Petronėlė: Tarp Naivumo Meno ir Duonos Tradicijų

Petronėlė - vardas, apjungiantis skirtingas, bet įkvepiančias istorijas. Tai ir naiviojo meno atstovė, tapytoja Petronėlė Gerlikienė, ir duonos kepimo tradicijas puoselėjanti Petronėlė Kurulienė. Šiame straipsnyje panagrinėsime abiejų moterų palikimą.

Petronėlė Gerlikienė: Nuo Kaimo Sodybos Iki Vilniaus Dailės Scenos

Tarp Vilniuje savo talentą atskleidusių tapytojų pati ekspresyviausia buvo beraštė savamokslė Petronėlė Gerlikienė. 1970 m. iš sodybos kaime atsikėlusi pas sūnų dailininką į miestą, dėl sunkių pasikeitimų prarastą ramybę ji susigrąžina tik pradėjusi siuvinėti, o vėliau ir tapyti paveikslus. 1976 m. Gerlikienė sukuria pirmą tapybos darbą ir per jai likusius nepilnus tris metus iki mirties patiria tikrą kūrybinį sprogimą. Petronėlei Gerlikienei teko dalyvauti tuo metu valstybės skatinamose populiariuose liaudies menininkų parodose.

Naivusis menas

Tačiau ji lankė profesionalios dailės parodas ir 1974 m. Gerlikienės tapyba priklauso naiviajam menui, bet dėl išskirtinės išraiškos jėgos šiandieną vėl turėtų atsirasti tose pačiose erdvėse su ryškiausiais Vilniaus tapybos profesionalais. Kaip ir kitų naiviojo meno ar art brut kūrėjų taip ir Gerlikienės darbuose neatseksime nei meno itorijos, nei savo laikmečio dvasios. Visi šie paveikslai nekonkretizuoja vietos bei laiko ir atsiranda menininkei įsigilinant į save pačią, savo prisiminimus ir vaizduotės pasaulį.

Paveikslų temose rasime atgarsių iš menininkės biografijos. Vieno paveikslo pavadinimas „Sunkūs metai“ vaizdžiai apibūdina visą kūrinių grupę. Paveikslų temose skurdas ir nepriteklius tekę našlaitės daliai vaikystėje ir jaunystėje, badmiriavimas našlaujant ir auginant sūnų kolektyvizacijos metais, sunkūs, alinantys linų brukimo, kūlimo ir kiti darbai, sukrečiančios artimųjų mirtys, gerbūvio ir namų netektis. Žmonės ir gamta interpretuojami lyg sakmėje ar dainoje, paverčiami poetiniais įvaizdžiais. Taip mergelei suteikiama didžiulė raudona širdis. Gerlikienė yra sakiusi: „Visuomet mergelės širdis didesnė nei bernelio…“.

Autoportretai, motyvai ateinantys iš prisiminimų ir aplinkos pasipildo mitiniais, biblijiniais ir fantastiniais siužetais ir tiesiog regėjimais. Gerlikienė tapo Nojaus Arką, Adomą ir Ievą, šventuosius, Kristaus kančią. Savo ąžuolų, eglių giraites ir sodus ji apgyvendina liūtais, pelikanais ir bezdžionėmis. Karo sugriovimus menininkė atvaizduoja kaip tris virš savęs pakilusius, krauju pasruvusius sopulius. Gerlikienė kuria nesiremdama išankstinėmis normomis ir scenomis, o tik savo vaizduote. Erdvė perteikiama plokštuminiai, figūrų apimtys nemodeliuojamos. Visi motyvai nutapyti ploščiais apibendrintais siluetais arba išvedžiojami storomis juodomis kontūrinėmis linijomis ir ornamentiškomis, plonesnėmis spalvotomis linijomis. Paveiksluose gali dominuoti juoda, žalia ar geltona, kaip ir būti derinamos kelios ryškios kontrastingos spalvos, pavyzdžiui raudona su mėlyba ir žalia.

Petronėlės Duona: Tradicijos Skonis Radviliškio Kepykloje

Kepyklos šeimininkai Audronė ir Albinas Kisieliai taip ir dirba - „kad duona ant kasdienio stalo būtų maistas, pasotinantis ne tik kūną, bet ir sielą, o atriekta riekė - lyg malda, žyminti dienos pradžią, ir padėka už sėkmingą jos pabaigą“.

