jo nustatytų reikalavimų. Jei detaliojo plano nėra, vadovautis reglamentų nustatytais reikalavimais

Tokios paskirties sklypui būtina atkreipti dėmesį į komunikacijas: tarkim, jei detalusis planas yra numatęs, kad kvartale bus įrengtas vienas vandens gręžinys ir vienas nuotekų valymo įrenginys visiems sklypams, tai dėl kiekviename sklype įrengiamų individualių komunikacijų didelių vilčių nedėčiau, nes to neleidžia detalusis planas, ir būtų būtina keisti detaliojo plano sprendinius, kas toli gražu ne visada yra leidžiama.

3. Žemės Ūkio Paskirties Žemė

Žemės ūkio paskirties žemėje statyti statinius turi teisę ūkininkai, parengę kaimo plėtros projektą ūkininko sodybos vietai parinkti. Šiuo metu galioja minimalus žemės sklypo plotas 50 arų, tačiau jau beveik aišku, kad netrukus šis plotas bus padidintas bent jau iki 2ha - kas yra itin svarbu, nes ne kiekvienas žemės sklypas yra tokio didelio ploto, o norint statyti, žemės sklypas turi būti 2ha viename gabale - negalima sumuoti kelių sklypų.

Statyba: Žemės ūkio paskirties sklype, parengus minėtą projektą galima statyti vieną vieno buto gyvenamąjį namą su priklausiniais (pagalbinio ūkio pastatais), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui - gyvenamajam namui. Žemės ūkio paskirties sklypuose egzistuoja statybos eiliškumas - pirmiausia statomas gyvenamasis namas, o vėliau visi kiti statiniai.

Esama ūkininko sodyba: žemės sklypo ploto reikalavimas išlieka aktualus, bet esamoje sodyboje norint rekonstruoti pastatus ne visada reikalinga būti ūkininku ir ne visada reikalinga rengti kaimo plėtros projektą (jei tokio nebuvo parengta anksčiau) - teirautis savo konkrečiu atveju savo savivaldybėje.

Ar galima didinti ar keisti pastatus (rekonstruoti), priklauso ar sklypui taikomos kokios nors specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos), kokio amžiaus yra statiniai ir ką numato rajono bendrojo plano sprendiniai (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas aukštingumas).

Apibendrinant: rajono bendrojo plano sprendiniai jums nebūtų aktualūs, jei sklypui galiotų detaliojo plano sprendiniai. O visais kitais atvejais - bendrasis planas yra tas dokumentas, kurį nuolat turėsite sekti ir nagrinėtis jo sprendinius.

Detalieji planai dažnai nustato ne tik užstatymo tankį, intensyvumą, aukštingumą, bet ir komunikacijų rūšį, privažiavimo sprendinius, architektūrą, stilių, net stogų nuolydžius - todėl prieš sandorį turite išsinarplioti detaliojo plano sprendinius pilna apimtimi (nuo pirmo iki paskutinio puslapio).

Sodo Sklypas vs. Namų Valda: Pagrindiniai Skirtumai

Kuo skiriasi sodo sklypas 6 arų ir namų valda? Kaip dėl gyvenamojo namo statybos ir deklaravimo gyvenamosios vietos? Kokie reikalavimai, jeigu yra namukas sodo sklype ar namų valdos dėl renovacijos ar naujos statybos? Kurią geriau žemės paskirtį rinktis gyvenamajam namui?

Ekspertai rekomenduoja rinktis namų valdą dėl neaiškios sodų paskirties sklypų ateities ir dėl mokesčių sodų bendrijai. Statybų reglamentai beveik tie patys ir soduose ir namų valdose.

Mokesčiai mažesni sodo paskirties sklype. Vienbutį gyvenamąjį namą statyti galite, deklaruoti gyvenamąją vietą galite. Skirtumas, kad dvibučio oficialiai nepastatysit.

Sodininkų bendrijoje mėgėjiškos sodininkystės paskirties žemėje galima statyti:

• Vieną vieno buto gyvenamąjį namą (iki 8,5m aukščio) ir pagalbinio ūkio pastatus.
• Vieną sodo namą (iki 8,5m aukščio) ir pagalbinio ūkio pastatus.

Vienbučių - dvibučių gyvenamųjų namų statybos paskirties sklype galima statyti:

• Vieno arba dviejų butų gyvenamąjį namą (jei galioja detalusis planas - laikytis detaliojo plano nustatyti aukščio, užstatymo reglamentų reikalavimų; jei detaliojo plano nėra, vadovautis reglamentų nustatytais reikalavimais) ir priklausinius (pagalbinio ūkio pastatus).

Tiek vienos, tiek kitos paskirties žemėje deklaruoti gyvenamąją vietą galioja tos pačios taisyklės - nėra skirtumo. Teik vienos, tiek kitos paskirties žemėje esančius pastatus galima rekonstruoti, keisti paskirtį į: gyvenamąją ir į pagalbinio ūkio pastatų.

Tiek energiniai reikalavimai, tiek kitos taisyklės taikomos tos pačios - nėra skirtumo. Tik sodo namui gali būti netaikomi energiniai reikalavimai (statant naują ar rekonstruojant), nes sodo namas skirtas gyventi ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus.

Jei sodininkų bendrija yra kaimo vietovėje, kuriai netaikomi saugotinų teritorijų reikalavimai, sodo namą be projekto ir leidimo galima statyti:

• Neviršijant 80m² bendrojo ploto.
• Ne aukštesnį kaip 8,5m aukščio.
• Nesudėtingų konstrukcijų, kai tarpatramis neviršija 6m.

