Kada įmonė gali skirti paramą Lietuvoje: išsamus gidas

Besibaigiant metams vis daugiau įmonių priima sprendimą dalį savo pelno skirti labdarai ir paremti įvairias organizacijas. Toks socialiai atsakingas įmonės elgesys ne tik prisideda prie visuomenės gerovės, bet ir atneša naudą pačiai įmonei - suteikusi paramą, ji turi galimybę pasinaudoti pelno mokesčio lengvata. Tačiau, kad pelno mokesčio lengvata nebūtų prarasta, prieš teikiant paramą svarbu išsiaiškinti kam, kiek ir kaip ją teikti.

Šiame išsamiame gide aptarsime, kada įmonė gali skirti paramą Lietuvoje, kokios yra pelno mokesčio lengvatos, reikalavimai ir apribojimai, bei kaip tinkamai įforminti paramos teikimą.

Kas yra parama?

Labdaros ir paramos teikimą Lietuvoje reglamentuoja LR Labdaros ir paramos įstatymas. Remiantis juo, paramos tikslas yra teikti paramos dalykus paramos gavėjams jų įstatuose ir nuostatuose, statutuose ir kitose normose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams pasiekti.

Taigi pirmiausia svarbu tai, kad parama gali būti teikiama paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms, o antras svarbus aspektas - parama turi būti panaudojama visuomenei naudingiems tikslams. Parama gali būti teikiama pinigais, bet kokiu kitu turtu, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes, taip pat parama gali būti suteikta paslaugų pavidalu.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. didžiausia visos įmonių skirtos paramos dalis (67,8 proc.) buvo suteikta piniginėmis lėšomis. Palyginti su 2019 m., labai išaugo materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, medicininėmis prekėmis, medikamentais) suteikta parama - ji pernai buvo 40,7 proc.

Pelno mokesčio lengvata

Jei įmonė suteikė paramą paramos statusą turinčiai organizacijai, parama buvo panaudota siekiant įgyvendinti visuomenei naudingus tikslus bei buvo pasirašyta paramos sutartis, apskaičiuojant pelno mokestį, paramos suma bus atimama du kartus.

LR pelno mokesčio įstatymas numato, kad paramą teikiančios įmonės gali iš savo pajamų du kartus atskaityti Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka paramai skirtas išmokas, bet ne daugiau kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, gautų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinius nuostolius. Taigi paramai skirtomis sumomis negali būti didinami įmonės veiklos nuostoliai.

Tačiau paramai skirtos lėšos, kurios yra didesnės nei 40 proc. apmokestinamojo pelno ir parama grynais pinigais, viršijančios 250 bazinės socialinės išmokos (2017 m. - 9 500 Eur) dydžio sumą vienam paramos gavėjui per metus, iš pajamų nebus atskaitomos. (PMĮ 28 str. 2 d.)

Pavyzdžiui, įmonė per metus uždirbo 100.000 Eur apmokestinamo pelno ir suteikė 10.000 Eur paramos keliems skirtingiems paramos gavėjams. Jei įmonė nebūtų suteikusi paramos, ji turėtų mokėti 15 000 Eur pelno mokesčio, tačiau pritaikius lengvatą mokestinis pelnas sumažėjo iki 80 000 Eur (100 000 Eur - 2 * 10 000 Eur), todėl pelno mokestis bus 12 000 Eur.

Kadangi maksimali paramos suma, kuri gali būti atskaityta iš apmokestinamojo pelno yra 40 proc., tai reiškia, kad optimalus lengvatos panaudojimas būtų tuomet, kai įmonė suteikia 20 000 Eur paramos, tokiu atveju, ji galėtų atskaityti maksimalią sumą - 40 000 Eur ir jos pelno mokestis sumažėtų iki 9 000 Eur.

Pasak I. Burneikaitės, norint pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis įmonėms svarbu tiksliai nustatyti suteiktos paramos vertę. Ilgalaikiu materialiu turtu skirtos paramos vertė nustatoma pagal jo likutinę vertę - įsigijimo kainos ir leidžiamiems atskaitymams priskirto nusidėvėjimo skirtumą, panaudos teise perduodamo naudoti ilgalaikio materialaus turto - pagal per paramos gavėjo naudojimo laikotarpį apskaičiuotą to turto nusidėvėjimo sumą, kuri būtų priskiriama leidžiamiems atskaitymams, jei tas turtas būtų naudojamas paramą teikiančio vieneto pajamoms uždirbti. Be to, tokiu atveju suteiktos paramos vertei gali būti priskiriamos paramos davėjo apmokamos paramos gavėjo patirtos to turto eksploatavimo išlaidos.

„Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių paslaugų savikainai. Ji nustatoma pagal darbų atlikimą ar paslaugų suteikimą patvirtinančiuose, juridinę galią turinčiuose dokumentuose nurodytą jų vertę. Pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė nemokamai nuvežė į ekskursiją grupę globos namų auklėtinių.

Pavyzdys: Pelno mokesčio lengvatos skaičiavimas

Štai pavyzdys, kaip veikia pelno mokesčio lengvata, skiriant paramą:

Paramos gavėjo statusas

Svarbu tai, kad jei paramą suteikėte paramos gavėjo statuso neturinčiai organizacijai, pelno mokesčio lengvata įmonė pasinaudoti negalės, o paramos suma bus neleidžiami atskaitymai ir didins pelno mokestį.

Pagal įstatymą paramos gavėjai - tai labdaros ir paramos fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai bei kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

Iki 1,2 proc. Svarbu. Pagal Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas nurodyti juridiniai asmenys, išskyrus tradicines Lietuvos religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, turi teisę gauti paramą tik labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka gavę paramos gavėjo statusą (pvz., Lietuvos Respublikoje įregistruoti labdaros ir paramos fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos, visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams).

Patikrinti, ar organizacija turi paramos gavėjo statusą, galite VMI svetainėje. Norint gauti paramos gavėjo statusą reikia užpildyti prašymą Registrų centro svetainėje arba pateikti jį Registrų centro skyriui.

Paramos panaudojimas

Įmonė, norėdama pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, turi turėti įrodymus, kad parama bus panaudota visuomenei naudingiems tikslams pasiekti.

Pagal įstatymą, visuomenei naudingais tikslais laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.

Informacija apie tai, kokiems tikslams yra skiriama parama, turi būti nurodyta paramos sutartyje.

Paramos sutartis

Paramos teikimas paprastai įforminamas pasirašant paramos sutartį. Jeigu paramos suma yra didesnė nei 1 500 Eur, sutartis turi būti rašytinė. Kai parama teikiama nekilnojamuoju turtu arba pinigais, kurių suma viršija 14 500 Eur, sutartį privalo patvirtinti notaras. Sutartyje reikia nurodyti paramos teikėją ir jos gavėją, paramos pobūdį, paramos sumą, teikimo laiką ir kitą susijusią informaciją (CK 6.476 ir 6.469).

Paramos davėjas ir gavėjas turi pasirašyti sutartį arba paramos teikimo faktą įforminti kitais laisvos formos dokumentais, turinčiais privalomus Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus: apskaitos dokumento pavadinimą, subjekto, surašiusio dokumentą, pavadinimą ir kodą, datą, operacijos turinį ir rezultatus pinigine išraiška.

„Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad parama taip pat yra viena iš dovanojimo formų. Todėl rengiant paramos sutartis svarbu vadovautis Civilinio kodekso reikalavimais, apibrėžiančiais dovanojimo sutarčių taikymą. Kai dovanojama didesnė kaip 1,5 tūkst. eurų suma, arba kai parama yra didesnė nei ši suma, sutartis turi būti rašytinės formos. Teikiant paramą, kurios suma didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, sutartis turi būti tvirtinama notariškai“, - atkreipia dėmesį I.

Paramos sutartis būtina ir tuo atveju, jeigu paramos davėjas nustato paramos gavėjui tam tikrus papildomus įsipareigojimus, pavyzdžiui, kad paramos gavėjas turi viešinti informaciją apie paramos teikėją. Pasak teisininkės, šiuo atveju svarbu atminti, kad išlaidų, kurias patiria paramos gavėjas, viešindamas informaciją apie paramos teikėją, suma neturi viršyti 10 proc. šio paramos teikėjo suteiktos paramos vertės, kadangi šį dydį viršijančios išlaidos laikomos parama, panaudota ne pagal paskirtį. Paramos gavėjas taip pat gali būti įpareigotas panaudoti paramos dalyką paramos teikėjo nurodyta tvarka.

Parama prekėmis

Paramą galima teikti pačių pagamintomis arba įsigytomis prekėmis. Paramos vertė, kurią bus galima naudoti skaičiuojant pelno mokesčio lengvatą, yra lygi šių prekių pagaminimo arba įsigijimo savikainai be PVM.

Norint neskaičiuoti pardavimo PVM dėl nemokamai perduotų prekių, per mėnesį vienam paramos gavėjui perduotų prekių vertė turi būti ne didesnė kaip 145 Eur, jei šios prekės perduodamos paramos gavėjo veiklai vykdyti. Kitu atveju įmonė turi pati sau išsirašyti pardavimo PVM sąskaitą faktūrą dėl prekių suvartojimo privatiems poreikiams ir sumokėti pardavimo PVM (PVMĮ 79 str. 12 d.).

Parama paslaugomis

Įmonės gali teikti paramą paslaugų pavidalu. Paramą teikiant paslaugomis, paramos suma, taikoma skaičiuojant pelno mokesčio lengvatą, yra lygi šių paslaugų savikainai. Pavyzdžiui, jei įmonė suremontavo vaikų darželio žaidimų aikštelę, šios paramos sumą sudarys atliktų darbų savikaina - darbininkų darbo užmokesčio ir Sodros sąnaudos, statybinės įrangos nuomos išlaidos ir panašiai.

PVM apskaičiavimo tikslais parama paslaugomis neteikiama, t.y. paramos teikimas paslaugomis yra laikomas paslaugų teikimu privatiems poreikiams tenkinti ir dėl to įmonė nuo suteiktų paslaugų savikainos turi skaičiuoti ir mokėti pardavimo PVM (PVMĮ 8 str. 2 d.).

Parama įmonės darbuotojui

Jei įmonė paramą suteikė savo darbuotojui ar jo šeimos nariams, tokios išmokos yra pripažįstamos kaip papildomas darbo užmokestis ir apmokestinamas GPM ir Sodros mokesčiais. Taigi teikiant paramą darbuotojams jokių lengvatų nėra, skaičiuojant pelno mokestį, tokios išmokos būtų pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, nes buvo apmokestintos GPM.

Suteiktos paramos deklaravimas

Paramą suteikusi įmonė, kasmet iki gegužės 15 d. VMI turi pateikti metinę paramos deklaraciją, joje nurodant kam ir kiek buvo skirta paramos.

1,2 proc. GPM parama

1,2 proc. parama - galimybė Lietuvos gyventojams skirti 1,2 procentų savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įvairioms organizacijoms (įskaitant nevyriausybines organizacijas, labdaros ir paramos fondus, viešąsias įstaigas ir kt.).

Kas yra 1,2 proc. GPM parama?

1,2 proc. GPM parama - galimybė dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti paramos gavėjams, pvz., nevyriausybinėms organizacijoms, labdaros ir paramos fondams, švietimo įstaigoms ar politinėms partijoms.

Tai nėra papildomas mokestis. Šie pinigai būtų sumokėti į biudžetą, jei žmogus jų nepaskirtų konkrečiai organizacijai (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas).

Paramos gavėjų ir politinių organizacijų duomenys pateikti čia.

Kam galima skirti?

1,2 proc. GPM paramą galima skirti:

• Paramos gavėjams - tai gali būti viešosios įstaigos, asociacijos, fondai, socialinės iniciatyvos, bendrijos ir centrai (registruoti pagal Labdaros ir paramos įstatymą).
• Politinėms partijoms - papildomai galima skirti iki 0,6 proc. GPM (jei norima paremti partiją, reikia atskirai nurodyti šioms lėšoms skirtą dalį).
• Profesinėms sąjungoms - taip pat galima skirti iki 0,6 proc. GPM.

Plačiau apie paramos skyrimo gavėjus skaitykite čia.

Kaip užpildyti formą FR0512?

Prašymą skirti 1,2 proc. GPM paramą galima pateikti per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Procesas yra nesudėtingas ir užtrunka vos kelias minutes.

1. Prisijunkite prie VMI EDS
2. Pasirinkite formą „FR0512 v.5“ (tai galiojanti formos versija).
3. Įveskite paramos gavėjo kodą (jį galima rasti organizacijos svetainėje arba VMI paramos gavėjų sąraše).
4. Nurodykite skiriamo GPM procentą (maksimaliai 1,2 proc.).
5. Pasirinkite laikotarpį - paramą galima skirti iki 5 metų (pvz., nuo 2026 iki 2031 m.).
6. Patvirtinkite ir pateikite prašymą.

Svarbu laikytis mokestinio laikotarpio termino, kad prašymas būtų sėkmingai pateiktas ir lėšos būtų paskirstytos už praėjusius metus.

Rekvizitai ir dokumentai

Norint skirti 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį, reikia turėti šiuos rekvizitus ir dokumentus:

• Paramos gavėjo identifikacinis numeris.
• Paramos gavėjo pavadinimas.
• Paramos gavėjo adresas.
• Paramos gavėjo kontaktinė informacija.
• Dokumentai, kurie patvirtina paramos gavėjo statusą.

Kiek laiko galioja prašymas?

Prašymas gali galioti iki 5 metų, jei gyventojas tai nurodo formoje. Jei pasirinktas laikotarpis nepildomas - parama skiriama tik vieniems metams. Jei žmogus norės tęsti paramą, bet nebuvo pasirinkęs ilgesnio laikotarpio - kitais metais reikės pateikti naują prašymą.

Ką reikia žinoti apie terminus?

• Galutinis terminas - 2026 m. gegužės 2 d. (už 2025 m. pajamas). Jei prašymas nepateikiamas iki šios datos, parama už praėjusius metus nėra skiriama.
• Jei pasirenkamas ilgesnis laikotarpis (iki 5 metų), papildomai pateikti prašymo nereikia, bet, pasikeitus situacijai (pvz., jei organizacija nebėra paramos gavėja) - parama neskiriama.
• Jei asmuo nevykdo individualios veiklos ir nėra pajamų mokėtojas - jis negali skirti 1,2 proc. GPM.

Galite skirti 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį vienai organizacijai, pvz., Pagalbos moterims linijai. Galite skirti 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį kelioms organizacijoms, pvz., Pagalbos moterims linijai ir kitai labdaros organizacijai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar ši parama kainuoja? Ne, ši parama nieko nekainuoja, nes tai dalis jau sumokėto GPM. Paramos skyrimas yra paprastas procesas, kuris nereikalauja jokių papildomų išlaidų.

Iki kada reikia skirti 1,2 proc. GPM paramą už 2025 metus? rašymą skirti 1,2 proc. GPM paramą už 2025 metus reikia pateikti iki 2026 m. gegužės 2 d.

Ar galima pakeisti prašymą? Taip, iki prašymo pateikimo termino (2026 m. gegužės 2 d.) galima pateikti naują prašymą, kuris automatiškai panaikins ankstesnį. Pasibaigus terminui pakeisti prašymą jau nebegalėsite.

Ar VMI paviešina informaciją apie paramos gavėjus ir jiems pervestas sumas? Taip, VMI paviešina informaciją apie paramos gavėjus ir jiems pervestas sumas metų pabaigoje.

Kas atsitiks, jei nepateiksiu prašymo? Jei prašymo nepateiksite - jūsų 1,2 proc. GPM liks valstybės biudžete ir nebus pervesti jokiai organizacijai.

Svarbu nepamiršti pateikti FR0512 formos per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) iki 2026 m. gegužės 2 d. Kad deklaravimo procesas būtų paprastesnis ir sklandesnis, rekomenduojame naudotis Sąskaita123. Sistema padeda vesti pajamų ir išlaidų apskaitą bei paruošti reikalingus dokumentus mokesčių deklaravimui.

Labdara ir parama: skirtumai

Lietuvos Respublikos Paramos ir labdaros įstatyme yra įteisintos dvi sąvokos - „parama“ ir „labdara“.

Labdara

Labdaros gavėjais gali būti tik fiziniai asmenys, priskirti socialiai jautrioms grupėms. Teikti labdarą gali tik ne pelno siekiančio organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos bei centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai ir pan., kai:

• labdaros teikimas yra numatytas šių organizacijų įstatuose, kanonuose, statutuose ar kituose veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose;
• pati labdarą teikianti organizacija turi paramos gavėjo statusą.

Net jeigu organizacija atitinka visus reikalavimus, ji negali teikti labdaros savo nariams ar darbuotojams.

Norint teikti labdarą, labai svarbu įsivertinti, kas gali ją gauti ir kas - teikti. Gavėjui ir teikėjui neatitinkant įstatymo nuostatų, fizinio asmens gauta labdara bus pripažįstama jo apmokestinamosioms pajamomis, t. y. teks sumokėti mokesčius.

Labdara skirta remti fiziniams asmenims.

Parama

Paramą gali gauti juridiniai asmenys, kurie yra ne pelno siekiančios organizacijos (bendruomenės, asociacijos ir kt.), turinčios paramos gavėjo statusą. Įstatyme prie paramos gavėjų priskiriami ir fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, tačiau juos remti gali tik fiziniai asmenys, skirdami savo gyventojų pajamų mokesčio 1,2 proc. (ar mažesnę) dalį.

Paramą gali teikti beveik kas tik nori - tiek įmonės, tiek gyventojai. Remiama organizacija privalo turėti paramos gavėjo statusą. Tai, kad įmonė yra ne pelno siekianti organizacija, savaime nereiškia, jog ji gali gauti paramą. Paramos gavėjo statusas suteikiamas ir gali būti prarandamas. Svarbus darbas - patikrinti, ar remiama organizacija yra paramos gavėja.

Parama gali būti suteikiama pinigais, daiktais (prekėmis) ir paslaugomis.

Kokie dokumentai reikalingi?

Reikėtų atsižvelgti į bendrą suteiktos paramos vertę (sumą):

• aukojant iki 1500 Eur paramos sutartis nėra būtina;
• kai parama siekia nuo 1500 Eur iki 14 500 Eur, užtenka paprastos rašytinės sutarties;
• kai paramos suma 14 500 Eur ir didesnė, privalo būti sudaryta notarinė sutartis;
• iš vieno paramos teikėjo gauta parama per kalendorinius metus negali viršyti 250 MGL (beveik 14 000 Eur), jeigu parama suteikta grynaisiais pinigais (beje, įstatymai draudžia bet kokius sandorius grynaisiais pinigais, jeigu jie viršija 5000 Eur);
• paramos teikėjo reklamai paramos gavėjas gali skirti tik iki 10 proc.

Kas atsitiks nesilaikant reikalavimų?

Paramos teikėjas (įmonė) negalės pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir susimažinti pelno mokesčio, o paramos gavėjui tai bus komercinės veiklos pajamos ir jam teks susimokėti pelno mokestį.

Parama ir pelno mokesčio lengvata

Paaukoti ir atlikti gerą darbą mus moko religijos, senolių išmintis bei visuomenė, tačiau skirti paramą skatina ir mokestinės lengvatos. Skiriant paramą galima susimažinti pelno mokestį.

Įmonės, turinčios teisę tik teikti paramą (t. y. neturinčios teisės gauti paramos), iš mokestinio pelno gali atimti dvigubą paramos sumą, bet atimamas dydis negali viršyti 40 proc. mokestinio pelno.

Įmonė apskaičiavo, kad jos mokestinis pelnas (dydis, nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis) iki paramos suteikimo yra 20 000 Eur, suteikta parama - 3 000 Eur. Iš mokestinio pelno galima atimti dvigubą paramos sumą, bet ne daugiau nei 8 000 Eur (40 proc. taisyklė). Jeigu įmonės mokestinis pelnas (prieš atskaitant paramą) būtų 10 000 Eur, tai maksimali suma, kuria ji galėtų sumažinti mokestinį pelną - 4 000 Eur. Nors paramos suteikta 3 000 Eur, o padauginus iš dviejų išeitų 6 000 Eur, šiuo atveju iš mokestinio pelno galima atimti tik 4 000 Eur (ne daugiau nei 40 proc.

Jeigu įmonė nuostolinga, suteiktos paramos lengvata prarandama. Nuo pirmo euro ji tampa neleidžiamais atskaitymais (sąnaudomis, kurios nemažina mokestinio rezultato).

2026 metais įmonė apskaičiavo 5 000 Eur mokestinio nuostolio ir nemokėjo pelno mokesčio. 2027 metais ji uždirbo 7 000 Eur mokestinio pelno. Pasinaudojusi mokestinių nuostolių perkėlimu (kuris turi savo sąlygas ir ribojimus), įmonė 2027 metais apskaičiuos pelno mokestį tik nuo 2 000 Eur sumos (7 000 Eur - 5 000 Eur).

Pateiktoje lentelėje įmonės mokestinis nuostolis 2 000 Eur, o suteikta parama 3 000 Eur. Skaičiuojant finansinį pelną įmonės rezultatas - 5 000 Eur nuostolis. Bet skaičiuojant mokestinį rezultatą nuostolis 2 000 Eur. Ateinančiais metais susimažinti savo mokestinį pelną ji galės tik dviem tūkstančiais eurų, t. y. Įmonės skaičiuoja dviejų tipų pelnus. Pirmasis - finansinis, kuris parodo, koks įmonės rezultatas.

Paramos skyrimas daiktais ar paslaugomis yra traktuojamas kaip suvartojimas privatiems poreikiams PVM tikslais. Kai įmonė nusiperka prekes ar paslaugas, susigrąžina jų PVM (pasinaudoja atskaita). Kad PVM susigrąžinimas būtų galimas, prekės ar paslaugos privalo būti sunaudotos PVM apmokestinamai veiklai (prekių pardavimui, produktų gamybai ar paslaugos teikimui) ir iš tos veiklos turi būti gaunamas atlygis. Trumpai tariant, paramos kaštai, kai parama teikiama ne pinigais, visada bus prekių ar paslaugų kaina su PVM.

Paramą teikiant daiktais (prekėmis), suvartojimo privatiems poreikiams taisyklė netaikoma, kai perduodamos nustatytos vertės prekės:

• kiekvienam konkrečiam paramos gavėjui suteiktų prekių vertė (be PVM) neviršija 145 Eur per mokestinį laikotarpį (metus);
• prekės perduodamos organizacijai, kuri teiks labdarą fiziniams asmenims, ir organizacija raštiškai įsipareigoja vienam fiziniam asmeniui atiduoti prekių už ne daugiau nei 75 Eur per kalendorinį mėnesį.

Kai parama teikiama paslaugomis, išimčių nėra.

Ar dirbant nuostolingai arba turint labai mažą pelną reikėtų nustoti skirti paramą? Ar geriau neprisidėti prekėmis ir paslaugomis? Tikrai ne. Parama skiriama siekiant padėti silpnesniems, prisidėti prie idėjų, tai neatsiejama socialiai atsakingo verslo dalis.

tags: #kad #imone #galetu #skirti #parama #turi