Neteisėtas valstybinės žemės pasisavinimas Lietuvoje

Lietuvoje dažnai pasitaiko situacijų, kai kaimynai neteisėtai naudojasi didesniu žemės plotu nei jiems priklauso, t.y., užgrobia dalį kaimyninių sklypų. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip ginti savo teises ir į ką kreiptis pagalbos.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) aktyviai vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę visoje šalyje. 2019 metais atlikta daugiau kaip 13 tūkst. patikrinimų. NŽT duomenimis, pernai šalyje atlikti 13 094 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai.

Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę 2019 m. nustatyta:

  • 53 proc. žemės naudojimo apleidimo atvejų;
  • 39 proc. valstybinės ir privačios žemės užėmimo atvejų;
  • 7 proc. žemės naudojimo ne pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą atvejų;
  • 1 proc. kitų pažeidimų.

Tikrinimo metu nustatyta 40 žemės apleidimo atvejų. Taip pat tikrintojai išaiškino 6 savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo, naudojimo ir vengimo juos grąžinti atvejus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 110 str. Be to, tikrinimo metu nustatyta po pažeidimą, kurie numatyti ANK 261 str. (Žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą) ir ANK 257 str.

Komentuodamas tikrinimo rezultatus NŽT direktorius Laimonas Čiakas atkreipė dėmesį, kad tarnyba visų pirma daug dėmesio skiria žemės savininkų ir naudotojų sąmoningumui ugdyti. Vadovo teigimu, NŽT tikslas nėra nubausti kuo daugiau žemės savininkų dėl naudojimo tvarkos pažeidimų.

2020 metais Ukmergės rajone numatyti 192 planiniai ir neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai. NŽT teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje šiemet planuoja atlikti daugiau kaip 12 tūkst. žemės naudojimo patikrinimų.

Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).

Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).

Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.

Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).

Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.

Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz. savo noru aptvėrė kelią į sklypą), servitutas neturėtų būti nustatomas.

Statybų inspekcijos tyrimas Žvėryne

Po Delfi publikacijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jau baigė savo ilgai trukusius tyrimus, nustatė pažeidimus ir įpareigojo nutraukti neteisėtas statybas, tačiau Žvėryno gyventojai Delfi pranešė matantys, kad darbininkai dūzgia toliau. Nepaisant to, Statybos inspekcija neskuba vykti į vietą ir patikrinti, ar statybos iš tiesų toliau nėra vykdomos.

Delfi praėjusių metų rugsėjo viduryje gavo duomenų, kad Žvėryne, S. Moniuškos gatvėje, gali vykti dvi neteisėtos statybos. Šia informacija rugsėjo 15 d. redakcija pasidalino su Aplinkos ministerijai pavaldžia Statybos inspekcija. Ji pažadėjo atlikti patikrinimus.

Neteisėtos statybos Žvėryne, S. Moniuškos gatvėje. Šaltinis: vilnius.lt

Tačiau patikrinimai ilgai neprasidėjo. Nesulaukę jokių žinių praėjusių metų spalio 20 d. žurnalistai pakartotinai kreipėsi į Statybos inspekciją, klausdami, ar jau atliktas tyrimas. Tuomet iš VTPSI gautas atsakymas, kad „Departamento specialistams pavesta atlikti patikrinimus vietoje iki 2022-10-28“.

Tačiau žurnalistai vėliau sužinojo, kad iš tiesų patikrinimai atlikti gerokai vėliau - tik lapkričio 9 d. O atsakymą apie tarpinius patikrinimo rezultatus redakcija gavo tik lapkričio 21 d. Štai gruodžio 9 d. gautas Statybos inspekcijos atsakymas, kad dėl statybų S. Moniuškos g. 30A tyrimas jau baigtas. Tačiau tada buvo nurodyta, kad dėl kaimyninio sklypo (S. Moniuškos 32) tyrimas tęsiamas.

Gruodžio 27 d. gautas VTPSI atstovės Rasos Kėkštienės atsakymas, kad „Tyrimas dar vyksta, bet manau, kad sausio mėn. pirmąją savaitę turėtų būti parengtos galutinės išvados“. Vis dėlto tik vasario 10 d. gautas atsakymas, kad tyrimas baigėsi.

Taigi, informaciją Statybos inspekcijai žurnalistai perdavė rugsėjo 15 d., o galutinio atsakymo apie pabaigtą tyrimą po kelių raginimų sulaukta vasario 10 d. Nuo pranešimo gavimo VTPSI užtruko beveik 5 mėnesius, kol nustatė pažeidimus. O per tą laiką statybos vyko su vėjeliu. Jei rugsėjį darytose nuotraukose matėsi dar tik karkasas, tai dabar pastatai jau stovi.

Kol statybos inspektoriai pradėjo tyrimą ir kelis mėnesius aiškinosi pažeidimus, statytojai gerokai pasistūmėjo.

Nustatyta savavališka statyba

Delfi VTPSI atstovė R. Kėkštienė nurodė, kad po ilgai trukusių tyrimų abiem atvejais buvo nustatyti pažeidimai. Anot VTPSI, šiuo atveju buvo nustatyta savavališka statyba. „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad atlikus patikrinimą adresu S. Moniuškos g. 30, 2022-12-02 statytojai surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai, turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-05-24 išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto „Ūkinio pastato - kūrybinių dirbtuvių rekonstravimo projektas, 2015 m.“, sprendinius (statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir specialieji paveldosaugos reikalavimai), žemės sklype S. Moniuškos g. 30, esančio kultūros paveldo vietovės - Vilniaus miesto istorinė dalis, vadinama Žvėrynu - teritorijoje, atlikto nesudėtingosios kategorijos ūkinio pastato - kūrybinių dirbtuvių adresu S. Moniuškos g. 30A, rekonstravimo.

2022-12-05 statytojui surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2023-06-05. Statytojui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal administracinio nusižengimo kodekso (ANK) 352 straipsnio 3 dalį“, - teigė R. Kėkštienė.

Statybos sustabdytos

Jos teigimu, pažeidimai nustatyti ir S. Moniuškos 32. „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022-11-09 ir 2023-01-04 atliko patikrinimus, adresu S. Moniuškos g. 32 (patenka į Vilniaus miesto istorinę dalį, vad. Žvėryno teritoriją). Statybos inspekcija nustatė, kad statytojas turėdamas statybą leidžiantį dokumentą (SLD), bet pažeisdamas esminius statybos projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo S. Moniuškos g. 32 kapitalinio remonto projektas, sujungiant 5 ir 6 butus į vieną turtinį vienetą, 2020“ sprendinius rekonstruoja gyvenamosios paskirties pastatą.

Palyginus patikrinimo metu surinktus duomenis su Projekto sprendiniais nustatyta, kad yra padidintas pastato dalies plotis, sumažintas pastato dalies ilgis, skiriasi Projekte nurodytas ir patikrinimo metu nustatytas prieduobės ilgis, pastato stoge įrengti dviejų eilių stoglangiai.

Siekiama išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, Statybos inspekcija 2022-11-16 kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD), prašydama nurodyti, ar dviejų eilių stoglangių įrengimas nepažeidžia nustatytų architektūrinių, kraštovaizdžių, urbanistinių vertingųjų savybių.

2022-12-27 KPD pateikė Statybos inspekcijai išvadą, kad dviejų eilių stoglangių įrengimas pažeidžia kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, nustatytus Statybos įstatyme ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Dėl nustatytų pažeidimų 2023-02-06 Statybos inspekcija statytojui surašė savavališkos statybos aktą dėl turint SLD, bet pažeidžiant esminius statybos projekto sprendinius vykdomo Pastato savavališko rekonstravimo darbų kultūros paveldo vietovėje, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomąjį nurodymą iki 2023-08-06 pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Už padarytus pažeidimus (neypatingo statinio savavališkas rekonstravimą kultūros paveldo vietovėje) statytojui bus taikoma administracinė atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 352 str. 7 d. (neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo 1 700 iki 3 500 eurų)“, - nurodė R. Kėkštienė.

Ir tuo pažeidimai dar nesibaigė: „Pažymėtina ir tai, kad statytojas, pažeisdamas Statybos įstatymo reikalavimus, statybos darbus vykdė nepaskyręs statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, taip pat nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepildė statybos darbų žurnalo.

