Tragiškas įvykis Vankiškių kaime: sodybos gaisras ir netektys

Miroslavo Vankiškių kaime įvyko skaudi nelaimė. Alvydo ir Teresės Kalvinskų sodyba sekmadienio vakarą buvo suniokota gaisro. Gaisras gyvenamame name kilo apie 17 valandą.

Ugnyje žuvo kartu su 56-erių metų Alvydu gyvenusi 92-ejų mama, sunkiai nukentėjo žmona Teresė. 54-erių moteris dėl įvairių kūno nudegimų paguldyta į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės reanimacijos skyrių. Vyriškis gaisro metu taip pat nukentėjo.

Miroslavo seniūnas Vytautas Sinkevičius sakė, kad seniūnija padės sutvarkyti sudegusios sodybos aplinką, išvalyti namą. Likusį be pastogės Vankiškių kaimo gyventoją nakvynei priėmė kaimynas.

Kilęs gaisras nepalietė Kalvinskų šeimos tvarto, kuriame laikomos kelios karvės ir kiaulė. Kadangi gyvuliai liko ir juos reikia prižiūrėti, A. Kalvinskas norėtų gyventi savo sodyboje. Klausimą dėl socialinės paramos A. Kalvinskui seniūnija žada spręsti artimiausiu metu.

Kaimo bendruomenės gyvenimas ir iššūkiai

Vankiškių kaimas, kaip ir daugelis kitų Lietuvos kaimų, susiduria su įvairiais iššūkiais. Nebematydami perspektyvos tolimesnei veiklai, vienas po kito užsidaro šalies pieno ūkiai. Vankiškių kaime ūkininkaujančio Alvydo Kėrio ūkis - vienas iš dešimtimis skaičiuojamų šalies pieno ūkių, šiemet nutraukusių veiklą.

Anot A. Kėrio teigimu, per kelis ūkininkavimo dešimtmečius buvo įvairiausių pieno sektoriaus bangavimų, tačiau paskutiniai metai buvo lemtingi priimant apsisprendimą. "Pieninių karvių atsisakymą lėmė ne viena priežastis, tačiau pagrindinė - pieno supirkimo kainų kilimas ir kritimas. Už pieną per mėnesį gaudavome 4,5-4,7 tūkst. Eur. Iš jų reikėdavo atseikėti 2,6 tūkst. Eur dviejų darbuotojų atlyginimams, taip pat padengti kitas išlaidas: veterinaro, sėklintojo, grūdų malimo paslaugas, nusipirkti mineralų ir pašarų ruošimo plėvelės", - ŪP kalbėjo A. Kėrys.

Ūkininko teigimu, gaunant tokias pajamas, nelikdavo lėšų investicijoms į ūkį. "Plėstis dabartinėmis sąlygomis reikštų vytis nuvažiavusį traukinį. Kadangi pasikeitė reikalavimai gyvulių laikymo sąlygoms, norint juos atitikti, reikėtų vėl „įsikinkyti“ į bankus", - akcentavo A. Kėrys.

Pieno ūkį likvidavęs A. Kėrys visiškai atisakyti ūkininkavimo nežada. A. Kėrys: "Žemės ūkio neatsisakysiu, dirbsiu, kol jėgos leis, tada viską perims sūnus. Ūkis išliks, tik jau ne mišrus, o augalininkystės, nors kai grūdų supirkimo kainos kritusios iki 180 Eur/t, didelio optimizmo nėra. Išsimokėsime už teleskopinį krautuvą, traktorių ir gyvensime toliau. Apmaudu stebėti, kaip mūsų valdžia pjauna brangią šaką, ant kurios sėdi visa Lietuva. Mus puola už klimato atšilimą, oro taršą, žemdirbiai padaryti didžiausiais gamtos kenkėjais", - nuoskaudos neslėpė A. Kėrys.

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, praėjusių metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo užregistruotos 226 049 karvės, o šių metų spalio 1 dieną - 219 846 karvės. "Didžiąją dalį sudaro smulkūs pieno ūkiai, laikantys nuo 1 iki 20 karvių, daugiau kaip 20 karvių laiko 2,5 tūkst. laikytojų, daugiau kaip 100 - 254 ūkiai, daugiau 500 karvių - 42 ūkiai", - ŪP aiškino J. Vilionis.

