Planuojate atostogas ar savaitgalį gamtoje? Lietuva gali pasiūlyti puikių vietų poilsiui. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelias populiarias poilsio vietas - LASS priklausančią poilsiavietę "Zelva" ir Juodkų sodybas. Taip pat susipažinsime su Želvos miesteliu, jo istorija ir lankytinais objektais.
Ukmergės rajonas, kuriame įsikūrusi Želva
Poilsiavietė "Zelva"
LASS priklausanti poilsiavietė „Zelva“ kviečia jus praleisti atostogas ar savaitgalį vaizdingos gamtos apsuptyje, ant „Zelvės“ ežero kranto. Poilsiavietės teritorijoje išsidėstę 6 skirtingo dydžio nameliai, talpinantys nuo 6 iki 43 asmenų. Pagrindinis poilsiavietės kompleksas talpina iki 25 žmonių. Jame yra renginių salė ir suomiška pirtis.
Prie kiekvieno namelio įrengtos patogios grilio erdvės. Aktyvaus poilsio mėgėjai gali pasiplaukioti ežere, pažaisti krepšinį ar tinklinį tam skirtose aikštelėse. Maitinimas (pusryčiai, pietūs, vakarienė) kainuoja 16 Eur. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariams - 10 Eur/asmeniui.
Juodkų sodybos
Juodkų sodybos yra vos už 40 km nuo Vilniaus miesto ribos. Sodybos nuo Širvintų miesto nutolusios apie 5 km. Juodkų sodybos sudaro 35 gyvenamosios paskirties sklypai, kurių plotai nuo 10 arų iki 37 arų.
Dalis sklypų ribojasi su vandeniu, kur galima įsirengti lieptą ir kitus rekreacinius statinius. Kitų sklypų savininkai, kurių sklypai nesiriboja su vandeniu, turi registruotą servitutinę bendro naudojimo poilsio vietą, prie kurios prieinama servitutiniu keliuku su įrengtu lieptu ant vandens. Yra galimybė sodybų gyventojams prie liepto laikyti savo valtis, vandens dviračius, kitą vandens įrangą. Beveik iš visų sklypų matosi vanduo. Visų sklypų išsidėstymo lokacija tokia, kad priėjimas iki vandens - nuo 0 iki 200 metrų. Iki miško - nuo 0 iki 200 m, dalis sklypų tiesiog ribojasi su vandeniu arba mišku, kieme auga gražūs medžiai.
Puikus privažiavimas prie sklypų - nuo asfaltuoto kelio 700 metrų geru žvyrkeliu. Gyvenvietėje šalia kiekvieno sklypo praklotas elektros kabelis. Pakrantėje yra sumontuotas lieptas, laisvalaikio zona, valčių prieplauka. Uždaroje Juodkų sodybų teritorijoje planuojama įrengti įvažiavimo užkardą, pro kurią galės pravažiuoti sklypų savininkai arba laukti svečiai.
Sklypų kvartalas unikalioje vietoje - vandens ir miško apsuptyje. Iš pietų ir rytų ties sklypais vinguriuoja Motiejūnų tvenkinys apie 97 ha (Širvintos, Juodės ir Želvos upių santaka). Nuo šiaurės ir rytų pusės siūbuoja gražus sutvarkytas pušynėlis, su padarytais takais po mišką. Juodės upės pakrantėje sutvarkytas egzotinis vaikščiojimo takas su gražiomis poilsio, apžvalgos ir meditacinėmis zonomis. Miškas turtingas grybais ir uogomis.
Kaip nuvykti į Juodkų sodybas?
- Važiuojant iš Vilniaus: autostrada Vilnius - Panevėžys, paskui reikia nusukti į Širvintas, vėliau laikytis Giedraičių krypties - posūkis į Alionys (7 km). Pravažiavus apie 3 km - posūkis į kairę, toliau geru žvyro keliuku 700 m iki sodybų.
- Pasieksite patogiai ir greitai - per maždaug 25-30 min.
Želvos miestelis: istorija ir lankytinos vietos
Želva - tai miestelis, turintis turtingą praeitį ir vertingą kultūros paveldą, kuris gali būti įdomus keliautojams ir lankytojams. Želvos seniūnija išsidėsčiusi Aukštaičių aukštumos vakarinėje dalyje, į rytus nuo Ukmergės.
Seniūnijos teritorijai priklauso 82 gyvenamosios vietovės, iš jų: 1 miestelis, 20 viensėdžių ir 61 kaimas. Per rytines seniūnijos apylinkes teka Siesartis, į kurią įteka Želvos upelis, yra 3 ežerai, keli tvenkiniai, veši Adomiškio, Laumėnų, Bliūdašilio, Daubariškių, Antamakių, Vederų, Ežeraičių, Jerenimavos miškai. Seniūnijos plotas - 9384,6 ha, iš jų 83 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 10 proc. - miškai, 7 proc. - vandenys ir kitos paskirties plotai.
Apie 1500 m. minimas Paželvių (Pozelwy) dvaras, kurio žemėse ir kūrėsi dabartinis miestelis. XVI a. pab.-XVII a. pr. Jurgis Radvila Žemaitkiemio dvarą su keliais palivarkais ir Želvos miesteliu užrašė jėzuitams, kurie Želvoje įsteigė Žemaitkiemio parapijos filiją ir 1755 m. pastatė pirmąją bažnyčią. Apie XVIII a. pr. Želvoje, kaip prekybai palankioje vietoje, pradėjo kurtis žydai.
1776 m. jau buvo įkurtas atskiras Želvos kahalas ir jam pavaldžioje teritorijoje (kartu su miesteliu) tuo metu gyveno 141 žydas. Žydai iki pat Antrojo pasaulinio karo sudarė didesnę Želvos gyventojų dalį. Buvo sinagoga, žydų kapinės ir keli maldos namai. 1892 m. pastatyta dabartinė bažnyčia.
Želvos kraštą garsina bei reikšmingų darbų sukūrė iš šio miestelio kilę, jame gyvenę ar tebegyvenantys kraštiečiai: dainininkas, rašytojas, publicistas Petras Pilka-Pilkalnis (1921-1976), botanikas Algimantas Morkūnas (1927-1983), publicistas, rašytojas Kęstutis Arlauskas (1936-2009), Nobelio premijos laureatas Aronas Klugas (g. 1926) ir daugelis kitų.
Leidiniai apie Želvos kraštą
Apie Želvos krašto praeitį: miestelio kūrimąsi, mokyklos istoriją, žydų gyvenimo pėdsakus, archeologinius, gamtos, kultūros paminklus, medinę krašto architektūrą yra išleista keletas įvairios apimties kraštotyros pobūdžio leidinių: „Pasakojimai apie Želvą“, „Kai nebelieka net vardų…“, „O širdy dar skambučiai aidi…“, „Kur Želvos rūbas žalias…”, „Antrasis medžio gyvenimas: Želvos krašto medinė architektūra“,„Senieji Želvos krašto kaimai“, „Želvos kraštas: istorija ir žmonės”.
Architektūra ir urbanistika
Želva - radialinio plano miestelis. Pagrindinės gatvės sueina į netaisyklingos formos aikštę. Miestelis užstatytas kompaktiškai. Aukščiausioje miestelio vietoje yra Želvos Šv. Ignaco Lajolos bažnyčia, pastatyta 1892 m. Bažnyčia medinė, paprastų geometrinių formų, aiškaus stačiakampio tūrio, didelės pirkios pavidalo, su mažu aštuonkampiu bokšteliu.
Bažnyčioje yra nemažai dailės kūrinių, iš kurių 3 paminkliniai: XVIII a. molbertinės tapybos paveikslas „Švenčiausioji Trejybė“, XIX a. akademistinis paveikslas „Kūdikėlio aukojimas“ bei 1898 m. kauniškio meistro Jono Garalevičiaus padaryti vargonai. Bažnyčios šventoriaus šiaurės vakarų kampe yra 1920 m. Želvos vadavimo kovose žuvusių Lietuvos karių kapai.
Lankytinos vietos Želvoje
Želvos miestelyje yra lankytinų objektų. Keliaujantiems po Želvos kraštą išleistas lankstinukas „Kur Želvos kraštas žalias…“, kuriame pateikiama trumpa informacija apie Želvos krašto lankytinas vietas: piliakalnius, pilkapius, senąsias Dvareliškių kapinaites, Skuolių koplyčią, Bastūnų pėduotą akmenį, Laumėnų dvaro liekanas, unikalųjį Činelių kaimą ir kitus įdomius objektus.
Želvos vidurinė mokykla buvo pirmoji Ukmergės rajone 1959 m. įkūrusi mokyklos muziejų. Muziejaus rinkinyje saugomi eksponatai, kurie atspindi mokyklos istoriją nuo jos įkūrimo 1909 m. iki šių dienų bei eksponatai, atspindintys Želvos krašto senovę.
Miestelio vakarinėje dalyje, J. Vaišučio gatvėje yra nacionalinės reikšmės istorinis, memorialinis kultūros paveldo objektas - Želvos žydų senųjų kapinių ir žudynių vietos kompleksas, užimantis 8349 kv. m. plotą. Šioje vietoje 1941 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais nacistinės Vokietijos valdžios suorganizuotos egzekucijos metu nužudyta ir užkasta apie 60 Želvos miestelio žydų tautybės gyventojų.
1989 m., minint Želvos vidurinės mokyklos 80-ies metų jubiliejų, priešais mokyklą pastatytas koplytstulpis - Vargo mokyklos simbolis. 1991 m. Želvos apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui pastatytas paminklas. 2005 m. miestelio aikštėje pastatytas paminklas mokslininkui, Nobelio premijos laureatui Aaronui Klugui, kilusiam iš Želvos.
Svarbiausi įvykiai Želvos istorijoje
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| Apie 1500 m. | Minimas Paželvių dvaras |
| XVI a. pab.-XVII a. pr. | Jurgis Radvila užrašo Žemaitkiemio dvarą jėzuitams |
| 1755 m. | Pastatyta pirmoji bažnyčia |
| Apie XVIII a. pr. | Želvoje pradeda kurtis žydai |
| 1776 m. | Įkurtas atskiras Želvos kahalas |
| 1850 m. | Įsteigta pradžios mokykla |
| 1878 m. | Sudegė beveik visas miestelis |
| 1892 m. | Pastatyta dabartinė bažnyčia |
| 1909 m. | Atidaryta valdinė rusiška pradžios mokykla |
| 1918 m. | Atidaryta lietuviška mokykla |
| 1923 m. | Miestelyje buvo 123 sodybos ir 631 gyventojas |
| 1941 m. | Prasidėjo Želvos žydų žudynės |
| 1948 m. | Įsikūrė kolūkis „Kelias į komunizmą“ |
| 1959 m. | Įkurtas Želvos tarybinis ūkis |
| 1985 m. | Pastatyti modernūs kultūros namai, atidaryta sporto mokykla |
| 2000 m. | Patvirtinti Želvos herbas ir vėliava |
"Želvynė" - sodyba prie Želvų ežero
Jei svajojate atsipūsti atokiau nuo miesto šurmulio nuostabiame Lietuvos kampelyje, laukiame Jūsų erdvioje sodyboje „Želvynė“. Ji įsikūrusi vienoje gražiausių Molėtų rajono vietų prie Želvų ežero, netoli Etnokosmologijos muziejaus ir observatorijos (3,5 km). Sodyboje yra keturi pastatai: pokylių salė su miegamaisiais, šeimos namelis-pirtelė ,namelis tiesiog ant vandens su miegamaisiais ir pirtele, iš kurios pūkšteli tiesiai į ežerą. Jūsų patogumui ir privatumui įrengti ir nauji erdvūs apartamentai. Unikali sodybos vieta-pusiasalis, kuris driekiasi į ežerą 200 m. Jame jauki stovyklavietė. 6,5 ha sodybos teritorijoje mėgiamiausią kampelį atras išrankiausias svečias.
Valtys padės Jums susipažinti su įspūdingiausiomis Želvų ežero vietomis, nusiirti į kitapus ežero esantį Etnokosmologijos muziejų.
Stovyklavietė
Stovyklavietė įsikūrusi ant Zelvos ežero pakrantės miško apsuptyje. Stovyklavietėje yra 2 pavėsinės, laužavietės, vieta maudynėms, didelis patogus lieptas, vietos palapinėms. Puikiai tinka poilsiui mažoms ir didelėms kompanijoms, sąskrydžiams, sporto renginiams. Aplink ežerą veda miško kelias, tinkantis dviračių pramogai. Stovyklavietės plotas 1 ha. Galimas žmonių skaičius ~100. Automobilių talpina ~50 ir daugiau. Geras susisiekimas. Atstumas nuo Vilniaus ~40 km.
Pirtelė dviems
Pirtelė dviems - tai jauki sodyba dviems su kubilu ir pirtimi Molėtų rajone prie Želvų ežero. Atokus namelis dviems asmenims garantuos privatumą - čia jūs būsite vieninteliai svečiai, nes nuomojame tik šį vienintelį namelį, o ir aplinkinių žmonių čia gerokai mažiau nei miško žvėrių - artimiausios sodybos išsislapsčiusios miškuose puskilometrio atstumu.
Pirties namelis - dviejų aukštų. Pirmame aukšte rasite virtuvėlę, vonios kambarį ir pirtį. Antrame namelio dviems aukšte, į kurį veda statūs laipteliai, įkurtas miegamasis - gyvenamasis kambarys. Namelis patogiai šildomas oras-oras šildytuvu, tad svečiai gali patys pasirinkti sau komfortišką temperatūrą.
Pati pirtis kūrenama malkomis, o krosnelė apdėta akmenimis. Kaitinantis pirtelėje svečiams siūlome palepinti kūną natūralaus medaus kauke. Po pirties siūlome atsigaivinti terasoje. Svečių pasilepinimui greta namelio įrengtas ir kubilas dviems - kas gali būti maloniau už vakarojimą garuojančiame vandenyje po žvaigždėtu dangumi?