Kaip apskaičiuojami atostoginiai Lietuvoje - klausimas, kuris daugeliui darbuotojų vis dar kelia neaiškumų, nors skaičiavimas grindžiamas aiškiomis teisinėmis taisyklėmis. Žinant esmines atostoginių apskaičiavimo taisykles, kils mažiau klausimų ir netikrumo matant už kasmetines atostogas pervestą sumą. Klaidos ar nesusipratimai gali lemti mažesnes išmokas nei tikėtasi.
Atostoginiai - tai atlyginimas, mokamas darbuotojui kasmetinių atostogų metu. Ekspertų teigimu, atostoginių skaičiavimą reglamentuoja Darbo kodeksas ir oficialios vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės.
Primename, kad kasmetinių atostogų metu darbuotojui paliekamas vidutinis darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, tvarka.
Atostoginiai.
Pagrindiniai Atostoginių Skaičiavimo Principai
Atostoginiai apskaičiuojami pagal paprastą formulę, tačiau tam reikia tikslių duomenų. Bendras atostogų užmokestis lygus vidutiniam dienos arba valandiniam darbo užmokesčiui, padaugintam iš atostogų dienų arba valandų skaičiaus. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal paskutinius tris mėnesius iki atostogų pradžios. Jei darbuotojas dirbo trumpiau nei tris mėnesius, skaičiavimas atliekamas pagal faktiškai dirbtą laikotarpį.
Ne visos darbuotojo gautos išmokos įtraukiamos į vidutinį darbo užmokestį. Vidutinis dienos darbo užmokestis lygus bendroms pajamoms, padalytoms iš dirbtų dienų skaičiaus.
Už išdirbtus pilnus metus kiekvienam darbuotojui priklauso ne mažiau nei 20 d. d. atostogų. Darbdavys gali nustatyti didesnį dienų skaičių.
Atostoginiai skaičiuojami tik už darbo dienas, kurios papuola į atostogų intervalą. Atostoginių suma už vieną darbo diena yra lygi vidutiniam asmeniniam darbuotojo dienos darbo užmokesčiui, kuris yra paskaičiuotas pagal trijų iki atostogų buvusių mėnesių darbo užmokestį ir dirbtas dienas.
Į vidutinį darbo užmokestį įtraukiami visi priedai, priemokos ir premijos, jei jie susiję su jau įvykusio darbo rezultatais. Premijos jubiliejaus proga, premijos už tai, kad paskatinti dirbti geriau ateityje, ar pajamos natūra dėl įmonės automobilio naudojimo nėra įtraukiami į atostoginių skaičiavimą.
Atostogos yra ne tik poilsis nuo darbo, bet ir galimybė gauti už jas atlyginimą - atostoginius. Atostoginiai - darbuotojui už suteiktas kasmetines atostogas mokamas vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygis.
Atostoginiai Lietuvoje apskaičiuojami remiantis vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), kurio skaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Skaičiuojant atostoginius imami paskutinių trijų kalendorinių mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio duomenys ir išvedamas vidurkis. Šis vidurkis yra svarbus, nes jis užtikrina, kad atostoginiai atspindėtų realų darbuotojo užmokesčio lygį per pastaruosius tris mėnesius, o ne tik vieno mėnesio pajamas.
Svarbu atminti, kad pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį atostoginiai turi būti apskaičiuoti (ir pagal poreikius išmokėti) ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Darbo kodekso 130 straipsnyje numatyta, kad atostoginiai turi būti pervesti darbuotojui ne vėliau kaip jo paskutinę darbo dieną prieš prasidedant kasmetinėms atostogoms.
Verta atkreipti dėmesį, kad šios trijų dienų taisyklės laikymasis yra darbdavio pareiga.
Atostoginiai skaičiuojami pagal darbo užmokesčio vidurkį, todėl jei prieš atostogas gaunate premiją ar priedą - jis gali pastebimai padidinti vidutinį darbo užmokestį (VDU) ir atitinkamai - atostoginių sumą.
