Sodybos Aplinkos Dizaino Patarimai: Kaip Susikurti Svajonių Erdvę

Ne vienas, turintis sodą ar kampelį kieme, liūdi, kad jis yra per mažas. Tačiau ir nedidelė erdvė gali būti jaukiai įrengta. Būtent tokia aplinka gali tapti puikia terpe įdomiems ir praktiškiems sprendimams.

Sodo Formavimo Principai

Patikrintas sodo formavimo variantas - sukurta perspektyva. Optimalu, jeigu iškart nesimato viso sklypo. Padarykite taip, kad grožis atsivertų palaipsniui, einant į sodo gilumą. Augalams skirtos atramos - arkos ar pergolės - padengimas žaluma suformuoja vertikalias struktūras ir keistą šešėlių žaidimą, erdvė tampa trimate. Žema buksmedžių gyvatvorė gali dar ir padalinti sklypą į dvi dalis.

Optinę iliuziją sukuria laipiojantiems augalams skirtos grotelės, kurios sukonstruotos taip, lyg jos būtų ne plokščios, o tūrinės. Absoliučiai visų dizaino elementų, pavyzdžiui, gėlių arkos, matmenys turi būti proporcingi paties sodo matmenims. Beje, erdvė tarp takelių turi būti užsodinta augalais - atviras lieka tik poilsiui skirtas kampelis.

Nedideliame sklype galima patalpinti netgi dekoratyvinį tvenkinuką. Suprantama, kad vandens telkinys bus nedidelis, tačiau net toks padės sukurti reikiamą optinį fokusą. Ramus vandens paviršius, primenantis veidrodį, atspindi dangų, debesis ir viską, kas yra virš tvenkinio. Dėl šio efekto sodas atrodo didesnis, negu yra iš tikrųjų.

Nedideliame sode puikiai žiūrisi geometrinės formos: kvadratas, stačiakampis ir apskritimas. Tokių konfigūracijų elementai viso sodo sklypo struktūrai suteikia tvarkos ir aiškumo. Tokia salelė padės suskaidyti lygią plokštumą. Labai panašus į natūraliai gamtos sukurtą.

Augalų Parinkimas Mažam Sodui

Renkantis „žaliuosius gyventojus“ nedideliems sodams pirmenybę teikite neaukštiems medžiams ir krūmams. Tai, pavyzdžiui, paprastasis klevas „Globosum“, bignonijinė katalpa „Nana“ ar svyruoklinis gluosnis „Umbraculifera“. Priklausomai nuo pasodinimo vietos šie žalieji pagalbininkai galės efektyviai dekoruoti sklypo ribas ar netgi sudėlios puikius akcentus. Pavyzdžiui, kamieninė rožė „Schneewittchen“: kai ji žydi, nuo jos paprasčiausiai neįmanoma atitraukti akių. Ypač puikiai šis krūmas atrodo optinių ašių susikirtime.

Augalai turi tarpusavyje derėti, tačiau atskiros jų dalys gali sudaryti ir spalvinius bei tūrinius kontrastus. Kontrastai aplinkoje suteikia žaismo, netikėtumo, judesio pojūtį. Sodinant jaunus augalus, nereikėtų sugrūsti jų vienas šalia kito.

Jeigu reikia spalvų - geriausia tai sukurti iš gėlių - daugiamečių bei vienmečių. Su vienmetėmis viskas paprasčiau, o su daugiametėmis gėlėmis yra ką veikti - ne tik projektuojant, bet ir prižiūrint. Tačiau, jeigu žmogus aplinkos priežiūrai gali ir nori skirti laiko kiek įmanoma mažiau, bet spalvų jam vis tik norisi - kontrastai yra sudaromi iš sumedėjusių augalų medžių bei krūmų, kurie turi spalvotus lapus, stiebus, kamienus, žiedus.

Funkcinės Zonos Sodyboje

Projektuojant sodybų aplinką, kaip ir visuose be išimties sklypuose bei sklypeliuose, svarbiausia nustatyti funkcines zonas. Jos nustatomos įvertinus sodybos gyventojų bei lankytojų amžių, poreikius, pageidavimus.