Anot LPGA prezidento, pagrindinė priežastis, kodėl atsisakoma pienininkystės ūkių, - ūkininkams neapsimoka juose dirbti. Europos Sąjungoje (ES) esame paskutinėje vietoje pagal natūralaus žalio pieno supirkimo kainas. Vidutiniškai už kilogramą pieno Lietuvoje mokama 0,33 ct.

LPGA direktoriaus Eimanto Bičiaus manymu, vienas iš pagrindinių dalykų, kad būtų sustabdytas ar bent pristabdytas pieno ūkių mažėjimas, turėtų būti teisingas pieno produktų kainos pasidalijimas. "Svarbiausia, kad gaunama kaina už pieno gamybą padengtų savikainą. Ne mažiau svarbūs ir kiti dalykai, norint sėkmingai dirbti pieno ūkyje - išmokos, parama krizių atveju, investicinės galimybės, gamtosauginiai reikalavimai, kurie Lietuvoje labai griežti. Dabar niekas nenori investuoti į ūkių plėtrą, nes bijo turto mokesčio. Pasistačius didelę fermą, ūkininką užgrius didžiulis turto mokestis. Į kainų grandinę turi įsikišti valstybė ir sureguliuoti ją. Ūkininkas pats to negali padaryti. Valstybės politika nėra palanki, perdirbėjų ir prekybininkų požiūris taip pat nerodo geranoriškos partnerystės. Juk dabar žaliavos kainos - mažos, bet produkcijos - kaip buvo didelės, taip ir išliko", - įsitikinęs E. Bičius.

Verslumas kaime: sėkmės istorijos

Nepaisant iššūkių, kaime galima rasti ir sėkmės istorijų. Svajonę atidaryti konditerinių gaminių kepyklėlę realybe pavertė Miroslave gyvenanti Rima Petrašiūnienė. Po metų veiklos moteris mėgaujasi rezultatu - nors šeimos investicijos kol kas nesugrįžo, tačiau pasitenkinimas darbu kompensuoja bemieges naktis ir įkvepia eiti į priekį.

Rimą atidaryti kepyklėlę skatino ir vyras, ir draugai, kurie buvo pirmieji kepinių vertintojai. Turėdama palaikymą, investuodama galimų atostogų, kelionių pinigus, moteris ryžosi pokyčiams. Be pagalbos iš šalies, be paskolų, finansuojamų projektų vyro garažas virto nedidele, jaukia, švara tviskančia kepykla „Pupa“.

Alytaus rajone Rima su vyru gyvena apie 20 metų - pirmiausia Vankiškių kaime, vėliau persikėlė į Miroslavą, kuriame jau 16 metų. Šeima įsikūrė buvusioje senoje kaimo pirtyje. „Daug kas stebėjosi mūsų pasirinkimu, abejojo, kad kas nors gausis, bet namai yra, o juose - ir mano kepyklėlė“ , - džiaugiasi Rima pasirinkimu ir gyvenimu Miroslave, kuriame, anot jos, gyventi labai gerai.

Su vyru Rima augina sūnų ir negalią turinčią dukrą. Moteris ryte veža vaikus į mokyklą, Neįgaliųjų dienos centrą, grįžus tvarkosi, ruošiasi darbams kepykloje, tada vėl vyksta pasiimti vaikus. „Laikas suskaičiuotas valandomis. Nes darbuotojų kepykloje neturiu. Galvoju apie pagalbą - neįgalios mergaitės įdarbinimą, kuri galėtų padėti lankstyti dėžutes gaminiams, nes man liūdna žiūrėti, kai neįgalūs jaunuoliai nieko nedaro, kai gali nors šiek tiek dirbti. Dešimt kartų rodyk ir padarys“ , - įsitikinusi Rima, kuri neįgaliai dukrai taip pat skiria nesudėtingų darbų.

Kepyklos „Pupa“ asortimentas nedidelis - šakočiai, plikyti pyragėliai, tortai „Napoleonas“, kartais desertai. Kepykloje „Pupa“ viskas gaminama tik pagal užsakymus.

Kaip pasigaminti šakotį. Skoniukelias.lt

„Būna kartais moterys užsuka eidamos po mišių iš bažnyčios, bet nelabai turiu, ką pasiūlyti. Prikepti ir laukti pirkėjų nenoriu, nes kepiniai yra skanūs, kai švieži. Be to, mažai kas ir žino, kad senoje pirtyje apsigyvenę žmonės ir kepyklėlę įrengė“, - pasakoja Rima.

Pradėdama savo veiklą moteris daug konsultavosi su verslą ir maisto gamintojus kontroliuojančiomis institucijomis. Jos nuomone, žmonės dažnai nepagrįstai sukūrę baubą jų atžvilgiu. „Ėjau konsultuotis gal dešimt kartų - viską paaiškino geranoriškai ir maloniai. Neseniai tikrino - sąžiningai keturias su puse valandos. Viską tikrino. Ir nėra taip baisu, kaip kiti pasakoja - ateis, nubaus, aprėks - tai šveiskitės, plaukitės ir nenubaus. Man atrodo, pasakų prikurta apie verslus - baubas sukurtas. Žiūrėkite - leido atidaryti kepyklą namuose. Tarnybos padėjo, konsultavo“, - gera bendravimo su maisto gaminimo verslą kontroliuojančiomis institucijomis patirtimi dalijasi Rima.

Socialinės problemos ir bendruomenės pagalba

Deja, ne visiems kaimo gyventojams sekasi taip gerai. Kovo 25-osios vidurdienį, Alytaus rajone esančiose Miroslavo kapinaitėse buvo palaidota mėnesio ir šešių parų Vakarė Kašėtaitė. Laidotuvių procesija buvo labai kukli. Vakarės neapraudojo nė vienas jai artimas žmogus - čia nebuvo nei mamos, nei tėčio, nė vieno broliuko ar sesutės. Nepaprastai anksti Anapilin iškeliavusią mažylę laidojo Miroslavo seniūnijos socialinio darbo organizatorė Onutė Jaciunskienė.

Mirties liudijime buvo parašyta, jog V. Kašėtaitės mirties priežastis - skrandžio turinio įkvėpimas. Tai reiškia, jog mažylė užspringo...

Apie D. Kašėtienę, kurią dėl dažnai keičiamos gyvenamosios vietos aplinkiniai gyventojai praminė "varle keliauninke", teko išgirsti visko... Kad ji - labai tvarkinga, ir visiškai nerūpestinga mama, kad ji mėgsta stikliuką arba - kad... alkoholio neima į burną... Tačiau nenuginčijama tiesa yra ta, jog Diana pagimdė 8 vaikus, kurių neaugino nė vieno (išskyrus ką tik gimusią Vakarę). Kaip jau buvo minėta, du 5 ir 6 metukų sūnus augina jų tėvas V. Skidzevičius, įsikūręs netoli Alytaus esančiame Miklusėnų kaime. Kitas sūnus ir dukrelė auga Alytaus vaikų kūdikių namuose. Dar trijų vyriausiųjų vaikų atžvilgiu Dianos motinystės teisės apribotos...

Seniūnijos socialinio darbo organizatorė O. Jaciunskienė pasakojo, jog šių metų vasario 18 dieną gimusią Vakarę ir jos motiną kartu su seniūnu ji aplankė kovo 6-ąją. Seniūnijos atstovus nustebino rasta pavyzdinga tvarka bei švara. Išskalbta, "išpurenta" patalynė, gražiai aprengta, pamaitinta naujagimė, prikūrenta krosnis nuginė šalin visas abejones, jog mergytei trūksta priežiūros. Atrodė, jog jos motina - pati pavyzdingiausia moteris. Tada nekilo nė menkiausios abejonės, jog Diana nesugebės savo mažyle deramai pasirūpinti. Esą tada ji žadėjo šią dukrelę tikrai auginti pati - į valdiškus namus sakė jos neatiduosianti...

Labiausiai šią moterį gynė I. Jaciunskas. Vyriškio teigimu, Diana jo namuose atsirado beveik prieš trejus metus. Ji skundėsi nesugyvenanti su V. Skidzevičiumi ir prašė pastogės. Ignas ją priėmė be jokių išlygų. Mat pats buvo seniai išsiskyręs, gyveno vienas, tad vietos pakako abiems.

