Ramanavo kaimas, įsikūręs Lazdijų rajone, yra vienas iš daugelio Lietuvos kaimų, turinčių savitą istoriją ir tradicijas. Šis kaimas, nors ir nedidelis, pasižymi gražia gamta ir darbščiais žmonėmis.
Lazdijų rajono žemėlapis
Kaimo Gyvenimas ir Kasdienybė
Marijampolės savivaldybėje esančiame Ramanavo kaime per kelias savaites vilkai papjovė 6 šunis. Žmonės spėja, kad vilkai į sodybas eina lengvesnio grobio - prie būdos pririštų šunų arba į tvartus suvarytų avių.
To paties kaimo gyventoja Sigina iš pradžių sakė nepatikėjusi, kad vilkas galėjo nusitempti jų šunį nuo būdos. Dar ėjo augintinio ieškoti, manė, kad gal nutrūko nuo grandinės ir pabėgo.
Ramanavo gyventojas Valius svarstė: "Gal čia koks nusenęs, kad nepajėgia pats pasigauti žvėriuko. Pririštą lengviau pagriebti. Paprasčiau".
Moteris sakė, kad vieną augintinį rišdavo prie būdos. Atėjusi ryte ji pamatė grumtynių žymes, o vėliau laukuose rado ir šuns grandinę.
Žmonės su nerimu laukia ganiavos: esą bus baisu veršelius ar kitus gyvulius išleisti ganytis. Vilkus jie mato vis dažniau - net dienos metu plėšrūnai esą nevengia vaikščioti po kaimą.
Žmonės spėja, kad vilkai į sodybas eina lengvesnio grobio - prie būdos pririštų šunų arba į tvartus suvarytų avių.
Rugpjūčio 12 d. vyko Ramanavo kaimo (Lazdijų r.) gyventojų susitikimo šventė. Vidurdienį Krosnos Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už šio kaimo gyventojus, meldžiant jiems sveikatos ir Dievo palaimos.
Vėliau šventė buvo tęsiama Krosnos kultūros namuose, kur linksminosi ir smagiais prisiminimais dalijosi esami ir buvę ramanaviečiai.
Kadangi meras kilęs iš gretimo Vartų kaimo, tad ramanaviečius vadino artimais kaimynais, linkėjo jiems sveikatos, santarvės ir gero derliaus.
Šiuo metu savo tėviškėje Vartuose atostogaujantis ir rugiapjūtės darbus dirbantis rajono vadovas dovanų kaimynams įteikė puodynę šviežio medaus ir kepalą naminės duonos.
Meras linkėjo, kad kiekvieno Jūsų namuose vyrauta skalsa, o kaimo bendruomenėje - santarvė, draugystė bei siekis kuo daugiau prasmingų darbų nuveikti savo gimtajam kraštui.
Apylinkės ir Lankytinos Vietos
Netoli Ramanavo yra Krosnos miestelis, kuris taip pat turi savo istoriją ir lankytinas vietas. Krosnos miestelio gyvenimas neatsiejamas nuo pravažiuojančiųjų srauto.
Krosnos Įžymybės:
- Krosnos Šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčia - pastatyta 1842 m., klasicistinio stiliaus.
- Miestelio istorijos simbolis - stogastulpis, gervė, Europos rodyklė.
- Ramanavo ąžuolas - 27 m aukščio, 2 m skersmens.
- Birščių kaime augančios liepos baublys.
- Piliakalnis Vartų kaime.
Krosnos Šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčia
Turizmo Galimybės
Ramanavo apylinkės taip pat gali pasiūlyti įvairių kaimo turizmo sodybų, kur galima pailsėti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti gamta.
Pavyzdžiai:
- "Jonų sodyba" - tikras kaimo vienkiemis netoli miško. Sodyboje jūsų laukia : pirtis, kubilas, biliardas, stalo tenisas, tinklinio aikštelė, krepšinis, kriketas. Sodyboje taip pat galėsite pažvejoti tvenkiniuose, pasivaikščioti miške, aplankyti netoliese esantį.
Šiame regione galima rasti įvairių sodybų, kurios siūlo įvairias pramogas ir paslaugas, pritaikytas skirtingiems poreikiams.
Krosna: Trumpa Istorija ir Dabartis
Krosnos miestelis įkurtas Valakų reformos metu ir pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1602 m. kovo 16 d. karaliaus Zigmanto III Vazos rašte.
Gyvenvietės užuomazgos siejamos su Krosnos dvaru. Dvaras ėjo iš rankų į rankas. Jis tapo pavyzdinis, kai juo rūpinosi dvarininkai Čėsnos, įdirbę daug žemės, auginę kiaules, olandiškas karves. Dvarininkai nepamiršo ir visuomeninio gyvenimo - įsteigė gaisrininkų draugiją.
Dabar iš Krosnos dvaro pastatų likęs tik vienas namas, kuriame gyvena kelios šeimos. Dvarininkai Čėsnos palaidoti Krosnos kapinėse. Krosnos bažnyčioje ilsisi paskutinio dvaro valdytojo rusų generolo 45 metų žmonos palaikai.
Gyvenimas gerėja Krosnos seniūnijoje gyvena 860, o miestelyje - 360 gyventojų. Krosnos miestelio gyvenimas neatsiejamas nuo pravažiuojančiųjų srauto. Sunkiasvorio transporto virtinės per Krosną zuja kasdien.
Krosniečiai vietos valdžios lėšomis beveik kasmet vieną gatvelę paasfaltuoja, kitą - pažvyruoja. Tikimasi, kad įgyvendinus naujovę apšvietimui galės skirti mažiau lėšų, o lempos galės šviesti ne tik vakare, bet ir per visą naktį.