Gėlynas ir dekoratyviniai, prabangesni augalai tinkami sodinti reprezentacinėje sklypo zonoje, kitaip vadinamame priesodybyje - prie įėjimo į namą ar į patį sklypą, prie terasos, prieš svetainės langus. Daržas - ūkinė sklypo vieta, kurią labiau įprasta maskuoti. Kokio stiliaus ar dizaino jis bebūtų, turėtų būti įrengtas tik ūkinėje sklypo zonoje. Dažnai jam būna skirta vieta link šiaurinės sklypo dalies, tačiau ūkinę zoną, kaip ir visoms kitoms daro įtaką namo vidaus funkcinės zonos, kaimyniniai sklypai, kiti nenumatyti kriterijai ar specialūs poreikiai.

Sklypo Zonavimas Priklauso Nuo Jo Formos

• L formos - namą statyti arčiau centro, o ūkinius pastatus pakraštyje.
• Stačiakampio formos - pagalbinėms patalpoms verta atidėti tolimąjį kampą, o namui - svetainės pradžią. Sodas, daržas ir poilsio zona turi būti harmoningai išdėstyti tarp jų.
• Kvadratinis priemiesčio sklypas universalaus išplanavimo.

Apželdinimo Planas

Tokio plano sudarymas yra itin svarbus, siekiant tinkamai įvertinti turimos vietos plotą - dydį, reikiamais atstumais sutalpinti augalus bei jų grupes. Augalų išdėstymo galima pasimokyti iš natūralios gamtos.

Sodo Projektavimo Etapai

Sodui suplanuoti pakaks didelio popieriaus lapo, pieštukų ir kreidelių. Išsiaiškinkite, kokio sodo norite. Ko tikitės iš savo sodo? Ar norėtumėte sode turėti baseiną, sauną, lauko treniruoklį, virtuvę ir sodą su pakeltomis lysvėmis? Viską užsirašykite, visos idėjos pravers kito planavimo etapo metu.

Ką reikia išsiaiškinti prieš pradedant sodo planavimą?

• Kaip saulė juda per jūsų sklypą?
• Kur yra drėgna, o kur sausa?
• Kur pučia vėjas ir kur jums patinka ilsėtis.

Šiame etape išmatuokite ir nubraižykite žemės sklypo reljefo nelygumus. Patikrinkite žemės sklypo planą ir sužinokite, ar už jūsų tvoros artimiausiu metu iškils aukštesni pastatai. Taip pat pasivaikščiokite po apylinkes ir pasisemkite įkvėpimo iš jūsų vietovėje esančių augalų, medžių ar akmenų.

Suplanuokite savo sodą. Nubraižykite sodą pakankamai dideliame popieriaus lape, o tada pagal mastelį nubraižykite atskirus sodo elementus, takus, medžius ir sodinukus. Pradėkite nuo didelių ir praktiškų elementų, pavyzdžiui, terasos, lauko virtuvės, automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, stoginės, malkinės, šiltnamio, pakeliamų lysvių arba baseino ar pirties. Tada, įterpkite kampus mažiems malonumams ir potyriams.

Dažniausios sodo planavimo klaidos:

• Jei neturite jokio plano, sodo įgyvendinimas gali užtrukti kelerius metus.
• Planas tarnauja kaip kompasas, padedantis jums toliau eiti gerai apgalvoto ir harmoningo sodo link.
• Sodo elementai turėtų būti pakankamai dideli. Tai ypač taikytina terasoms ir ugniavietėms.
• Namų soduose matome per daug vejos.
• Dažnai ji užpildo vietas, kuriose savininkai nieko kito nesugalvojo.

Kiekvienas vejos metras ne tik prideda papildomo darbo, bet ir be reikalo atima iš sodo dinamiškumą ir spalvas, kurias gali suteikti daugiamečiai augalai ir krūmai.

Svarbu! Sodo elementai turėtų būti pakankamai dideli. Tai ypač taikytina terasoms ir ugniavietėms.

Praktiniai Patarimai Iš Kursų "Geltonas Karutis" Dalyvės Patirties

Vienas praktiškiausių sprendimų Astos sklype - tai augalų salos. Sodybos šeimininkė augalus į saleles susodino ne visus iš karto, bet palaipsniui. Juos ji rinkosi pagal žydėjimo laiką - norėjo, kad žiedų būtų ir pavasarį, ir vasarą.

