Labanoro regioninis parkas - didžiausias Lietuvoje, įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti unikalų Rytų Aukštaitijos kraštovaizdį. Parkas išsiskiria kraštovaizdžio įvairove, nepaprastai turtinga augalija ir gyvūnija. Čia saugomas kalvotas, ežeringas, miškingas Rytų Aukštaitijos kraštovaizdis su gamtos ir kultūros paveldo objektais, vertingais rekreaciniais ištekliais.
Gamtos vertybės
Labanoro girioje slepiasi ežerai, ištisi aukštapelkių bei paežerių žemapelkių kompleksai - Kanio raistas, Kiauneliškio, Beržaloto, Girutiškio, Aisputiškio ir kiti pelkynai bei daugybė didesnių ir mažesnių pelkučių. Čia prieglobstį sau radę gervės, ereliai žuvininkai, žvyrės, tetervinai, plėšriosios medšarkės ir kiti reti paukščiai. Tik šio regioninio parko ežeruose gana dažnai aptinkami juodkakliai narai, gausu ir kitų retų vandens paukščių. Ežerų pakrantėse galima aptikti ežerines lobelijas, raistų plynėse - beržo keružio sąžalynus.
Regioniniame parke tyvuliuoja 285 ežerai: nuo paslaptingų akelių iki šakotaragių Stirnių (862 ha), Baltųjų Lakajų (699 ha), Kertuojų (545 ha). Ežerai užima apie 7000 ha, t.y. 13 % regioninio parko ploto. Parke yra 30 upių ir upelių, priklausančių Žeimenos ir Šventosios upių baseinams. Didžiausia iš jų - Lakaja, viena gražiausių ir egzotiškiausių Lietuvos upių. Kiek mažesnės - Peršokšna, Luknelė ir Dumblė.
Labanoro regioniniame parke yra 14 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Svarbiausi: Ožkos akmuo, Lakajos akmuo, Aukščiausia Lietuvos pušis, Pabaltės pušis, Budrių riešutmedis.
Augalija ir gyvūnija
- Bendras augalų rūšių skaičius - 1 020, iš jų 8 saugomos Europos Bendrijos, 67 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
- Bendras gyvūnų rūšių skaičius - 1 669.
- Žinduolių - 40, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
- Paukščių - 195, iš jų 42 saugomos Europos Bendrijos, 49 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
- Žuvų - 40, iš jų 6 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
- Varliagyvių ir roplių - 10, iš jų 4 saugoma Europos Bendrijos, 4 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Kultūros paveldas
Labanoro giria slepia unikalų kultūros paveldą: tradicinę medinę kaimų architektūrą, senas etnokosmologijos tradicijas. Regioninis parkas yra pereinamoje fliuvioglacialinių darinių zonoje tarp Baltijos aukštumų ruožo kalvynų ir Šiaurės Nalšios (Švenčionių) aukštumų ruožo kalvynų. Jame yra Šventosios - Žeimenos takoskyros ekosistema ir viena didžiausių Lietuvoje ežeruotų girių su urbanistiškai vertingu Labanoro miesteliu.
Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: daugiau nei 20 pilkapių grupių, senovės gyvenvietės, Pilalės (Budrių), Čiulėnų, Kertuojų, Kulionių ir Želvos piliakalniai, dubenuotieji akmenys, architektūriniu požiūriu vertingi kaimai ir vienkiemiai, išsibarstę didžiulėje teritorijoje, dažniausiai prie pagrindinių kelių. Žinomiausi kaimai - Januliškis, Lakaja, Rudesa, Kulionys, Stirniai.
Negalima pamiršti ir Labanoro miestelio, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėto 1373 m. Miškų ir ežerų apsuptame Labanore - 18-19 a. medinė bažnyčia su 17 dailės paminklų ir varpinė. Miestelis garsus Labanoro dūda, jaukus senomis sodybomis ir savo praeities istorija.