Tuo tarpu visiems gyvenamosios paskirties namams reikalingas projektas ir leidimas, nepriklausomai nuo pastato dydžio, energiniai reikalavimai netaikomi tik tiek gyvenamiesiems namams, kurių bendras plotas neviršija 50m².

Pagal žemės paskirtį ir namo paskirtis, sodo name deklaruoti gyvenamos vietos negalima, jei galima rinktis, pigiau ir mažiau darbo - namų valda.

Individuali Įmonė: Esminiai Aspektai

Individuali įmonė - tai ūkinis vienetas, kurio nuosavybė priklauso vienam asmeniui. Tai lanksti, nesudėtina verslo kūrimo forma. Savininkas pats perka įrengimus, medžiagas, samdo darbuotojus (tačiau IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, t.y. jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis), pats priima sprendimus, įsipareigoja sumokėti sąskaitas. Verslo pajamos priklauso jam vienam ir jis jų su niekuo nesidalija, išskyrus valdžią (pajamų mokestis už gaunamą pelną).

Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja individualių įmonių steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių dalyvių teises ir pareigas.

Šis įstatymas apriboja individualios įmonės dalyvio teisę būti kitos individualios įmonės dalyviu, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikruoju nariu. Individualios įmonės steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo.

Pagal šį įstatymą turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Įstatyme taip pat nustatyta, kad kai individualią įmonę steigia santuoką sudaręs asmuo, steigėjui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip. IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku.

IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali pasirinkti kitą asmenį. Individuali įmonė turi juridinio asmens statusą. Naujasis įstatymas nereikalauja, kad individualios įmonės pavadinime būtų įvardijamas jos savininkas, turi būti tik jos teisinę formą nusakantys žodžiai „Individuali įmonė“ arba jos santrumpa „IĮ“.

Pageidautina, kad įmonės vardas būtų originalus ir vienintelis Lietuvoje. Individuali įmonė - labiausiai paplitusi verslo organizavimo forma rinkos ekonomikos šalyse, ypatingai Vakarų valstybėse. Tokios įmonės (pagal skaičių) vyrauja daugelyje išsivysčiusių šalių, nors jų gaminama produkcija sudaro nedidelę nacionalinio produkto dalį. Pavyzdžiui, JAV kiekvienais metais įkuriama apie 700000 įmonių, tiek pat yra ir likviduojama.

Įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama arba kuriai reikalingi specialūs leidimai. Įmonės dirba savininko naudai, joms neprivalomos valstybinės valdžios ar valdymo organų užduotys. Pagamintą produkciją jos realizuoja savo nuožiūra pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais.

Įmonių įregistravimą reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai, atskirų teisinių formų įmonių įstatymai ir kiti teisės aktai. Nuo 2004 m., sausio 1 d. veikia Juridinių asmenų registras (toliau Registras), kurio paskirtis registruoti juridinius asmenis bei rinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informaciją bei duomenis.

Registro tvarkymo funkcija pavesta valstybinei įmonei Registrų centrui (toliau Registro tvarkytojas). Įmonė nuo jos įregistravimo dienos tampa juridiniu asmeniu, savo vardu įgyja teises bei pareigas ir gali būti ieškovu bei atsakovu teisme.

Individualios (personalinės) įmonės steigimui reikalingi dokumentai:

• prašymas įregistruoti įmonę.
• notariškai patvirtinti įmonės nuostatai (2 egzemplioriai).
• įmonės savininko asmens dokumentas.
• negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą įmonės ūkinei komercinei veiklai, nurodant adresą ir kuriam laikui jos suteiktos.
• buveinę.
• leidimą (licenciją) užsiimti tam tikra veikla. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos kai kurioms veiklos rūšims privaloma įsigyti licencijas.

Individualios įmonės valdymas:

Šiose įmonėse valdymo organizacinė struktūra yra paprasta, lanksti, leidžianti greitai perduoti informaciją ir gauti atsakymą:

• Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą - individualios įmonės vadovą.
• Individualios įmonės vadovas yra individualios įmonės savininkas.
• vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose.

Apie individualios įmonės vadovo paskyrimą arba su juo sudarytos darbo ar civilinės sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta juridinių asmenų registrui. Kai individuali įmonė steigiama, individualios įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti vadovo pareigas nuo individualios įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Sutartį su individualios įmonės vadovu individualios įmonės vardu pasirašo individualios įmonės savininkas.

Individualios įmonės vadovas pradeda eiti pareigas nuo sutarties sudarymo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Kai su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo sutartis, gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Individualios įmonės savininkui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo ar civilinė sutartis nutraukiama.

Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, jeigu individualios įmonės atskaitomybės sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui.

Strateginė ir operatyvi veikla yra įmonės savininko - vadovo prerogatyva. Įmonės vadovas dažniausiai orientuojasi į naujoves ir rizikuoja.

Pavyzdžiai ir Duomenys apie Individualių Namų Statybos Bendrijas

Lietuvoje veikia įvairių individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijų. Štai keletas pavyzdžių:

• Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija "KVADRATAS" (įmonės kodas 141903648).
• Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija "VYČIAI" (Panevėžio r.).
• Individualių gyvenamųjų namų statybos ir savininkų bendrija "Pušų parkas" (Druskininkai).

Duomenys apie kai kurias bendrijas:

tags: #individualiu #gyvenamuju #namu #statybos #bendrija