Dėl šių pažeidimų taip pat bus taikoma administracinė atsakomybė: už statinio statybos techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų nepasamdymą numatyta atsakomybė ANK 356 straipsnyje (užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 1000 eurų), už statybos darbų vykdymą neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu atsakomybė numatyta ANK 363 str. 1 d. (užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 1200 eurų). Šiuo metu atliekama administracinių nusižengimų teisena ir sprendžiama dėl atsakomybės taikymo (tikslaus baudos dydžio).“

Galiausiai VTPSI nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė šiuo atveju apskritai išdavė neteisėtą statybos leidimą: „2023-01-10 Statybos inspekcija užregistravo SLD išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad 2022-04-06 Vilniaus m. savivaldybės administracija SLD išdavė neteisėtai.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan., tuo tarpu kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Pagal projekto sprendinius keičiami statinio gabaritai (aukštis), todėl Statybos inspekcija priėmė išvadą, kad SLD turėjo būti išduotas ne statinio kapitaliniam remontui, o statinio rekonstrukcijai.“

Be to, R. Kėkštienė nurodė, kad priekaištų statytojams turėjo ir Valstybinė darbo inspekcija: „Darbo inspekcija 2022-12-09 raštu informavo, kad 2022-12-01 atliko patikrinimą statybvietėje, adresu S. Moniuškos g. 32, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Dėl nepilnai aptvertos statybvietės ir į ją laisvai patekti galinčių pašalinių asmenų ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės pažeidimų Darbo inspekcija surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus ir administracinio nusižengimo protokolą.“

Žvėryno gyventojai teigia matantys darbininkus

Nors Statybos inspekcija statybas sustabdė, Delfi Žvėryno gyventojai teigė matantys besidarbuojančius vyrus. Dėl S. Moniuškos 32 gavome štai tokį pranešimą: „Pastebime, kad nepaisant Jūsų straipsnio, darbai toliau vykdomi, be pertraukos dengiamas stogas, sudėti stoglangiai, vykdomi darbai naujųjų statinių viduje. Įskaitant darbus vėlai vakare, patamsyje, kas skatina galvoti apie darbų skubą.“

2023 m. vasario 14 d. į vietą nuvykę Delfi žurnalistai S. Moniuškos g. 32 dienos metu pastebėjo ant stogo besikrapštančius vyrus. Apie tai informaciją redakcija perdavė Statybos inspekcijai. Ji situaciją pakomentavo štai taip: „Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyta, kad „savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, Statybos inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo“.

Vis dėlto Statybos inspekcija, gavusi pranešimą apie galimai toliau vykdomus darbus, patikrinimo atlikti neskubės: „Atsižvelgdama į tai, taip pat į tai, kad 2023-02-13 Statybos inspekcija yra gavusi skundą, kad Moniuškos g. 32 „tolesni statybų darbai vykdomi be pertraukos - dengiamas stogas, sudėti stoglangiai, vykdomi darbai naujųjų statinių viduje. Įskaitant vėlai vakare, patamsyje“, Statybos inspekcija yra suplanavusi 2023-02-23 atlikti patikrinimą adresu S. Moniuškos g. 32, Vilniuje, kurio metu bus patikrinta, ar įvykdytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinių ar jų dalių statybos darbų.

Jei patikrinimo metu pasitvirtintų faktas, kad statytojas nevykdo teisėto Statybos inspekcijos nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomasis nurodymas bus perduotas antstoliui vykdyti priverstinai.“

Galiausiai R. Kėkštienė nurodė, kad VTPSI negali skirti baudos tam asmeniui, kuris nepaiso privalomojo nurodymo netęsti statybos darbų. „Privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų yra vykdomasis dokumentas. Statybos inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui. Antstolis priima sprendimą dėl kreipimosi į tesimą dėl baudos skyrimo, dėl nurodymo nevykdymo. Taisyklių nėra, kokią baudą gali skirti teismas“, - teigė R. Kėkštienė.