Jei vieną iš paskutinių trijų mėnesių nedirbote, pavyzdžiui, dėl ligos ar kitų priežasčių buvote nedarbingume - tas mėnuo vis tiek įtraukiamas į skaičiavimus.
Vis dėlto verta prisiminti, kad ilgesnės atostogos iš karto reiškia ir didesnę išmoką, tačiau po jų grįžus į darbą kito mėnesio atlyginimas gali būti mažesnis dėl to, kad dalį mėnesio nedirbote.
Atnaujinta 2025-12-14Kiekvienam darbuotojui naudinga žinoti - kaip apskaičiuojami ir kada turi būti išmokami jo atostoginiai.
Juk atostogos - vienas iš geriausių įvykių per metus, kurias kiekvienas nori praleisti įdomiai, smagiai ir turiningai.
O jeigu atostogauti norima užsienyje ar Lietuvos kurorte - greičiausiai tai kainuos daugiau, todėl iš anksto reikia planuoti savo biudžetą ir numatyti poilsio išlaidas.
Straipsnyje išsamiai atsakysime, kada mokami atostoginiai, kiek pinigų galima tikėtis, kaip apskaičiuojama atostoginių suma pagal išdirbtas darbo dienas.
Taip pat straipsnio gale rasite atostogų prašymo formą.
Kasmetinių atostogų skaičiavimas
Kasmetinių atostogų privaloma išleisti darbuotoją bet kartą per metus.
Darbuotojui dirbant 5 darbo dienas per savaitę - jam priklauso 20 darbo dienų atostogų.
Jeigu dirbama kintančiu darbo grafiku - darbdavys privalo suteikti darbuotojui 30 dienų trukmės atostogas.
Jeigu apmokamas valandinis darbo grafikas tai ir atostoginių vidurkis skaičiuojamas už valandą.
Specifinėmis darbo sąlygomis dirbantys, patiriantys didesnę protinę įtampą asmenys gali turėti pailgintas atostogas.
Darbuotojas gali prašyti kasmetinių atostogų, jeigu darbovietėje yra išdirbęs daugiau nei 6 mėnesius.
Koks atlyginimas jums priklauso už kasmetines atostogas priklauso nuo to, kokį darbo užmokestį gavote per paskutinius 3 mėnesius.
Apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDI) per paskutinius tris mėnesius.
Darbdavys turi mokėti vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną atostogų dieną.
Atostoginių mokėjimo laikas ir sąlygos
Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau nei likusią paskutinę darbo dieną iki atostogų, pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso (DK) 130 str. 2 d. nuostatą.
Jeigu atostogų dienų yra daugiau nei 20 d.d., už likusias dienas atostoginiai išmokami atostogų metu, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Darbuotojui pateikus prašymą, kad atostoginių suma būtų mokama tą dieną, kaip įprastas darbo užmokesčio mokėjimas, tokiu atveju pinigai prieš pat atostogas nėra pervedami.
Ką daryti, jeigu laiku nesumokėjo atostoginių?
Darbo kodeksas (DK) numato, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas, pateikęs prašymą, ne vėliau nei per tris dienas po atostogų, gali prisidėti dienas, už kurias nebuvo išmokėti atostoginiai, prie kitų atostogų.
Tai numatyta DK 130 straipsnio 4 d. nuostatose.
Pavyzdžiui, jeigu jums pinigus pervedė trečią dieną atostogų metu, tokiu atveju, pateikite prašymą darbdaviui, kad jums kompensuotų vėlavimą ir prie sekančių kasmetinių atostogų pridėtų tris dienas.
Galbūt darbdavys nebus patenkintas dėl tokio prašymo, tačiau jo atmesti negali.
Atostoginių išmokėjimas kartu su atlyginimu
Atostoginiai už ilgesnes nei kasmetines atostogas mokami įprasta atlyginimo mokėjimo tvarka.
Pavyzdžiui, darbuotojas 2025 metais turėjo sukaupęs 10 nepanaudotų atostogų dienų, o 2026 metais prie jų prisidėjo einamųjų metų atostogos ir jis nusprendė išeiti 30 kalendorinių dienų atostogų.
Tokiu atveju darbdavys privalo ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atostogų pradžios išmokėti atostoginius už 20 darbo dienų, o už likusias 10 dienų atostoginiai išmokami įprasta tvarka kartu su darbo užmokesčiu.
Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą.
Taip išmokėti atlyginimą patogu, kai imamos tik kelios dienos atostogų.
Kas gali sumažinti arba padidinti atostoginius?
Atostoginius gali sumažinti sumažėjęs darbo atlyginimas.
Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo - jūsų vidutinio dienos užmokesčio suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidutinis 1 dienos ar 1 valandos atlyginimas.
Atostoginius gali padidinti: apskaičiuojant atostoginius svarbu per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie gali padidinti vidutinį darbo dienos užmokestį.
Verta žinoti, kad prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga nėra skaičiuojami, taip pat neįskaitomos ir motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.
Atostoginių dydis nesikeis: jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose.
Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką.
Sakykime, kad mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų.
Tačiau, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDI bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką.
Per šį laiką gaunamas 2000 eurų atlyginimas dalinamas iš 40 darbo dienų.
Gaunamas 1 d.d. atlygis - 50 eurų.
Taigi, jei darbuotojas eina atostogauti 20 dienų, jis gaus 1000 eurų atostoginių.
Daugiau apie tai skaitykite atostoginių išmokėjimas.
Kaip pačiam apskaičiuoti savo atostoginius?
Dėl tikslaus atostoginių skaičiavimo galima kreiptis į buhalterį, kuriam nebus sudėtinga pateikti tikslų atsakymą dėl atostogų apmokėjimo.
Norint preliminariai pačiam žinoti ar numatyti savo atostoginius, svarbu rinkti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelius.
Tokį lapelį darbdavys turi pateikti darbuotojams kartą per mėnesį.
Jame nurodomas atlyginimas už išdirbtas darbo dienas arba valandas.
Turinčiam tokius lapelius darbuotojui tereikia paskaičiuoti trijų mėnesių vidurkį prieš atostogas ir jis žinos, kiek gali tikėtis gauti atostoginių.
Neišnaudotos atostogos - svarbu, kad jos netruktų ilgiau nei 3 metus
Dažnai darbuotojai neišnaudoja visų savo atostogų per metus.
Tačiau atostoginių išmokėjimas privalomas tik už panaudotas atostogų dienas.
Taigi, jeigu jūsų atostogos liko nepanaudotos, pvz. 10 dienų, tai jas galite prisidėti prie kitų metų atostogų, turėsite 30 dienų atostogų ir už visas jas gausite atostoginius.
Tačiau jeigu darbuotojo atostogos atidedamos daugiau nei 3 metams, tai po 3 metų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jos gali būti nubrauktos ir už jas atlyginimo neprivaloma mokėti.
Jos nepasibaigia automatiškai, tačiau darbdavys gali nebesuteikti jų, jei darbuotojas per 3 metus nesikreipia, ir kompensacija taip pat nebeprivaloma, jeigu nėra reikalavimo suteikti.
Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai.
Taigi, jeigu išeinate iš darbo ir turite sukaupę 30 darbo dienų atostogų per 2 metus, galite tikėtis kompensacijos už visas atostogų dienas ar valandas.
Kada kyla sunkumų skaičiuojant atlyginimą už kasmetines atostogas?
Lietuvos buhalterių ir auditorių sąjungos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, dažnai susiduriama su problema dėl neteisingai apskaičiuotų atostoginių.
Dažniausiai klausimai iškylą apskaičiuojant vidurkį, nes ne visada darbuotojas dirba tipinę darbo savaitę, kartais dirbama pagal iškvietimą, nėra pastovaus grafiko, dirbama vieną mėnesį darbo dienomis, kitą mėnesį - valandomis.
Daugiau apie tai skaitykite - Ar reikia keisti atostoginių skaičiavimo tvarką?
Mėgaukitės atostogomis ir žinokite, kiek ir kada atostoginių jums priklauso.
Pasibaigus darbo sutarčiai, nepanaudotos kasmetinės atostogos turi būti kompensuojamos pinigais.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojas gali gauti tik nutrūkus darbo sutarčiai.
Jei darbuotojas sukaupia daugiau nei už tris metus neišnaudotas atostogas, darbdavys turi teisę senesnes nei 3 metų sukauptas nepanaudotas atostogas „nubraukti”, bet gali ir „nenubraukti”.
Jei darbuotojas pradėjo dirbti naujame darbe, jis įgyja teisę paprašyti atostogų tik po 6 mėn.
SVARBU: Kiekvieną mėnesį darbdavys darbuotojui turi duoti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelį, kuriame yra nurodomas priskaičiuotas darbo užmokestis ir dirbtos darbo dienos (valandos).
Teisės aktai nenurodo, kaip apskaičiuoti atostoginius, kai darbuotojas pradeda vykdyti papildomas darbo funkcijas.
Vidutinio Darbo Užmokesčio Skaičiavimo Pavyzdžiai
Darbdavys skaičiuoja vidutinį dieninį arba vidutinį valandinį darbo užmokestį.
Vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės.
Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis birželio mėn.
Skaičiuojamuoju laikotarpiu (kovo-gegužės mėn.) jis dirbo 62 dienas, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio darbo užmokestis.
Tokiu atveju vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 62 d. d. = 96,77 Eur.
Gautas dieninis įkainis dauginamas iš suteiktų atostogų dienų skaičiaus.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas naudosis 10 darbo dienų kasmetinių atostogų, jo atostoginių suma sudarys 96,77 Eur × 10 d. d. = 967,70 Eur.
Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
Pavyzdžiui, darbuotojas naudojasi kasmetinėmis atostogomis birželio mėn.
Skaičiuojamuoju laikotarpiu (kovo-gegužės mėn.) jis dirbo 460 valandų, o už šiuos mėnesius priskaičiuotas 6 000 Eur dydžio darbo užmokestis.
Tokiu atveju vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: 6 000 Eur / 460 d. val. = 13,04 Eur.
Gautas valandinis įkainis dauginamas iš suteiktų kasmetinių atostogų valandų skaičiaus.
Pavyzdžiui, darbuotojas, kurio darbo laiko norma yra 40 val., per savaitę naudojasi kasmetinėmis atostogomis 5 darbo dienas, tai jo atostoginių suma bus 13,04 Eur × 40 val. = 521,60 Eur.
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.
Tokie laikotarpiai gali būti atostogos, laikinasis nedarbingumas, prastova ar kt.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo skaičiuojamasis laikotarpis yra kovo-gegužės mėn., tačiau visą gegužės mėn. darbuotojas naudojosi laikinuoju nedarbingumu, atostoginiai bus skaičiuojami iš kovo-balandžio mėn. ir per šiuos mėnesius gautų sumų už atliktą darbą.
Jeigu darbuotojas visą skaičiuojamąjį 3 mėn. laikotarpį nedirbo ir negavo pajamų už atliktą darbą, tuomet vidutinis darbo užmokestis bus nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.
Pavyzdžiui, po 2 metų trukusių tikslinių atostogų darbuotojas nusprendžia iš karto pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.
Tokiu atveju jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš darbo sutartyje nustatyto dydžio.
Skaičiuojant atostoginius į darbo užmokesčio dydį turėtų būti įtrauktos visos sumos, sulygtos pagal darbo sutartį, kurios darbuotojui būtų mokamos, jeigu jis skaičiuojamuoju laikotarpiu būtų dirbęs.
Priskaičiuotas darbo užmokestis dalijamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus, kurį darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu būtų dirbęs.
Darbuotojams, kurių darbo dienų skaičius per savaitę yra skirtingas arba mažesnis nei 5, kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis (ne darbo dienomis).
Savaitė turėtų būti suprantama kaip bet kuris 7 kalendorinių dienų laikotarpis.
Kai darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, vidutinis darbo užmokestis mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiko normą.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, o darbo sutartyje nustatyta 40 val. per savaitę darbo laiko norma, tokiu atveju suteikiant savaitės (7 k. d.) trukmės kasmetines atostogas atostoginiai apskaičiuojami 40 val. dauginant iš apskaičiuoto vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio.
Aprašas nereglamentuoja atvejų, kaip turėtų būti apskaičiuojami darbuotojo atostoginiai, jeigu keitėsi darbuotojo darbo laiko trukmė (pavyzdžiui, darbuotojas dirbo 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, o susitarus dėl papildomo darbo - 10 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę).
Atitinkama apskaičiavimo tvarka galėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio vidaus teisės aktuose.
Tuo atveju, jeigu konkrečios tvarkos nėra ir darbuotojo darbo laiko norma už laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, keitėsi, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip pat pagal Aprašą, tačiau laikas, už kurį mokami atostoginiai, galėtų būti apmokamas proporcingai darbuotojo darbo laiko normai, kurią darbuotojas dirbo tuo laikotarpiu, už kurį yra suteikiamos atostogos.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui suteikiama 20 d. d. atostogų, iš kurių 5 d. d. už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo 40 valandų per savaitę, o 15 d. d. už laikotarpį, kai darbuotojas dirbo 50 valandų per savaitę, atitinkamai pagal dirbtą darbo laiko normą turėtų būti apskaičiuojami ir išmokami atostoginiai.
Vidutinis darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laiką apskaičiuojamas vieną kartą.
Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 mėn. prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Pavyzdžiui, jeigu kasmetinės atostogos prasideda birželio ir baigiasi liepos mėn., vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra gegužės, balandžio ir kovo mėn.
Skaičiuojamasis laikotarpis nekinta, nepaisant to, ar už kasmetines atostogas išmokama prieš jų pradžią, ar kartu su einamojo mėnesio darbo užmokesčiu.
Nors darbuotojas dirba tik 40 valandų per mėnesį, jam priklauso visos LRV nutarimu nustatytos pailgintos atostogos.
Atostoginiai, kai darbuotojas dirba 32 val.
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, metinė premija įtraukiama 12 mėnesių po jos išmokėjimo.
Švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Ligos laikotarpis įtraukiamas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos.
Vyriausybės nustatytos taisyklės liepia VDU skaičiuoti iš paskutiniųjų trijų mėnesių domenų.
Darbuotojo, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, įmonė privalo suteikti bent 25 d. d.
1 valandą per savaitę dirbančiam darbuotojui priklauso 4 savaitės arba 28 kalendorinės dienos atostogų.
Nurodyta, kaip skaičiuoti atostoginius, kai darbuotojams taikoma suminė darbo laiko apskaita.
Kai darbuotojai dirba ir sekmadieniais, įmonei tenka pradėti taikyti suminę darbo laiko apskaitą.
Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja.
Darbo užmokestis dažniausiai yra mokamas už faktiškai dirbtą laiką, net jeigu nustatytas mėnesinis atlyginimas.
Farmacijos specialistei, dirbančiai 6 dienas per savaitę, priklauso 30 darbo dienų pailgintos atostogos.
Atostoginių sąnaudos, kai darbuotojo atostogos prasideda 2024 m. 12 mėn. ir baigiasi 2025 m.
Atostoginių skaičiavimo schema
Svarbūs Teisiniai Aspektai
- Darbo kodeksas: Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis atostogų suteikimo ir apmokėjimo tvarką.
- LRV Nutarimas Nr. 496: Nustato vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką.
- Darbo kodekso 130 straipsnis: Reglamentuoja atostoginių išmokėjimo terminus.
tags: #kiek #turi #buti #ismoketi #atostoginiai