Po kiek laiko Diana ėmė draugauti su maždaug dešimčia metų jaunesniu šio kaimo gyventoju Vytautu Kaminsku. Buvo net pusmečiui apsigyvenusi jo motinos namuose, tačiau nesutarė su neoficialia anyta, tad grįžo atgal. Kaip bebūtų keista, nuo Vytauto Diana susilaukė sūnaus (auga kūdikių namuose) ir dukrelės Vakarės, kurios jau nebėra gyvųjų tarpe.

- Dianos man labai gaila, - po mažylės laidotuvių susijaudinęs kalbėjo I. Jaciunskas. - Ji man nieko blogo nepadarė, priešingai - yra labai gera, rūpestinga, tvarkinga moteris. Man padeda šeimininkauti namuose, puikia verda, tvarkosi. Tokios moters dar savo gyvenime nebuvau sutikęs... Tiktai labai gaila, kad jai taip nepasisekė su vyrais... Aš Dianą puikiai suprantu, nes žinau, kaip jaučiasi žmogus, gyvendamas po svetima pastoge...

Kultūrinis gyvenimas ir bendruomenės iniciatyvos

Nepaisant socialinių ir ekonominių iššūkių, Vankiškių kaimas aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime. Rugpjūčio 16 d. Vankiškių filiale vyko pasakų popietė „Pasakėlė pasakėlė dureles vidun pravėrė.“ Jaunieji bibliotekos skaitytojai tą dieną buvo pakviesti praverti pasakų karalystės duris.

Vaikai garsiai skaitė pasakas „Katinėlis ir Gaidelis“, „Mikė melagėlis“, „Ežys ir Kiškis“, „Dangus griūva“, pasaką apie „Žvejį ir Auksinę žuvelę“, A. Pakeliavę po pasakų karalystę, visi išsiruošė aplankyti dailininko tapytojo Antano Žmuidzinavičiaus memorialinio muziejaus.

Memorialinė A. Žmuidzinavičiaus sodyba įrengta Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime, 1896 m. statytame name. Čia prabėgo žymaus dailininko vaikystė. 1981 m., minint 105-ąsias dailininko gimimo metines, šiame name buvo atidaryta ekspozicija. 1982 m. savo tėviškėje V. Maknys įsteigė A.Žmuidzinavičiaus ir J. Maknicko muziejų ir, būdamas vienintelis paveldėtojas, 1994 m. Atvykusius į muziejų mus pasitiko Bronė Mitkienė-Kalantaitė, kuri supažindino vaikus su dailininko tapytojo Antano Žmuidzinavičiaus biografija, muziejuje saugomais eksponatais.

Pasilinksminę, pasivaišinę kaimišku sūriu su uogiene, vaikai aplankė Arūno Damidavičiaus pastatytą neįprastos formos šešiakampį šiltnamį. Jau senai įrodyta, jog pasakų nauda yra didžiulė. Vaikai labai mėgsta kuomet jiems seka pasakas .Tai lavina vaikų vaizduotę ir padeda jiems būti geresnės nuotaikos. Pasakos padeda vaikams suprasti daugelį dalykų, todėl pasaulis jiems tampa aiškesnis, nes vaikams labai svarbus dėmesys ir buvimas šalia, malonus pasakų sekėjo balsas bei saugumo jausmas. Tai jausdami vaikai yra labai laimingi.

Genių kaimo bendruomenė pasinaudojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parama. Kai šį pavasarį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles Genių kaimo bendruomenė nedvejodama pasinaudojo šiuo pasiūlymu. Ministerija pateiktam projektui „Bendruomenės materialinės bazės stiprinimas ir bendruomeniškumo skatinimas” skyrė finansavimą.

Data Renginys Vieta
2018-10-11 Alytaus rajono vietos veiklos grupės narių visuotinis susirinkimas Alytaus rajono savivaldybės patalpose (Tarybos salėje III a.)
2018-10-11 Nemokamas seminaras - Kaip kurti socialinį verslą ir socialines inovacijas? Alytaus rajono savivaldybė (Tarybos posėdžių salė, III a.), Pulko g.21, Alytus
2018-10-19 Alytaus rajono VVG organizuoja išvažiuojamąjį viešinimo ir aktyvinimo renginį Alytus - Umergės r. - Zarasų r. - Alytus

tags: #sodyba #vankiskiu #kaime