Žvėryno gyventojas: betvarkė

Kaip bebūtų, Žvėryne sutiktas Julius, prašęs neviešinti jo tapatybės, (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas - red. past.) teigė esantis nusivylęs Statybos inspekcijos darbu: „Šitiek laiko negali sustabdyti statybų. Jie tiria, o statybos tęsiasi toliau. Nuo rugsėjo jau, panašu, baigiami fasado darbai. Beveik stovi namai. Tai kokia čia kontrolė? Nėra jokios kontrolės. Jei net po sustabdymo žmonės mato darbininkus. Betvarkė.“

Dar spalio mėnesį, Delfi Statybos inspekcijos klausė, kodėl taip ilgai trunka patikrinimas. Tuo metu labai intensyviai vyko statybos. „Esame Jums siuntę nuotrauką, dabar pakartotinai pridedame naują, kurioje matyti, kaip stipriai per mėnesį pasistūmėjo statybos. Jūsų vertinimu, jei šiuo atveju statybos iš tiesų vyksta neteisėtai, ar viešajam interesui nebus daroma žala pažeidimą fiksuojant ir statybas stabdant joms jau persiritus į antrąją pusę?“ - klausėme Statybos inspekcijos.

Vis dėlto Statybos inspekcijos atstovė R. Kėkštienė spalio mėnesį dėl to grėsmių nematė. „Paklausimuose minimiems objektams statyti yra išduoti leidimai. Taigi, statybos vykdomos turint projektus ir pagal juos išduotus leidimus. Statytojo pareiga yra statybos darbus vykdyti pagal statinio projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas.

Jei norima keisti statomo statinio projekto sprendinius, tai reikėtų rengti statinio projekto, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas, keitimą. Projektas keičiamas sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projektas keičiamas sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu.

Pakeitus Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytus esminius statinio projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Jei statytojas vykdo statybos darbus neturėdamas privalomų leidimų statyboms ar nukrypdamas nuo projekto sprendinių, Inspekcijai nustačius pažeidimus, nepriklausomai nuo jų masto, jie turės būti pašalinti teisės aktų nustatyta tvarka“, - teigė R. Kėkštienė.

Delfi išsiaiškino, kad Moniuškos g. 32 statybos darbus vykdo Adomas Lukšys, S. Moniuškos g. 30A - Saulė Pališkienė. Delfi su pastarąja susisiekė per Feisbuką. Tačiau ji atsisakė įvertinti susidariusią situaciją: „Šiuo metu manau, kad nelabai turėsiu Jums ką pakomentuoti. Po mėnesio gal poros galbūt galėsiu atsakyti į Jums rūpimus klausimus. Gražaus vakaro.“ Su A. Lukšiu taip pat bandėme susisiekti. Viešojoje erdvėje jo kontaktų rasti nepavyko, todėl parašėme žinutę Feisbuke ir prašydami kontaktų kreipėmės į jo darbovietę. Tačiau atsakymo negavome nei iš paties A. Lukšio, nei iš jo darbovietės. Jei atsakymus gausime vėliau, tekstą papildysime.


Žemės naudojimo kontrolė. Šaltinis: ntzemelapis.lt


FNTT tyrimas dėl ES lėšų įgijimo apgaule

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, bendradarbiaudami su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF, Briuselis, Belgijos Karalystė), atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo labai didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d.) ir galimo dokumentų klastojimo, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala (Lietuvos Respublikos BK 300 str. FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba).

Tiriamos aplinkybės dėl daugiau nei 500 tūkst. eurų dydžio Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšų (nuo 2014 m. iki 2020 m.) galimo įgijimo apgaule, kaip įtariama, neatliekant, nevykdant ir imituojant Europos Parlamento narių padėjėjų darbo funkcijas, turint tikslą apgaule gauti darbo užmokestį bei nedarbo išmokas.

Po papildomų duomenų (2024 metų pradžioje) gavimo iš Europos deleguotųjų prokurorų biuro Belgijos Karalystėje bei kitų Europos Sąjungos institucijų, šių metų kovo 26-28 d. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai pareikšti vienam fiziniam asmeniui.

Tyrimui vadovaujantis Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros įtariamajam asmeniui skyrimo, nustatant draudimus bendrauti su konkrečiais asmenimis. Šis prokuroro prašymas vakar Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pilnai patenkintas, nustatytas dviejų mėnesių kardomosios priemonės taikymo terminas. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje.

tags: #neteisetas #valstybines #zemes #pasisavininimas