Pasodinus pirmus augalus, valymo šuliniai vis dar buvo matomi, todėl palaipsniui augalų ratas tik didėjo - buvo pasodintos kelios viksvos, buksmedžiai, lendrūnas, soruolės. Augalų saloje taip pat labai pasiteisino siauralapė karpažolė (Euphorbia cyparissias). Šis slenkantis augaliukas per kelis metus uždengė tuščius plotus tarp augalų bei suteikė papildomą priedangą valymo šuliniams.

Jeigu kurioje nors sklypo vietoje natūraliai kaupiasi vanduo, galite ir jūs išsikasti štai tokį tvenkinuką. Dar vienas Astai pasiteisinęs sprendimas - tai bambukų tvorelė. Dėl šios priežasties sodybos šeimininkė įprastą segmentinę tvorą paslėpė su bambukine tvorele. Tokių galima įsigyti bet kuriame sodo prekių centre, ir reikia pasakyti, kad ji čia gyvuoja jau penktus metus.

Štai ir visi esminiai sklypo dizaino patarimai iš kursų „Geltonas karutis“ dalyvės patirties. Nusibraižykite savo sklypo planą, jame pasižymėkite, kiek vietos užima veja ir takai, o kiek vertikalūs elementai: namas, kiti statiniai, medžiai, krūmai, gėlynai. Jei prie namo sodinate medį, atidžiai išsirinkite veislę. Rekomenduojama, kad medis būtų pusantro namo aukščio. Sodinkite augalus grupėmis. Išmėtyti sklype po vieną, jie atrodo chaotiškai, sunku sujungti į vientisą vaizdą. Pasirinkite ir atkartokite. Kurdami augalų kompozicijas stenkitės, kad visos sritys būtų apsodintos spalviškai ir rūšiškai panašiais deriniais. Rinkdamiesi spalvinę gamą ir augalus, venkite margumyno. Pasirinkę pagrindinį augalą arba pagrindinę spalvą, leiskite jiems atskleisti visą savo grožį - duokite jiems tinkantį foną. Nepadauginkite spygliuočių. Ir vasarą, ir žiemą sklypas turi būti proporcingas - bet ne vienodas.

Alpinariumai ir Akmenų Sodai - Unikalus Sodybos Akcentas

Nuo senų laikų mėgstami alpinariumai. Dažnai įrengiamas alpinariumas ir vandens telkinys. Nuo reljefo labai priklauso gėlyno tipas, jo dydis bei pobūdis. Dėl kalvoto reljefo gėlynas gali būti geriau apžvelgiamas, be to susidaro įvairesnės augimo sąlygos. Šiuos gėlynus rengti europiečiai pradėjo, perėmę kinų ir japonų patirtį.

Jau XVI a. Europos parkuose būdavo daromos dirbtinės grotos, kaskados ir kitokios akmens kompozicijos iš įvairiausių rūšių akmenų. Pirmieji alpinariumai buvo apsodinami įvairiausiais, kartais visai atsitiktiniais augalais. Tik XIX a. viduryje juose pradėta sodinti beveik vien kalnų arba vadinamuosius alpinius augalus. Žodis alpės - reiškia kalnus. Kalvelė arba šlaitas su akmenimis ir apsodintas augalais - vadinama alpinariumu. Jis tinkamas žaliajam plotui papuošti.

Lygioje vietoje sukurta kompozicija iš akmenų ir augalų - tai akmenų sodas. Jis gražiai puošia jūsų kiemelį. O dideli akmenų deriniai, uolynai, kuriuos puošia ir jų grožį atskleidžia smulkūs augalėliai - tai rokariumai. Kokį alpinariumą turėsime, labai priklauso nuo esamo reljefo.

Kaip įrengti alpinariumą?

1. Pažymėkite aikštelės plotą - būsimą alpinariumą. Jis turi būti saulėtoje vietoje, ovalo ar stačiakampio formos (tik ne apskritimo), norimo dydžio: ne per mažas ir ne per didelis esamoje erdvėje, kur galima būtų jį apeiti, pasigrožėti augalais ar netoli atsisėsti ir pasidžiaugti baseinėliu ar gurgančiu upeliu, pajusti grožio ir džiaugsmo harmoniją.
2. Pažymėtoje vietoje nukaskite velėną, išrinkite piktžolių šaknis, akmenis. Jei tai šlaitas, pagalvokite ar norite šiek tiek ar daugiau pakeisti formą: paaukštinti, ar priešingai nukasti šlaitelį.
3. Jei sklypelis nuokalnėje ir priesmėlio dirva, specialaus drenažo įrengti nereikia, tik pagerinkite laidžia, derlinga žeme, jei tai priemolio ar molio - būtinai įrenkite.

Alpinariumo pagrindas - akmenys bei akmeninės sienutės. Alpinariumo pagrindą sudarykite iš didelių riedulių, dažnai pasitaikančiųjų laukuose ar iš akmeninėmis sienutėmis (kur statesnis nuolydis) sutvirtintų šlaitų. Akmenys alpinariume ir sienutėje turi funkcinę ir dekoratyvinę paskirtį. Jie palaiko reikalingą kalnų augalams vėsumą ir sudaro kompozicinius akcentus. Tinka tiek vietiniai, tiek atvežtiniai akmenys: įvairių spalvų granitai, dolomitai. Vietiniai daugiau susilieja su esamu peizažu. Atvežtiniai - išsiskiria iš visumos ir ryškiau matomi. Ir vieni, ir kiti gražiai atrodo, rinkitės pagal galimybes.

Sodybos Stiliai: Nuo Kaimiško Iki Natūralistinio

Pasirenkant stilių pirmiausia atsižvelgiama į esamų pastatų išvaizdą ir bendrą kraštovaizdį. Aplinkos dirbtinumas ir nesiderinimas su bendru projekto kontekstu per ilgą laiką tampa vis pastebimesnis ir pradeda erzinti pačius šeimininkus. Be abejo, prie kaimiško stiliaus rąstinio namo netiks idealiai simetriškas klasikinis sodas su susodintų gėlių ornamentais, o modernus baseinas keistai atrodys rytietiškoje aplinkoje.

Natūralią gamtą imituojantys sodai

Natūralią gamtą imituojantys sodai siekia atrodyti kuo natūraliau ir dažniausiai primena laukinę gamtą. Įvairiausi žydintys augalai, susimaišę su varpiniais augalais ir dekoratyvinėmis žolėmis gali atrodyti kiek chaotiškai, bet reikalauja nemažos priežiūros ir kruopštaus planavimo. Tokiam sodui prižiūreti ir kontroliuoti augalų augimą reikės nemažai laiko, tačiau nedaug investicijų: juk lauko vienmetės ir daugiametės gėlės dažniausiai pasisėja pačios, varpiniai augalai plečiasi patys.

Japoniškas sodas

Toks stilius dažniausiai vadinamas japoniškuoju sodu. Japoniškas sodas turi rodyti darną ir glaudų žmogaus ryšį su gamta ir suderinti visas penkias stichijas: vandenį, žemę, medį, orą ir ugnį. Vanduo sode reiškia gyvenimo ir energijos tėkmę, nepastovumą. Akmuo simbolizuoja amžinybę, tvirtumą, jėgą. Projektuojant tokio stiliaus sodą naudojamos tik natūralios kilmės medžiagos: mediena, nendrės, bambukai, akmenys, žvirgždas, samanos.

Ypač įdomus yra japoniškas akmenų sodas. Tai uždara ir privati meditacijos erdvė. Akmenų sodo pagrindiniai elementai: įvairūs akmenys, žvirgždo ar smėlio pagrindas, juos gali papildyti kiti rytietiški elementai: lantanos, tsukubai įrengimas, akmens bokštai ir kt.

Sodas šeimai

Projektuojant sodą šeimai yra atsižvelgiama į visų šeimos narių laisvalaikio pomėgius, bendrus šeimos poreikius. Pagal tai sklypas suskirstomas funkcinėmis zonomis, pasitelkus vientisumo įspūdį teikiančias detales. Vaikams galbūt svarbiausia maudytis baseinėlyje, žaisti smėlio dėžėje ar sportuoti krepšinio (teniso) aikštelėje. Mamai gali būti svarbu turėti šviežių daržovių ir prieskonių, eksponuoti mėgstamų gėlių kolekciją ar skaityti knygas. Tėčiui galbūt norisi pasportuoti aikštelėje su vaikais arba reikia ramios vietos paskaityti laikraščiams, pamedituoti. O savaitgaliais puiku visai šeimynai su draugais lauko kepsninėje išskepti kepsnių ir paplepėti pavėsinėje.

Etnografinis kaimiškasis stilius

Etnografinis kaimiškasis stilius populiarus kaimo turizmo sodybose, kaimo soduose. Kaimiško stiliaus sodas turi atrodyti netvarkingai, lyg augalai augtų patys savaime. Tačiau nereikėtų apsigauti dėl šiek tiek chaotiško vaizdo - šis sodas reikalauja nuolatinio darbo ir kruopštaus planavimo - taip gaunamas reikiamas rezultatas. Projektuojant etnografinį stilių vengiama modernių formų, egzotiškų ir formuojamų augalų, taisyklingų gyvatvorių ir pan.

Natūralistinis apželdinimas - nauja tendencija?

Kas yra tas natūralistinis apželdinimas? Ar tai reiškia, kad tujos jau nebemadingos, o stilingas kiemas turi atrodyti kaip apaugusi pakelė? Jokiu būdu ne. Štai 10 dažniausiai kylančių klausimų apie natūralistinį apželdinimą, kad visi mitai išsisklaidytų, o pats natūralistinis stilius būtų aiškiau suvokiamas.

Gėlynų Įrengimas: Nuo Ko Pradėti?

„Nestebina dažni klausimai, kaip įrengti gėlyną. Į jį akys krypsta pirmiausia. „Kai žmogus išgirsta klausimą, koks stilius, spalvos patinka, dažnai nustemba, susimąsto. Tačiau priimti sprendimus vis tiek reikia. Sodas negali vienu metu būti ir linksmas ryškiaspalvis, ir romantiškas pastelinis, ir elegantiškas baltas, ir žalias visais metų laikais.

„Sodinant bet ką, bet kas ir išeis. Kaip apsispręsti, ko labiausiai norite? „Kaip visada - kuo daugiau matai, tuo ge­riau supranti, kas tau patinka. Siūlau tiesiog pamatyti kiek įmanoma daugiau gėlynų: internete ir gyvai. Visais metų laikais. Galima fotografuoti, naršyti, patikusius paveikslėlius archyvuoti. Juos peržiūrint atmesti, kas ne­labai patinka, kol viskas, kas liks, bus vienos spalvinės gamos, vieno stiliaus“.

„Gėlyno vieta, dydis ir forma - asme­niniai sprendimai, tačiau yra ir taisyklių. Svarbu iškart nuspręsti teisingai. Pirmiausia nuspręskite, kur ir kodėl norite gėlyno. Po langais, kad galėtume gėrėtis gerdami kavą? Prie gatvės, kad sklypas atrodytų puošnesnis? Prie terasos ar laisvalaikio zonos, kurioje leisite vakarus? Sodo kampe, siekiant nukreipti akį nuo nepageidaujamo objekto? Palei tvorą, kad jos matytųsi kiek įmanoma mažiau? Nuspręskite, kokio dydžio bus gėlynas. Svarbiausia nepadaryti per mažo (nesižiū­rės - nieko nėra baisiau už netinkamoje vietoje įrengtą per mažą gėlyną) arba per didelio (sunku prieiti ravint, daugiau darbo, nors efektas bus panašus kaip ir mažesnio).

„Siūlau pasisamdyti specia­listą - projektui arba nors konsultacijai. Kitu atveju pamėginkite nuspręsti patys, orientuodamiesi pagal gėlynų dydžius kitose panašaus dydžio valdose. Renkantis gėlyno formą, svarbiausia žinoti, ar norite geometrinės (tiesių ar to­lygiai lenktų linijų), ar laisvos kaip gamtoje (bangelių). Geometrinė gėlyno forma pa­prastai derinama prie namo architektūros, o laisva tinka daug kur.

„Vis dėlto siūlau per daug nepribanguoti - bus sunkiau pjauti žolę, - ir į praktiškus dalykus ragina atsižvelgti E. Sūnilaitienė. „Senuosiuose dvaruose gėlynai nuo takų būdavo atskiriami žemomis karpo­momis gyvatvorėmis. Močiutės gėlynus apdėdavo baltais akmenėliais ar iš vytelių išpindavo tvoreles. Vėliau tapo populiaru atskirti gėlyną nuo vejos grioveliais, - kaip keitėsi mados, pasakoja dizainerė. - Šiuo metu yra didelis bortelių pasirinkimas: nuo pigiausių plastikinių iki prabangių šlifuoto ar poliruoto akmens. Nors anksčiau apie laistymo sistemas niekas negalvojo, šiais laikais verta įsirengti, ypač jei gėlynų daugiau, o laiko laistyti mažai.

2025 M. Mažo Kiemo Sodo Idėjos: 10 Sodrių Kraštovaizdžio Patarimų Kompaktiškoms Lauko Erdvėms

Suprantama, į sutryptą žemę augalų ne­sodinsite, dėl to gėlyno vieta turi būti bent 20-30 cm supurenta, išravėtos piktžolių šaknys. Labai naudinga žemę pagerinti: įberti komposto, derlingo juodžemio ir pan. „Populiarėja požiūris, skatinantis ne kovoti su gamta, o prisitaikyti prie jos. Įsigijote sklypą už miesto, bet sodybos planavimas jums kelia daugiau nerimo nei aiškumo? Drauge sudėliojome jums aiškų penkių žingsnių planą, nuo ko pradėti kurti savo svajonių sodybą.

1. Pradėkite nuo mažesnių tikslų ir judėkite pamažu. Pavyzdžiui, jei svajojate apie žalią veją, didelį gėlyną, daržą ir šiltnamį, turite suprasti, kad veją šiltuoju sezonu pjauti teks kiekvieną savaitę, daržą irgi reikės ravėti kaskart atvykus, gėlynas taip pat reikalaus nuolatinės priežiūros. Jei turite tam laiko ir noro, žinoma, drąsiai planuokite ir mėgaukitės. Jei jūsų svajonių sodyba yra vieta, kurioje galima pabėgti nuo miesto triukšmo ir tiesiog ilsėtis klausantis paukščių čiulbėjimo, tai ir neapsikraukite nereikalingais dalykais. Gal jums pakaks įsirengti patogią namo terasą, o aplink palikti beveik nepaliestą laukinę gamtą. Arba, kaip pataria Ingė, galite pasisodinti daugiau medžių ir krūmų. Juk sodybos planavimas yra tik orientyras, planas gali kisti keičiantis poreikiams ir prioritetams.

2. Sodybos planavimas neįmanomas be kritiško aplinkos įvertinimo. Jeigu sklypas ribojasi su mišku, nuspręskite, ar riba bus ryški, ar tarsi nematoma. Jeigu riba ryški, planuokite augalų juostą atskyrimo funkcijai atlikti: pavyzdžiui, veja poilsio zonoje, pusapvalės formos želdynas su rododendrais, už jo - pušynas. Jeigu sklypas šlaituotas, iš karto pagalvokite apie tai, kaip spręsite daubose besikaupiančios drėgmės arba žemyn čiuožiančio grunto problemas. Aplinkos įsivertinimas yra labai svarbus žingsnis, nes sodybos planavimas yra neišvengiamas interesų derinimas ir prisitaikymas prie jau esamos aplinkos.

3. Įvertinę savo norus, prioritetus ir aplinkos ypatumus, galite imtis konkrečių funkcinių sodybos zonų planavimo.

• Gyvenamoji zona. Dažniausiai joje stovi pagrindinis sklypo pastatas (namas).
• Maisto gaminimo zona. Tai vieta lauko kepsninei arba net lauko virtuvei. Ingė atkreipė dėmesį, kad maisto zoną pravartu planuoti kuo arčiau namo, kad būtų patogu atsinešti ir nunešti indus, įrankius ir kitus reikalingus daiktus.
• Aktyvaus poilsio zona.
• Pasyvaus poilsio zona. Kalbant apie terasų įrengimą, Ingė paminėjo vieną dažnai naujakurių daromą klaidą, parenkant vietą terasai. Paprastai, tikėdamiesi daug saulės ir šviesos, žmonės terasą įsirengia pietinėje sklypo pusėje. O atėjus vasarai… tiesiog negali joje būti, nes ten paprasčiausiai per karšta. Poilsio zonoje gali įsikurti visi jūsų svajonių gėlynai, rožynai ir kitokie želdynai, dekoratyviniai medeliai ir pan. Tinkamai suplanuoti želdynai traukia akį ir kuria sodybos nuotaiką.
• Reprezentacinė zona. Ji yra tarsi vizitinė sklypo kortelė, matoma tik įžengus pro vartus.
• Sodo ir daržo zona. Čia įsikurs jūsų pakeltos lysvės ar įprastas daržas, vaismedžiai, uogų krūmai ir kiti valgomi augalai.

• tags: #sodybos #aplinkos #dizainas