Žadeikiai rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje
Istorija ir gyventojai
Žadeikiai jau minimi 1646 m. Sedos RKB krikštų metrikinėje knygoje. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad XIX a. buvo Žadeikių dvaras.Gyventojų skaičius per amžius kito:* 1902 m. Žadeikių užusienyje buvo 8, kaime - 198 gyventojai.* 1923 m. - 50 ūkių ir 282 gyventojai.* 1959 m. - 199 gyventojai.* 1970 m. - 157 gyventojai.* 1973 m. - 39 kiemai.* 2001 m. - 67 gyventojai (33 vyrai ir 34 moterys).| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 1902 | 206 |
| 1923 | 282 |
| 1959 | 199 |
| 1970 | 157 |
| 2001 | 67 |
Pavadinimo kilmė ir senovė
Žadeikių kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1566 metų. Tačiau jame rastas akmeninis kirvis su skyle kotui liudija, kad pirmieji gyventojai čia, Minijos ir Palties pakrantėse, ėmė kurtis II tūkst. Pats kaimas pradėjo formuotis XVI amžiuje Kretingos dvarui priklausančioje žemėje, greta Kartenos miestelio. Jo vardas kilo nuo pirmojo naujakurio Žadeikio vaikų ir vaikaičių - Žadeikaičių pavardės. Todėl XVI-XVII a. kaimas vadintas Žadeikaičiais, o nuo XVIII a.Pravedus Valakų reformą, 1566 m. Žadeikaičiams priklausė per 962 ha žemės, kuri tęsėsi nuo Aukštkalvių miško į pietus iki pat Minijos upės, rytuose ribojosi su Kartenos miesteliu, o vakaruose - su Rubulių kaimu. Šiaurėje ir rytuose plytėjo pelkės, pietuose Minijos slėnyje driekėsi šienaujamos pievos ir ganyklos, o likusi žemė - 684 ha - buvo ariama.
Priešistorinis akmens kirvis, rastas kaimo laukuose
Kaimo raida ir sunkumai
XVI a. trečiajame ketvirtyje kaime praūžė maras, į kapus nusinešęs apie pusę gyventojų. Todėl 1572 m. trečdalis dirbamos žemės laukų stovėjo tušti, o kitus dirbo 21 žemdirbių šeima. Kaimui atsigavus, prie Minijos išaugo Žadeikaičių užusienis, t. y.Mirusius artimuosius kaimiečiai laidojo ganyklose, Minijos slėnio kalvelėje prie senojo Kartenos-Kretingos kelio. Čia 1993 m. buvo aptiktas griautinis kapas su 2 monetomis - Žygimanto Augusto (valdė 1544-1572 m.) pusgrašiais. Kaimą alinant maro ir kitų ligų epidemijoms, arčiau gyvenvietės Palties kairiajame krante buvo įrengtos naujos kapinės. Abejos jos naudotos iki XVIII a. pabaigos, kai valdžia sanitariniais sumetimais uždraudė jose laidoti, liepdama mirusiuosius vežti į naujai įrengtas parapines kapines. Tokiu būdu iki XX a.XVIII a. kaimo ribos prasiplėtė, todėl 1771 m. Žadeikiams priklausė 1 004,86 ha žemės, kurią nuomojosi 37 valstiečiai.Palivarkas ir dvaras
Plintant palivarkinei lažinei ūkio sistemai, dvarininkas Nikolajus Zubovas apie 1841 m. kaimo žemėje įsteigė palivarką - savarankišką dvaro ūkinį padalinį. Kaimo sodybos buvo nugriautos, o žemių centrinėje dalyje pradėta statyti palivarko sodyba, kurią sudarė apie 10 gyvenamųjų ir ūkinių pastatų. Žemdirbiai buvo iškeldinti į kitus kaimus, o palivarke gyventi pasiliko tik kumečiai ir kampininkai (trobelninkai).Palivarko žemių pietinėje dalyje, Minijos šlaite, apie 1855 m. grafas Nikolajus Zubovas suformavo terasas ir pasodino ąžuolyną, šiandien vadinamą Daigų mišku. Šalia ąžuolyno išaugo nedidelis Miniuvkos (Mineikiškės) palivarkas, kurio medinė sodyba stovėjo šalia senojo Kartenos-Kretingos kelio. 1902 m. Žadeikiuose buvo 83, o Miniuvkoje - 14 gyventojų. 1915 m. šalia abiejų palivarkų vyko nedideli, tačiau įnirtingi susirėmimai tarp vokiečių ir rusų. 1923 m. Miniuvkoje buvo 10 gyventojų, o Žadeikių palivarke - 5 kiemai ir 129 gyventojai.Per Lietuvos žemės reformą valstybė abu palivarkus iš grafų Tiškevičių nusavino, o jų žemes išdalino kumečiams, bežemiams Kartenos miestelėnams ir nepriklausomybės kovų dalyviams. Išparceliuoto Žadeikių palivarko žemėje buvo suformuota apie 40 vienkieminių ūkių naujakurių gyvenvietė, 1927 m. pavadinta Žadeikių kaimu.Žadeikių palivarko sodyba su 59 ha žemės buvo paversta pavyzdiniu valstybiniu ūkiu, kurį valstybė išnuomojo grafui Aleksandrui Tiškevičiui. Vėliau, 1927 m. ūkio nuomininku tapo, o 1939 m. jį nusipirko Kretingos apskrities agronomas Kretingos valsčiaus tarybos narys Kretingos žiemos žemės ūkio mokyklos steigėjas ir dėstytojas Jonas Raudonis, 1936 m. išrinktas IV Seimo nariu. Pagal naujojo valdytojo pavardę sodybą gyventojai ėmė vadinti Raudonių dvaru. Šis dvaras tapo kaimo kultūrinio gyvenimo židiniu.
Lietuvos Respublikos Seimo nariai Jonas Raudonis ir Aleksandras Kniuipys prie Gedimino pilies, 1939 m.
Sovietinis laikotarpis ir atgimimas
Raudonajai armijai 1940 m. okupavus kraštą, Daigų miške stovyklą įsirengė sovietų karo dalinys: čia buvo suvežti sunkvežimiai ir tanketės. Dalinio štabas su karininkais įsikūrė Raudonių dvare. O Raudonių šeimai teko glaustis pas kaimynus ir slapstytis nuo 1941 m. Siekdami išvengti represijų, kiti gyventojai bandė trauktis į Vakarus. Sovietų valdžiai leidus į Vokietiją repatrijuoti vokiškas šaknis turintiems Lietuvos piliečiams, 1941 m.Po karo sugrįžus sovietų valdžiai, Jonas Raudonis, broliai Petras ir Celestinas Jašinskai, kiti buvę šauliai ir visuomenininkai 1945 m. buvo suimti ir išvežti darbams prie Baltijos-Baltosios jūros (Belomoro) kanalo statybos, iš kur po metų sugrįžo nualinti katorginio darbo. Sovietų nemalonės susilaukė ir vokiečių kilmės kaimo kalvis Pranas Machtas. Už tai, kad karo metais vertėjavo vokiečiams, su šeima 1945 m. balandžio 23 d.Dalis kaimo vyrų pasitraukė į mišką ir tapo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanais. Tarp jų buvo Kazys Žiobakas-Vilkas (1923-1947), žuvęs šalia ošiančiame Rubulių miške. O ryškiausiai į partizaninio judėjimo istoriją įsirašė Adolfas Jonauskas-Pagirys (1921-?), kuris kartu su trimis kovos draugais 1949 m. per Karaliaučiaus kraštą ir Lenkiją pėsčiomis bandė pasiekti JAV okupacinę zoną Vokietijoje ir pranešti Vakarams apie partizaninio judėjimo būklę Žemaitijoje. Lenkų saugumiečiams jį sulaikius, buvo grąžintas į Lietuvą ir Karo tribunolo 1950 m. nuteistas 25 metams pataisos darbų. Kalėjo Ozerlage, iš kurio paleistas iki 1958 m. Partizanų ryšininku tapo Juozapas Antanas Viluckas-Žirnis (1928-2015).Partizanų A. Jonausko ir K. Žiobako šeimos - tėvai, broliai, seserys, 1948 m. pradžioje buvo ištremtos į Tomską. Naujų likimo išbandymų susilaukė ir iš priverstinių darbų grįžęs agronomas Jonas Raudonis, kuris su šeima buvo išvežtas į Krasnojarsko kraštą. Ten pat 1948 m. buvo ištremta Prano Mineikio šeima bei broliai Petras ir Jonas Rutkauskai, nuo 1934 m. Kartenoje klebonavusio kunigo Jurgio Rutkausko (1890-1965) sūnėnai.Prasidėjus kolektyvizacijai, 1949 m. kaime buvo įkurtas Žemaitės kolūkis. Lietuvos kaimo rykšte sovietmečiu tapęs sodybų tuštėjimas Žadeikius palietė nelabai skaudžiai. geografinėje vietoje esančio kaimo neskubėjo palikti. 1959 m. jame gyveno 201, o 1979 m. - 131 žmogus. 1967 m. kaimas buvo elektrifikuotas. 1978 m. prasidėjus žemių melioracijai ir vienkieminių sodybų naikinimui, vieni gyventojai kėlėsi į Karteną, kiti išvyko į Kretingą ar dar toliau. Prasidėjus atgimimui 1989 m.Po įvairių administracinių reformų Žadeikiai neteko dalies savo žemių. Daigų miško savininku tapo Valstybinių miškų urėdija, o tarp šio miško ir Minijos plytėjusi kaimo žemė buvo prijungta prie Kartenos miestelio.Žymios vietos ir objektai
* Žadeikių kaimo kapinių koplytėlė (past. XIX a. vid.)* Atžvilgos kalnas - dirbama žemė, 0,7 km nuo buv. Lindimai - žemės režiai Žadeikių kaime, 0,7 km į šiaurę nuo buv. Žadeikių mokyklos.* Prie buv. Justino ir Magdelenos Beržanskų sodybos (past. XX a. pr.) yra medinė koplytėlė (past. 1922 m.), kurią juosia akmenų bordiūras. Greta yra akmuo su iškalta data - „1852". Viduje buvo Marijos, šv.Onos ir Pietos medinės skulptūrėlės. Devintajame dešimtmetyje skulptūrėlės pavogtos. Koplytėlė 1971 m. įrašyta į dailės paminklų sąrašą (D V1703). Pati sodyba - etnografinė. Joje klėtis, dviejų galų senoviška troba, 2002 m. pastatytas kryžius.* Baltučio sodyboje 1952-1970 m. veikė Žadeikių pradinė mokykla.* Žadeikių tvenkinys. Krantai neaukšti, apaugę. Pietvakarinėje pakrantėje įrengtas paplūdimys. Centrinėje tvenkinio dalyje yra sala.* Laimakalnis, Laumkalnis* Lankytinu kaimo objektu tapo sugrįžusių teisėtų savininkų sulaukęs Raudonių dvaras, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 326). Jame išliko palivarko fundacinis akmuo su įrašu. (Grafo N. D.Žadeikiai šiandien
Šiandien kaimui priklauso 574,18 ha žemės, kurioje stovi 42 sodybos, o 2011 m.Vienoje iš gražiausiai tvarkomų J. ir A. Nustebina už ūkinio pastato išmoningai tvarkoma teritorija, užimanti apie pusę hektaro. Pasijunti tarsi botanikos sode. Iš tiesų Kaluzevičių sodyba prieš kelerius metus buvo pelniusi nominaciją „Mini botanikos sodas“, o anksčiau buvo pripažinta gražiausiai tvarkoma sodyba seniūnijoje. Kaluzevičiai savo susikurtoje augalų karalijoje jaučiasi tarsi ne gyvenvietėje, o vienkiemyje įsikūrę. Kai kurie iš jų čia šventė savo vestuves. Kaluzevičių sodyboje apsilanko ir atsitiktiniai vestuvininkai, norintys įsiamžinti šią svarbią gyvenimo dieną. Čia vyko giminės šventė.
Šiauduvos vėjo jėgainių parkas