Pradėję duonos verslą 1996 metais, Kisieliai bandė kepti įvairią duoną. Tačiau vėliau suprato, kad geriausia būtų tai, ką padiktavo proseneliai. „Tradicinė duona yra ta, kurią kepdavo mūsų senoliai. Iš pat pradžių kepėme įvairią duoną, bet vėliau apsistojome ties tradicine. Mus ją kepti išmokė iš Nibragalio kilusi Petronėlė Kurulienė. Ji perdavė mums savo patirtį, žinias, todėl jos garbei pavadinome vieną iš gaminių - „Petronėlės duona“. Ši duona gavo kulinarinio paveldo sertifikatą. Petronėlė tapo mūsų veidu, reklama. Nuo jos prasidėjo mūsų naminės duonos kepimas ir sėkmė“, - pasakojo A.Kisielienė.

Radviliškių kaimo kepykloje dirba 48 darbuotojai. Visi jie duonos gaminius, konditeriją ruošia rankomis, su meile. „Iš senovės yra kilusi mintis, kad žmogaus vidinė šiluma persiduoda duonai. Tad mūsų gaminiai tokie ir yra - gaminti su meile. Mašinos skirtos tik pjaustymui, pakavimui“, - atskleidė verslininkė.

A.Kisielienė prisiminė, kad pradėti tokį verslą pastūmėjo susiklosčiusios aplinkybės. „Istorijos pradžia tokia - mirė vyro mama ir atliko ši apleista sodyba. Niekam jos nereikėjo, o mums buvo jos gaila, todėl galvojome, kad važinėsime iš Panevėžio ir auginsime kopūstus. Vis dėlto tada vieningai buvo nutarta kepti duoną. Turėjome gerus draugus vokiečius, kurie mums padėjo įsigyti senus įrengimus. Nuo to viskas ir prasidėjo“, - sakė moteris.

Natūralumas Ir Tradicijos

Visi gaminiai - natūralūs. „Chemijos visi, manau, jau atsivalgė, todėl dabar lietuviams svarbu natūralumas. Štai tokia mūsų duona - natūrali ir rankų darbo. Pagrindinė kepyklos kryptis - duona ir lietuvių liaudies tradicijos, o juk senais laikais chemijos niekas ir nenaudojo. Mes kepame būtent tradicinę duoną, tuo norime išsiskirti iš kitų. Kitu atveju mes negalėtume konkuruoti su didžiosiomis kepyklomis“, - pripažino A.Kisielienė.

„Mūsų išskirtinis gaminys - grikių duona. Ji pažymėta „Rakto skylutės“ simboliu, kas reiškia, kad ji sveika organizmui, palanki sveikatai. Joje daug skaidulų, mažai cukraus ir druskos. Taip pat populiari sėlenų duona, kuri irgi pasižymi tokiu simboliu. Ruginė viso grūdo duona - visai be cukraus“, - sveikiausius produktus pristatė moteris.

Kisielių šeima kepyklos ir namų teritorijoje turi net 24 bičių avilius. „Bičių suneštą medų naudojame kepdami grybukus. Jie pas mus tradiciniai, meduoliniai. Vien natūralios medžiagos. Iš mūsų grybukus perka net kitos kepyklos ir tiekia prie kavos“, - džiaugėsi A.Kisielienė.

Edukacija Ir Elektroninė Prekyba

Verslininkė taip pat veda edukacines programas. Jos vyksta pirmajame poros gamybos pastate, kuris dabar jau nebetinkamas šiai veiklai. Štai todėl visa gamyba persikėlė į naujesnį, daug didesnį, pastatą.

„Edukacinės programos dabar nevyksta dėl karantino, bet esu labai jų pasiilgusi. Laukiu, kada vėl galėsiu teikti žinias, pasakoti, rodyti. Pas mus atkeliaudavo ir vaikai, ir suaugusieji. Yra tekę turėti svečių net iš užsienio: Amerikos, Prancūzijos, Vokietijos. Jiems rodome ir leidžiame patiems gaminti, prisidėti prie gamybos savomis rankomis“, - pasakojo A.Kisielienė.

Radviliškių kaimo kepykloje visas vadovaujamas pareigas užima šeimos nariai: Albinas, Audronė ir sūnus Vidmantas. Sūnus atsakingas už komerciją, viešuosius pirkimus, elektroninę parduotuvę.

„Karantinas pastūmėjo įkurti e-parduotuvę. Viskas buvo uždaryta, o reikėjo realizuoti produktus, juos parduoti. Na, o dabar klientai mūsų parduotuvėje perka viską: nuo duonos iki konditerijos. Ir klientai iš visos Lietuvos: Panevėžio, Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir kt. Iš Klaipėdos perka kiek mažiau, bet ir ten važiuojame bent kartą per savaitę. Į visus miestus produktus pristatome mes patys, kadangi paštomatais siųsti šviežių gaminių nepavyko. Per paštomatą produktai į galutinį tikslą atkeliauja jau pasenę.

Lietuviškos duonos kepyklos produkcija

tags: #sodyba #pas #petronele