Tik čia rasime vienintelį pasaulyje etnokosmologijos muziejų, senovinę dangaus kūnų stebyklą. Nepakartojamą įspūdį lankytojams palieka Etnokosmologijos muziejus, Astronomijos observatorija, senovinė dangaus kūnų stebykla. Šalia Mindūnų pagrindinės mokyklos, vietos pedagogų ir entuziastingų moksleivių iniciatyva įrengtas Žvejybos muziejus.
Labanoro regioninis parkas
Poilsio galimybės
Labanoro regioniniame parke puikios sąlygos keliauti pėsčiomis ir dviračiais vaizdingų ežerų pakrantėmis, per nuostabaus grožio miškus. Pažinčiai su įvairia, turtinga ir natūralia Peršokšnos paupio gamta, daugeliui keliančia nuostabą, skirtas Peršokšnos pažintinis pėsčiųjų takas. Vandens turistams paliks neišdildomą įspūdį keli vandens turizmo maršrutai. Galima plaukti Molėtų ežerynu, Lakajos upe iki santakos su Žeimenos upe.
Labanoro giria yra viena iš grybingiausių girių Lietuvoje. Grybavimas ir uogavimas yra ne tik savotiška pramoga, bet ir pragyvenimo šaltinis daugeliui vietinių žmonių. Labanoro girios ežeruose ir upėse galima išmėginti žvejo laimę.
Apgyvendinimas
Pačiame Labanoro girios vidury įsikūręs senas, jaukus Lietuvos miestelis - Labanoras. Kadaise garsėjęs dideliu turgumi, viliojęs begale krautuvėlių, šiandien Labanoras - tykus bažnytkaimis, traukiantis išsiilgusius gamtos, tyro oro ir gero poilsio.
2003 m. vasarą Labanoro miestelyje duris atvėrė viešbutis “Labanoras”. Čia svečių laukia stilinga aplinka - senų laikų dvasios ir šiuolaikiško komforto derinys. Viešbutis įsikūrė sename mokyklos, kurią lankė seniausi labanoriškiai, pastate. Svečiams įrengti septyni dviviečiai - penkiaviečiai numeriai. 2015 metų pabaigoje iškilo dar vienas pastatas, jo naujose patalpose įsikūrė restoranas, dar įrengti šeši vienviečiai - dviviečiai kambariai. Galime priimti ilsėtis 33 svečius.
Viešbutyje veikia restoranas, vasarą - erdvi lauko terasa. Jauki aplinka, paslaugūs darbuotojai ir gardūs patiekalai laukia Jūsų kiekvieną dieną. Restoranas priklauso Europinio kulinarinio paveldo tinklui. Labanoro girios “auksas” - grybai - dažniausiai sutinkami mūsų patiekaluose. Taip pat šiame regione gausu žuvų bei miško uogų, puikus miško medus - visa tai mes siūlome savo svečiams.
Stovyklavietės
Labanoro regioniniame parke įrengtos stovyklavietės:
- Stovyklavietė įsikūrus miško apsuptyje. Kaltanėnų girininkijos 43 kvartale, Švenčionių g.
- Abejučių stovyklavietė prie Asvejos ežero.
- Stovyklavietės prie Peršokšnų ežero.
- Stovyklavietė prie Ilgio ežero I. Švenčionių seniūnija, Švenčionių rajonas, Sirvėtos regioninis parkas. Poilsiavietės plotas 0,8 ha.
- Stovyklavietė prie Ilgio ežero II. Švenčionių seniūnija, Švenčionių rajonas, Sirvėtos regioninis parkas. Poilsiavietės plotas 1,8 ha.
- Stovyklavietė prie Beržuvio ežero II. Poilsiavietės plotas 1,8 ha.
Informacija lankytojams
Apie galimybes poilsiauti galima sužinoti Labanoro regioninio parko lankytojų informaciniame centre, Labanore bei Molėtų, Švenčionių ir Utenos turizmo informaciniuose centruose. Čia galima įsigyti lankstinukų, žemėlapių.
Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas.
Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai.